Šventinis stalas daugeliui asocijuojasi su ramybe, bendryste ir atsipalaidavimu, tačiau medikų praktika rodo, kad būtent šiuo šventiniu laikotarpiu žmonės dažniau linkę numoti ranka į kūno siunčiamus signalus, įspėjančius apie galimus sveikatos sutrikimus.
Pasak Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro paramedikų profesijos mokytojo, gydytojo rezidento Augusto Kišono, dažniausia problema – ne žinių trūkumas, o tai, kad žmonės linkę nesureikšminti pirmųjų simptomų ir tikisi, jog jie praeis savaime.
„Per šventes žmonės atsipalaiduoja, daugiau valgo, vartoja alkoholį, mažiau galvoja apie savo savijautą. Labai dažnai girdžiu: gal persivalgiau, gal pavargau, gal rytoj bus geriau. Deja, būtent toks delsimas kartais kainuoja labai brangiai“, – sako A. Kišonas.
Infarktas: kai „persivalgymas“ slepia gyvybei pavojingą būklę
Anot specialisto, viena klastingiausių būklių prie šventinio stalo – miokardo infarktas, kurio simptomai neretai palaikomi virškinimo sutrikimu. „Žmogui pradeda skaudėti viršutinę pilvo dalį, jis galvoja, kad tiesiog persivalgė. Labai svarbu žinoti, kad, jeigu skausmas stiprus, tęsiasi ilgiau nei 20–30 minučių, intensyvėja, plinta į kaklą, nugarą ar kairę ranką, tai jau signalas, kad situacija gali būti labai rimta“, – aiškina A. Kišonas.
Pasak specialisto, infarkto metu dažnai pasireiškia ir spaudžiantis ar deginantis krūtinės skausmas, kuris gali atsirasti tiesiog ramybės būsenoje. „Kai kuriais atvejais šis skausmas gali būti jaučiamas ir viršutinėje pilvo dalyje, todėl infarktas neretai supainiojamas su virškinimo sutrikimu“, – pažymi A. Kišonas.
Infarktą taip pat gali lydėti gausus prakaitavimas, pykinimas, vėmimas, stiprus nerimas ar net mirties baimės jausmas. Pasak A. Kišono, tokiais atvejais svarbiausia – nedelsti. „Kuo ilgiau žmogus nesureikšmina simptomų ir delsia kviesti pagalbą, tuo didesnė žala padaroma širdžiai. Gali išsivystyti širdies nepakankamumas, likti sunkūs liekamieji reiškiniai, o kai kuriais atvejais žmogaus gyvybės išgelbėti gali tiesiog nepavykti“, – akcentuoja paramedikų profesijos mokytojas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad miokardo infarkto rizika didesnė žmonėms, sergantiems arterine hipertenzija, diabetu, turintiems padidėjusį cholesterolį, antsvorį, patiriantiems didelį stresą ar turintiems žalingų įpročių. Išauga rizika ir vyrams, kuriems yra daugiau nei 45 metai, o moterims – daugiau nei 55 metai.
Insultas: simptomai, kurių negalima atidėti „po švenčių“
Ne mažiau pavojinga būklė, kurią artimieji per šventes kartais pastebi, tačiau nereaguoja žaibiškai, – insultas. „Bendraujant prie stalo staiga gali pasirodyti, kad žmogus pasidarė keistas – nebesiorientuoja, nerišliai kalba, nebeatpažįsta aplinkos. Labai dažnai tai nurašoma nuovargiui ar alkoholiui, nors iš tiesų tai gali būti insultas“, – sako A. Kišonas.
Pasak jo, insultas gali prasidėti labai staiga ir be jokio išankstinio perspėjimo, todėl ypač svarbu atkreipti dėmesį į netikėtus pokyčius. Dažniausi įspėjamieji požymiai – vienos veido pusės nusileidimas ar perkreipimas, sutrikusi ar nerišli kalba, staiga atsiradęs rankos ar kojos silpnumas, galūnių nevaldymas, taip pat staigus regos pablogėjimas ar dvejinimasis akyse. Kai kuriais atvejais žmogus gali skųstis stipriu galvos skausmu, galvos svaigimu, jam gali būti sunku išlaikyti pusiausvyrą.
„Insulto gydyme laikas yra esminis veiksnys. Kuo greičiau pacientas patenka į gydymo įstaigą ir jam suteikiama specializuota pagalba, tuo didesnė tikimybė, kad smegenų pažaida bus mažesnė“, – pabrėžia A. Kišonas. Pasak gydytojo, delsimas dažnai lemia ne tik ilgesnį gydymą, bet ir sunkius, visą gyvenimą trunkančius padarinius – kalbos, judėjimo ar savarankiškumo sutrikimus.
Užspringimas: pavojingiausia tada, kai stoja tyla
Užspringimas – viena iš grėsmingiausių būklių, galinčių ištikti prie vaišių stalo, kai sprendimą lemia sekundės. Tokiose situacijose svarbiausia ne panikuoti, o veikti. „Užspringimas būna dviejų tipų – dalinis ir visiškas. Dalinio užspringimo metu žmogus kosėja, gali įkvėpti, todėl svarbiausia jo netrukdyti ir skatinti kosėti. Tokiu atveju dažniausiai svetimkūnis pasišalina pats“, – aiškina specialistas.
Pavojingiausia situacija – visiškas užspringimas. „Toks užspringimas dažniausiai ateina su tyla. Žmogus negali nei kosėti, nei kalbėti, nei kvėpuoti. Jis pradeda griebtis už kaklo, gali mėlynuoti – tai aiškus signalas, kad reikia veikti nedelsiant“, – pabrėžia A. Kišonas.
Tokiu atveju būtina iš karto suteikti pirmąją pagalbą: atlikti penkis smūgius į tarpumentę, o jei tai nepadeda – penkis Heimlicho manevrus. Šie veiksmai kartojami tol, kol svetimkūnis pasišalina arba žmogus netenka sąmonės. „Jeigu žmogus praranda sąmonę, reiktų nedelsiant kviesti greitąją pagalbą tel. 112 arba 113 ir pradėti pradinį gaivinimą“, – sako paramedikų profesijos mokytojas.
Ypatingas dėmesys
Ypatingą dėmesį A. Kišonas atkreipia į situacijas, kai žmogus užspringsta būdamas vienas. „Jeigu užspringote pats ir šalia nėra kam padėti, svarbiausia – nepanikuoti. Pabandykite atlikti smūgius į tarpumentę sau patys. Prispaudus smakrą prie krūtinės ir apsikabinus save, reikėtų staigiu judesiu trenktis nugara į sieną. Jeigu tai nepadeda, atlikite Heimlicho manevrą. Vienos rankos kumštį nykščiu į priekį uždėkite ant šiam veiksmui skirtos vietos, iš karto žemiau krūtinkaulio pabaigos, tada kita ranka suimkite už savo kumščio ir staigiu judesiu visu kūnu trenkitės į šalia esantį stabilų objektą“, – aiškina paramedikų mokytojas.
Anot A. Kišono, užspringimas nėra nekaltas dalykas. Net jei žmogų pavyksta išgelbėti, dėl deguonies trūkumo gali likti sunkios, visą gyvenimą trunkančios pasekmės“, – pabrėžia jis.
Daugiau apie infarktą, insultą ir pagalbos teikimą užspringimo metu – parengtame vaizdo įraše.
