Pasak Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro paramedikų profesijos mokytojo, gydytojo rezidento Augusto Kišono, dažniausia problema – ne žinių trūkumas, o tai, kad žmonės linkę nesureikšminti pirmųjų simptomų ir tikisi, jog jie praeis savaime.

„Per šventes žmonės atsipalaiduoja, daugiau valgo, vartoja alkoholį, mažiau galvoja apie savo savijautą. Labai dažnai girdžiu: gal persivalgiau, gal pavargau, gal rytoj bus geriau. Deja, būtent toks delsimas kartais kainuoja labai brangiai“, – sako A. Kišonas.

Infarktas: kai „persivalgymas“ slepia gyvybei pavojingą būklę

Anot specialisto, viena klastingiausių būklių prie šventinio stalo – miokardo infarktas, kurio simptomai neretai palaikomi virškinimo sutrikimu. „Žmogui pradeda skaudėti viršutinę pilvo dalį, jis galvoja, kad tiesiog persivalgė. Labai svarbu žinoti, kad, jeigu skausmas stiprus, tęsiasi ilgiau nei 20–30 minučių, intensyvėja, plinta į kaklą, nugarą ar kairę ranką, tai jau signalas, kad situacija gali būti labai rimta“, – aiškina A. Kišonas.

Pasak specialisto, infarkto metu dažnai pasireiškia ir spaudžiantis ar deginantis krūtinės skausmas, kuris gali atsirasti tiesiog ramybės būsenoje. „Kai kuriais atvejais šis skausmas gali būti jaučiamas ir viršutinėje pilvo dalyje, todėl infarktas neretai supainiojamas su virškinimo sutrikimu“, – pažymi A. Kišonas.

Infarktą taip pat gali lydėti gausus prakaitavimas, pykinimas, vėmimas, stiprus nerimas ar net mirties baimės jausmas. Pasak A. Kišono, tokiais atvejais svarbiausia – nedelsti. „Kuo ilgiau žmogus nesureikšmina simptomų ir delsia kviesti pagalbą, tuo didesnė žala padaroma širdžiai. Gali išsivystyti širdies nepakankamumas, likti sunkūs liekamieji reiškiniai, o kai kuriais atvejais žmogaus gyvybės išgelbėti gali tiesiog nepavykti“, – akcentuoja paramedikų profesijos mokytojas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad miokardo infarkto rizika didesnė žmonėms, sergantiems arterine hipertenzija, diabetu, turintiems padidėjusį cholesterolį, antsvorį, patiriantiems didelį stresą ar turintiems žalingų įpročių. Išauga rizika ir vyrams, kuriems yra daugiau nei 45 metai, o moterims – daugiau nei 55 metai.

Insultas: simptomai, kurių negalima atidėti „po švenčių“

Ne mažiau pavojinga būklė, kurią artimieji per šventes kartais pastebi, tačiau nereaguoja žaibiškai, – insultas. „Bendraujant prie stalo staiga gali pasirodyti, kad žmogus pasidarė keistas – nebesiorientuoja, nerišliai kalba, nebeatpažįsta aplinkos. Labai dažnai tai nurašoma nuovargiui ar alkoholiui, nors iš tiesų tai gali būti insultas“, – sako A. Kišonas.

Pasak jo, insultas gali prasidėti labai staiga ir be jokio išankstinio perspėjimo, todėl ypač svarbu atkreipti dėmesį į netikėtus pokyčius. Dažniausi įspėjamieji požymiai – vienos veido pusės nusileidimas ar perkreipimas, sutrikusi ar nerišli kalba, staiga atsiradęs rankos ar kojos silpnumas, galūnių nevaldymas, taip pat staigus regos pablogėjimas ar dvejinimasis akyse. Kai kuriais atvejais žmogus gali skųstis stipriu galvos skausmu, galvos svaigimu, jam gali būti sunku išlaikyti pusiausvyrą.

„Insulto gydyme laikas yra esminis veiksnys. Kuo greičiau pacientas patenka į gydymo įstaigą ir jam suteikiama specializuota pagalba, tuo didesnė tikimybė, kad smegenų pažaida bus mažesnė“, – pabrėžia A. Kišonas. Pasak gydytojo, delsimas dažnai lemia ne tik ilgesnį gydymą, bet ir sunkius, visą gyvenimą trunkančius padarinius – kalbos, judėjimo ar savarankiškumo sutrikimus.

Užspringimas: pavojingiausia tada, kai stoja tyla

Užspringimas – viena iš grėsmingiausių būklių, galinčių ištikti prie vaišių stalo, kai sprendimą lemia sekundės. Tokiose situacijose svarbiausia ne panikuoti, o veikti. „Užspringimas būna dviejų tipų – dalinis ir visiškas. Dalinio užspringimo metu žmogus kosėja, gali įkvėpti, todėl svarbiausia jo netrukdyti ir skatinti kosėti. Tokiu atveju dažniausiai svetimkūnis pasišalina pats“, – aiškina specialistas.

Pavojingiausia situacija – visiškas užspringimas. „Toks užspringimas dažniausiai ateina su tyla. Žmogus negali nei kosėti, nei kalbėti, nei kvėpuoti. Jis pradeda griebtis už kaklo, gali mėlynuoti – tai aiškus signalas, kad reikia veikti nedelsiant“, – pabrėžia A. Kišonas.

Tokiu atveju būtina iš karto suteikti pirmąją pagalbą: atlikti penkis smūgius į tarpumentę, o jei tai nepadeda – penkis Heimlicho manevrus. Šie veiksmai kartojami tol, kol svetimkūnis pasišalina arba žmogus netenka sąmonės. „Jeigu žmogus praranda sąmonę, reiktų nedelsiant kviesti greitąją pagalbą tel. 112 arba 113 ir pradėti pradinį gaivinimą“, – sako paramedikų profesijos mokytojas.

Ypatingas dėmesys

Ypatingą dėmesį A. Kišonas atkreipia į situacijas, kai žmogus užspringsta būdamas vienas. „Jeigu užspringote pats ir šalia nėra kam padėti, svarbiausia – nepanikuoti. Pabandykite atlikti smūgius į tarpumentę sau patys. Prispaudus smakrą prie krūtinės ir apsikabinus save, reikėtų staigiu judesiu trenktis nugara į sieną. Jeigu tai nepadeda, atlikite Heimlicho manevrą. Vienos rankos kumštį nykščiu į priekį uždėkite ant šiam veiksmui skirtos vietos, iš karto žemiau krūtinkaulio pabaigos, tada kita ranka suimkite už savo kumščio ir staigiu judesiu visu kūnu trenkitės į šalia esantį stabilų objektą“, – aiškina paramedikų mokytojas.

Anot A. Kišono, užspringimas nėra nekaltas dalykas. Net jei žmogų pavyksta išgelbėti, dėl deguonies trūkumo gali likti sunkios, visą gyvenimą trunkančios pasekmės“, – pabrėžia jis.

Daugiau apie infarktą, insultą ir pagalbos teikimą užspringimo metu – parengtame vaizdo įraše.

The post Grėsmės prie šventinio stalo: ką svarbu žinoti apie rizikas sveikatai (+video) appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Statistika, deja, išlieka negailestinga – ŠKL vis dar pagrindinė mirties priežastis, ypač tarp vyrų. Nors po pandemijos stebime nedidelį mirčių nuo išeminės širdies ligos mažėjimą, bendra situacija išlieka liūdna – Lietuva vis dar pirmauja Europoje“, – sako gydytoja kardiologė prof. Olivija Dobilienė.

Pasak jos, tam įtakos turi daug veiksnių. Viena vertus, daugelis žmonių vis dar per vėlai susimąsto apie sveikatos stiprinimą: per mažai judame, valgome riebų ir saldų maistą, rūkome, vartojame alkoholį, patiriame lėtinį stresą. Dažnai ignoruojame padidėjusį kraujospūdį ar aukštą cholesterolį.

„Net tuomet, kai žmogus ištiriamas pagal ŠKL prevencijos programą ir jam nustatoma didelė rizika, paskirti vaistai neretai tiesiog nevartojami. Jie skiriami tam, kad būtų stabdomas aterosklerozės progresavimas ir išvengta infarkto ar insulto, bet jei jų nevartojame – visa sistema tampa neveiksminga“, – pažymi gydytoja.

Reikia žmonių sąmoningumo ir politinės valios

Kardiologė pabrėžia, kad būtini ne tik asmeniniai pokyčiai, bet ir aiškesni bei įgyvendinami sveikatos politikos sprendimai.

„Reikia ne tik formalių programų, bet ir realaus sekimo – stebėti didelės rizikos grupes, gerinti ankstyvą diagnostiką, didinti prevencinių paslaugų prieinamumą. Taip pat aiškiai ir suprantamai šviesti visuomenę apie rizikos veiksnius, emocinės sveikatos svarbą, medikamentinio gydymo efektyvumą. Tik ilgalaikis „blogojo“ cholesterolio mažinimas bei efektyvi kraujospūdžio kontrolė apsaugo nuo aterosklerozės pasekmių“, – teigia prof. O. Dobilienė.

Anot jos, kasdien pasitaiko pacientų, kurie sako: „mano cholesterolis – neblogas“, tačiau nežino nei skaičiaus, nei tikslo. Net kai bendrasis cholesterolis viršija 5–6 mmol/l, vis tiek manoma, kad tai „gerai“.

Kiekvienas turėtų žinoti savo skaičius

„Pavyzdžiui, vidutinio amžiaus vyrui, kuris rūko, turi antsvorio ar negydytą hipertenziją, „blogasis“ MTL cholesterolis neturėtų viršyti 1,8 mmol/l. O jei jau buvo miokardo infarktas ar atlikta širdies kraujagyslių stentavimo procedūra – siektina MTL cholesterolio koncentracija ne didesnė negu 1,4 mmol/l“, – aiškina gydytoja.

Pasak jos, jei „blogasis“ cholesterolis turi būti sumažintas 50 proc. ar daugiau, vien sveika mityba ir judėjimu to nepasieksime – būtinas medikamentinis gydymas. Jo pagrindą sudaro statinai; prireikus skiriamas ir kombinuotas gydymas su kitais cholesterolį mažinančiais vaistais, tarp jų – ir inovatyviais preparatais, deja, kol kas dar nekompensuojamais. 

Infarktas jaunėja – kerta ir moterims

Pasak profesorės, miokardo infarktas vis dažniau pasitaiko jaunesniame amžiuje – ši tendencija nebekelia abejonių.

„Taip, gydymas gerėja – žmonės greičiau patenka į specializuotus centrus, atliekamos šiuolaikinės procedūros, dėl to stacionarinis mirtingumas siekia apie 10 proc. Tačiau 90 dienų laikotarpiu po infarkto mirštamumas išlieka 6–12 proc. – tai daug“, – konstatuoja gydytoja.

Infarktas vis dažniau diagnozuojamas ne tik vyrams, bet ir moterims. Ypač pavojinga tai, kad moterų simptomai dažnai būna nestandartiniai: vietoje stipraus krūtinės skausmo pasireiškia dusulys, pykinimas, silpnumas, širdies plakimas.

„Istoriškai širdies ligos buvo laikomos vyrų problema. Todėl moterų simptomai kartais neatpažįstami laiku – jos pačios linkusios juos ignoruoti, o medikai – ne visada įvertina“, – teigia prof. O. Dobilienė.

Kodėl infarktas ištinka jaunus žmones?

Kardiologė pažymi, kad jaunesnių žmonių infarktus dažniausiai lemia kelių rizikos veiksnių kombinacija. Tai ne tik rūkymas, sėdimas darbas, prasta mityba, mažas aktyvumas, bet ir genetika.

„Dirbama intensyviai, miegama mažai, stresas – nuolatinis. Prie to prisideda elektroninės cigaretės, metabolinis sindromas, antsvoris, arterinė hipertenzija. Genetiniai veiksniai taip pat svarbūs – jei artimi giminaičiai sirgo širdies ligomis ar patyrė staigią mirtį, rizika ženkliai išauga. Kartais net ir sveikai gyvenantis žmogus turi didelę riziką dėl paveldimumo, bet dažniausiai tai – kelių veiksnių suma“, – aiškina ji.

Po miokardo infarkto – nauja pradžia, ne pabaiga

Profesorė pabrėžia, kad miokardo infarktas – tai ne pabaiga, o ženklas, kad širdies ir kraujagyslių sistema stipriai pažeista. Todėl antrinė prevencija – tai vienintelis būdas išvengti komplikacijų ir ligos pasikartojimo.

„Paciento gydymas nesibaigia išeinant iš ligoninės. Efektyvi antrinė prevencija apima kelias sritis: cholesterolio mažinimą, kraujospūdžio kontrolę, trombozės rizikos valdymą, gyvenimo būdo korekciją ir nuolatinį stebėjimą“, – tvirtina prof. O. Dobilienė.

Vaistų prieinamumas gali lemti paciento likimą

Anot gydytojos, vaistų prieinamumas – kritiškai svarbus. Inovatyvūs preparatai, kai kuriais atvejais yra gyvybiškai svarbūs, deja, Lietuvoje šie vaistai vis dar nėra kompensuojami.

„Tai sukuria paradoksalią situaciją – turime veiksmingus vaistus, bet ne visi, kuriems jų tikrai reikia, gali juos gauti. Jei norime realiai mažinti mirtingumą nuo širdies ligų, turime užtikrinti, kad šiuolaikinis gydymas būtų prieinamas visiems pacientams“, – pabrėžia prof. O. Dobilienė.

The post Infarktas vis dažniau smogia be įspėjimo: jauni žmonės ir moterys – naujoji rizikos grupė appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Saldinti gazuoti gėrimai (limonadai)

Nors juose nėra riebalų, perteklinis cukraus kiekis gali neigiamai veikti riebalų apykaitą organizme. Reguliariai vartojant saldintus gėrimus, kepenys gali pradėti gaminti daugiau trigliceridų, o tai netiesiogiai prisideda prie padidėjusio cholesterolio.

Tyrimai rodo, kad dažnas cukraus vartojimas gali sumažinti gerojo cholesterolio (DTL) kiekį ir padidinti blogojo (MTL) lygį.

2. Kava su riebia grietinėle ar saldintu kondensuotu pienu

Pati juoda kava turi naudingų antioksidantų ir nėra kenksminga cholesteroliui, tačiau situacija keičiasi, kai į ją dedame riebios grietinėlės, cukraus ar kondensuoto pieno. Tokie priedai praturtina gėrimą sočiaisiais riebalais, kurie gali skatinti „blogojo“ cholesterolio kaupimąsi.

Sprendimas – rinktis juodą kavą arba augalinį pieną be pridėtinio cukraus.

3. Alkoholiniai gėrimai (ypač alus ir saldūs kokteiliai)

Nedidelis alkoholio kiekis kai kuriais atvejais gali padidinti „gerojo“ cholesterolio kiekį, tačiau per didelis ir reguliarus alkoholio vartojimas (ypač saldžiųjų kokteilių ar alaus) turi priešingą poveikį: trikdo kepenų darbą, didina trigliceridus ir galiausiai prisideda prie cholesterolio disbalanso.

Svarbu laikytis saiko – Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja neviršyti 1–2 alkoholio vienetų per dieną.

4. Pieno kokteiliai ir kiti riebūs desertiniai gėrimai

Tiršti pieno kokteiliai su ledais, plakta grietinėle ar karameliniais sirupais – nors skanūs, tačiau kiekvienas toks gėrimas gali turėti net kelių dienų riebalų normą. Sočiųjų riebalų ir cukraus kiekis juose itin aukštas, o tai – tiesus kelias link padidėjusio cholesterolio.

Ieškok sveikesnių alternatyvų – pavyzdžiui, glotnučių su avižiniu pienu ir vaisiais.

5. Pakuotėse esantys vaisių nektarai ir „sultys“

Daugelis galvoja, kad vaisių sultys – tai sveikatos šaltinis, bet ne viskas taip paprasta. Parduotuvėse dažnai siūlomi nektarai ar sulčių gėrimai turi mažai tikrų vaisių ir daug pridėtinio cukraus. Per didelis cukraus kiekis skatina riebalų kaupimąsi kepenyse, o tai gali turėti įtakos ir cholesterolio lygiui.

Verčiau rinktis natūralias, šviežiai spaustas sultis – bet ir jų nepadaugink.

The post 5 gėrimai, kurie labiausiai kelia cholesterolio lygį: ko geriau vengti? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Viena tokių – baklažanas. Taip, būtent šis tamsiai violetinis vaisius, dažnai naudojamas Viduržemio jūros virtuvėje, turi stiprų poveikį cholesterolio reguliavimui.

Kodėl baklažanas toks veiksmingas?

Baklažanai turtingi tirpiomis skaidulomis – būtent jos prisideda prie „blogojo“ cholesterolio mažinimo. Tirpios skaidulos skrandyje sudaro gelį, kuris padeda surišti cholesterolį ir pašalinti jį iš organizmo prieš jam patenkant į kraujotaką.

Be to, baklažanuose gausu:
✅ Nasunin – stiprus antioksidantas, esantis jų žievelėje, kuris padeda apsaugoti kraujagysles nuo oksidacinio streso.
✅ Flavonoidų – augalinės kilmės junginių, gerinančių kraujotaką ir mažinančių uždegiminius procesus.
✅ Mažo kaloringumo – puikiai tinka tiems, kurie nori kontroliuoti svorį, o tai taip pat susiję su cholesterolio mažinimu.

Moksliniais tyrimais pagrįstas poveikis

Daugybė tyrimų rodo, kad reguliarus baklažanų vartojimas gali sumažinti bendrą cholesterolio kiekį iki 15 % per kelias savaites. Pavyzdžiui, viename Brazilijos mitybos instituto tyrime dalyviai, vartoję baklažanų sultis ar troškinius 30 dienų, patyrė reikšmingą MTL cholesterolio sumažėjimą.

Kaip įtraukti baklažanus į mitybą?

Svarbiausia – neskrudinti baklažanų aliejuje, nes tai gali panaikinti jų naudą. Rekomenduojami būdai:

1. Kepti orkaitėje – su alyvuogių aliejumi, česnakais ir pomidorais.
2. Garinti ar troškinti – su daržovėmis, lęšiais ar pupelėmis.
3. Dėti į salotas – kepti ir atvėsinti baklažanai puikiai tinka su feta ar avinžirniais.
4. Plakti į glotnučius – baklažanų sultys ar glotnučiai tinka cholesterolio mažinimo programoms.

Patarimas: jeigu kepate – naudokite mažai aliejaus ir venkite perkepti. Kepant ant grilio ar sausoje keptuvėje galima išsaugoti daugiau veikliųjų medžiagų.

Kitos daržovės, padedančios mažinti cholesterolį

Nors baklažanas – šio straipsnio žvaigždė, verta žinoti ir apie kitas naudingas daržoves:

• Brokoliai – turi daug tirpių skaidulų ir vitaminų K bei C
• Morkos – padeda „sugerti“ cholesterolį virškinimo metu
• Lapiniai kopūstai (kale) – stiprūs antioksidantai ir cholesterolio valytojai
• Česnakas – gerina kraujotaką ir mažina uždegimus

Svarbu prisiminti

Norint pasiekti tikrą poveikį, daržovių vartojimas turi būti reguliarus ir subalansuotas. Vienkartinė baklažano porcija stebuklo nepadarys, bet 2–3 kartus per savaitę įtraukę šią daržovę į racioną, ilgainiui galite pastebėti ženklius pokyčius savo kraujo rodikliuose.

The post Ši daržovė padės ženkliai sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.