Kodėl moterys tyli apie savo poreikius

1. Baimė būti nesuprastai

Daug moterų bijo, kad atvirai išsakydamos, kas joms nepatinka ar ko trūksta, bus palaikytos „šaltomis“, „per daug reikalaujančiomis“ ar net „sugadinsiančiomis nuotaiką“. Tokia baimė dažnai kyla iš auk­lėjimo modelių, kur moterys mokomos būti malonios, o ne reikšti nepasitenkinimą.

2. Partnerio jausmų saugojimas

Ne viena moteris nutyli, kad nepatyrė malonumo, nes nenori įžeisti partnerio ego. Jos bijo, kad tiesa jį įskaudins ar atitolins. Tačiau toks „geranoriškas“ nutylėjimas ilgainiui atneša daugiau žalos nei naudos – tiek pasitikėjimui, tiek pačiam santykiui.

3. Kultūrinis spaudimas

Vis dar gajus stereotipas, kad moterų seksualumas yra mažiau svarbus nei vyrų. Žiniasklaidoje, filmuose ir net draugų pokalbiuose dažnai kalbama apie vyrų pasitenkinimą, bet ne apie moterų malonumą. Dėl to daugelis moterų net nežino, kad turi teisę jaustis taip pat gerai.

4. Gėda ir nepasitikėjimas savimi

Kai kurios moterys jaučiasi nepatogiai kalbėdamos apie savo kūną, kompleksuoja dėl formų ar elgesio lovoje. Jos galvoja: „Gal su manimi kažkas ne taip?“ Tokios mintys uždaro emocinį ryšį ir trukdo atviram dialogui.

Ką slepia „viskas gerai“?

Kai moteris sako „viskas gerai“, bet viduje jaučia priešingai, dažniausiai slepiasi:

• emocinis atotrūkis;
• baimė prarasti partnerį;
• rutina, kurioje nebeliko atvirumo;
• neišsakytas noras būti išgirstai.

Tai ne tik seksualinio pasitenkinimo klausimas – tai emocinio ryšio signalas, kad poroje trūksta atviro bendravimo.

Kaip išdrįsti kalbėti apie savo poreikius

1. Pasirink tinkamą momentą

Apie intymius dalykus kalbėti geriausia ne lovoje ir ne po konflikto. Ramus vakaras, pasivaikščiojimas ar kavos pertrauka – puikus metas pradėti švelniai:

„Noriu pakalbėti apie tai, kaip galėtume dar labiau suartėti.“

Tokiu būdu nepuolate, o kviečiate partnerį į dialogą.

2. Kalbėkite iš savo perspektyvos

Užuot sakę „tu nedarai“, naudokite „aš jaučiu“.

„Aš jaučiu, kad kartais man trūksta švelnumo.“
Tokie sakiniai padeda išvengti gynybinės reakcijos ir atveria kelią nuoširdžiam pokalbiui.

3. Būkite konkreti, bet švelni

Vyrams dažnai reikia aiškumo, todėl nebijokite pasakyti, kas jums patinka:

„Kai mane apkabini po to, man labai gera.“
Tai padeda partneriui suprasti, ką daryti dažniau – be kaltės ar įtampos.

4. Pašalinkite gėdos jausmą

Jūsų poreikiai nėra „per daug“ ar „netinkami“. Seksualumas yra abiejų partnerių kelionė, kurioje natūralu mokytis ir tyrinėti. Atvirumas – ne kritika, o kvietimas būti dar artimesniems.

5. Pasitelkite humorą ar švelnumą

Kartais pokalbis gali būti lengvesnis su šypsena:

„Žinai, visai norėčiau išbandyti kažką naujo – skamba kaip smagus eksperimentas, tiesa?“
Tokiu tonu kalbėdama, parodote, kad tai – bendras žaidimas, o ne problema.

Kai išmokstame kalbėti, santykiai keičiasi

Daugelis porų, kurios pradeda atvirai kalbėtis apie intymumą, pastebi:

• sustiprėjusį pasitikėjimą;
• mažesnę įtampą lovoje;
• gilesnį emocinį artumą;
• daugiau spontaniškumo ir aistros.

Tikras intymumas neatsiranda iš tobulumo – jis gimsta iš drąsos būti atviriems.

The post Kodėl moterys apsimeta, kad viskas gerai lovoje? Kaip išdrįsti kalbėti apie savo poreikius? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kaip keičiasi moters libido po 30-ies?

1. Hormonų pokyčiai – natūrali gyvenimo dalis
Po 30-ies organizmas pradeda pamažu keistis. Estrogeno ir testosterono lygis kinta, o šie hormonai tiesiogiai veikia seksualinį potraukį. Kartais moterys pastebi, kad noras mylėtis sumažėja, tačiau kitos – priešingai – sako, kad seksualinis gyvenimas tampa intensyvesnis.

2. Didesnis pasitikėjimas savimi
Daugelis moterų po 30-ies geriau pažįsta savo kūną, žino, kas joms patinka, ir drąsiau apie tai kalba. Šis pasitikėjimas savimi dažnai sustiprina libido – malonumas tampa gilesnis, o seksas – intymesnis.

3. Stresas ir nuovargis
Šiame gyvenimo etape moteris dažnai derina darbą, šeimą, vaikų auginimą, santykius ir buities rūpesčius. Nuolatinis stresas bei miego trūkumas gali slopinti seksualinį potraukį, nes kūnas tiesiog išsekęs.

4. Hormoninė kontracepcija ir vaistai
Kai kurie kontraceptikai ar antidepresantai mažina testosterono lygį ir gali paveikti norą. Tai ne psichologinė problema, o fiziologinė reakcija. Tokiu atveju verta pasitarti su gydytoju dėl alternatyvų.

Emocinis ryšys – stipriausias afrodiziakas

Po 30-ies moterims seksualumas vis dažniau susijęs su emociniu artumu, o ne vien fiziniu potraukiu. Kai santykiuose jaučiamas pasitikėjimas, dėmesys, švelnumas ir pagarba, libido natūraliai auga. Moteris nori ne tik aistros, bet ir šilumos, saugumo, ryšio.

Kaip sustiprinti libido natūraliai?

1. Rūpinkis savimi. Subalansuota mityba, judėjimas, poilsis ir savęs priėmimas turi tiesioginę įtaką seksualinei energijai.

2. Kalbėk apie tai su partneriu. Atvirumas padeda išvengti nesusipratimų – kartais pakanka pokalbio, kad atgimtų artumas.

3. Ieškok naujumo. Naujos patirtys – kelionės, hobiai, net intymios naujovės – pažadina susidomėjimą ir kūno pojūčius.

4. Pasikonsultuok su gydytoju. Jei libido išnyksta ilgam, gali būti, kad priežastis – hormonų disbalansas ar sveikatos sutrikimai (pvz., skydliaukės problemos, mažas geležies lygis).

Kodėl tai visiškai normalu

Moterų norai nėra pastovūs – jie keičiasi kartu su gyvenimo etapais. Tai priklauso nuo to, kaip jautiesi, kokie santykiai tave supa ir kaip vertini save. Libido pakilimai ir nuosmukiai yra žmogaus seksualumo dalis, o ne sutrikimas.

The post Moters libido po 30-ies: kaip keičiasi norai ir kodėl tai normalu appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Pirmieji ženklai: kada intymumas tampa rutina

1. Meilė pagal grafiką. Jei artumas įvyksta tik tam tikromis dienomis, nes „tada visi darbai padaryti“ – metas susimąstyti.
2. Automatiniai veiksmai. Viskas vyksta tuo pačiu scenarijumi, be netikėtumo ar žaismingumo.
3. Daugiau pokalbių apie darbus nei vienas apie kitą. Kai kasdieniai rūpesčiai visiškai užgožia emocinį ir fizinį ryšį.
4. Aistra pakeičiama pareiga. Artumas tampa ne malonumu, o „reikėtų, nes seniai buvo“ veiksmu.

Kas nutinka poroms?

Psichologai aiškina: ilguose santykiuose visiškai normalu patirti skirtingas fazes – nuo medaus mėnesio iki santykių stabilumo, kai aistra natūraliai blėsta. Tačiau tai nereiškia, kad ją neįmanoma atgaivinti. Dažniausiai rutina įslenka, kai prarandame smalsumą vienas kitam ir nustojame stengtis.

Kaip sugrąžinti aistrą? 6 patikrinti žingsniai

1. Pažinkite vienas kitą iš naujo.
Užduokite klausimų, kurių dar niekad neuždavėte. Sužinokite, kokie dabar vienas kito norai, fantazijos, svajonės – jie gali nustebinti.

2. Keiskite aplinką.
Nors skamba banaliai – savaitgalis be telefonų, naujas viešbutis, ar net kita lovos pusė gali išjudinti iš sąstingio.

3. Maži netikėtumai.
Laiškas ranka, slapta žinutė, bučinys virtuvėje – tokios smulkmenos pažadina švelnumą ir artumą.

4. Kalbėkite apie intymumą be gėdos.
Kas patinka, ko trūksta, ką norėtumėte pakeisti. Tai nėra priekaištai, tai – santykių priežiūra.

5. Atkreipkite dėmesį į save.
Kartais aistros trūksta ne dėl partnerio, o dėl savęs – nuovargio, perdegimo, pasitikėjimo stokos. Rūpinkitės savo fizine ir emocine savijauta.

6. Bendros patirtys už miegamojo ribų.
Bendri tikslai, nuotykiai, iššūkiai kuria ryšį – o iš jo gimsta tikra, natūrali trauka.

Intymumas – ne tik fizinis kontaktas

Tai ir buvimas šalia, kai reikia, ir gebėjimas išklausyti, ir žvilgsnis, kuris pasako daugiau nei žodžiai. Aistra gimsta iš artumo – bet tam reikia pastangų. Ne visada didelių, bet nuoširdžių.

The post Kada intymumas tampa rutina: kaip sugrąžinti aistrą į santykius? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Dažnai nutylima tema

„Tabu kyla iš kultūrinių ir religinių įsitikinimų, susijusių su kūno kontrolės ir moralės principais. Fetišas, būdamas „nefunkcionalus” reprodukcine prasme, kelia nerimą normatyviai mąstančiai visuomenei”, – aiškina seksologė N.Švaistienė.

Anot pašnekovės, stigma formavosi šimtmečiais. Tradicinė, religinių vertybių veikiama visuomenė pripažino tik įprastą seksą – tokį, kuris vyksta tarp vyro ir moters siekiant susilaukti vaikų. Bet kokie nuo įprasto lytinio akto dėmesį nukreipiantys skirtumai buvo laikomi netinkamais ar ligotais. Į draudžiamų, gėdingų dalykų kategoriją, apie kurią nebuvo kalbama net artimiausių žmonių rate, pateko ir fetišai. Ilgą laiką fetišai laikyti iškrypimu ar net psichikos sutrikimu.

Šiandien daugiau kalbėti apie fetišus trukdo gilūs vidiniai psichologiniai mechanizmai. Pasak seksologės, fetišai dažnai susiję su ankstyvais jutiminiais, emociniais ar simboliniais įspaudais, kuriuos žmogaus psichika įrašo kaip susijaudinimą sukeliančius stimulus. Tai gali būti prisilietimas, tekstūra, kvapas, tam tikras objektas ar situacija, susijusi su saugumo, gėdos ar kontrolės jausmais.

„Dėl to fetišai dažnai jungia priešingybes – malonumą ir gėdą, kontrolę ir pasidavimą, pažeidžiamumą ir galią”, – aiškina N.Švaistienė. Tokie potyriai pažeidžia aiškias ribas tarp normalaus ir keisto, tad žmogus, turintis fetišinį potraukį, dažnai išgyvena dvilypius jausmus: viena jo dalis trokšta, kita – baudžia už troškimą.

Paradoksalu, bet gėda ir slaptumas potraukį dar labiau stiprina – draudimas, anot psichologės-seksologės Nikol Švaistienės, suteikia papildomą erotinį krūvį. „Tad kalbėjimas apie fetišus nėra vien apie „seksualinius pomėgius”, bet ir apie žmogaus tapatybę, kūno žemėlapį, ankstyvą patirtį, emocinį saugumą”, – dėsto ekspertė.

Kur brėžiama riba?

Psichologiniu požiūriu fetišizmas apibrėžiamas kaip seksualinis elgesys, kai susijaudinimas kyla reaguojant į negyvą objektą arba negenitalinę žmogaus kūno dalį, aiškina seksologė. Dažniausi fetišo objektai – moteriški apatiniai, batai su aukštakulniais, odos gaminiai, šilkas, guma, korsetai. Iš kūno dalių dažniausiai fetišizuojamos pėdos, kojos, sėdmenys, šlaunys, plaukai. Taip pat paplitę vaidmenų elementai ir simbolika – uniformos, medicinos apranga, dominavimo ir pasidavimo vaidmenys.

„Fetišas skiriasi nuo įprastų seksualinių pomėgių keliais aspektais: jis yra labiau koncentruotas ir ritualizuotas, dažnai turi simbolinį ar kompensacinį komponentą, gali būti kontrolės, saugumo ar pasidavimo įkūnijimas”, – aiškina N.Švaistienė.

Psichologė pabrėžia, kad svarbu skirti fetišinius pomėgius, kurie yra natūralūs ir nekenksmingi seksualinio elgesio variantai, nuo fetišinio sutrikimo – kai poreikis fetišo objektui tampa toks stiprus, kad be jo žmogus negali susijaudinti ar patirti orgazmo. „Tai trikdo santykius ar kasdienį funkcionavimą, žmogus patiria distresą, gėdą ar kaltę dėl savo potraukio arba elgesys pažeidžia kitų asmenų sąmoningo sutikimo ribas”, – komentuoja specialistė. Ji priduria, kad fetišistinis sutrikimas yra itin retas – pasitaiko mažiau nei vienam procentui populiacijos.

Požiūris kinta

N.Švaistienės teigimu, pastaraisiais dešimtmečiais požiūris į fetišizmą akivaizdžiai keičiasi, plečiasi seksualumo samprata, mažėja stigmos.

„Įdomu tai, kad seksas pradedamas suvokti ne tik kaip reprodukcijos priemonė, bet ir kaip būdas kurti ryšį, patirti malonumą, tyrinėti savo kūną. O fetišas tampa dar viena kalba, kuria žmogus išreiškia save”, – sako seksologė.

Nors fetišai tapo labiau matomi ir priimami visuomenėje, daugelis žmonių vis dar susiduria su vidiniu pasipriešinimu: „Tarsi „leidžiama”, bet vis tiek „ne visai priimtina”. Tai rodo, kad išorinė tolerancija dar ne visuomet reiškia vidinę laisvę. Tikrasis išsilaisvinimas vyksta tada, kai žmogus leidžia sau jausti be gėdos, o ne tada, kai visuomenė sako, kad „dabar jau galima”.”

Kalbėti be gėdos

Pasisakyti partneriui apie fetišą nėra paprasta, įspėja ekspertė, tačiau tokie pokalbiai stiprina intymumą, pasitikėjimą ir autentiškumą santykiuose.

Ji rekomenduoja pasitelkti neutralų toną: „Yra dalykų, kurie mane labiau jaudina – norėčiau pasidalinti, bet noriu, kad jaustumeisi saugiai.”

Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą laiką ir vietą – tai turėtų būti ramus pokalbis namuose, ne sekso metu. Geriausia, anot N.Švaistienės, kalbėti iš „aš” perspektyvos: „Man patinka, kai…”, „Man kelia susidomėjimą…”, vengiant spaudimo, galinčio sukelti partnerio gynybinę reakciją.

„Būtina normalizuoti situaciją – priminti, kad seksualinės fantazijos ir polinkiai yra individualūs ir natūralūs. Taip pat svarbu gerbti ribas – fetišas neturi būti primetamas, abipusis sutikimas yra esminis. Jei fetišo praktikos įtraukia BDSM (angl. bondage & discipline – aut. past.) ar kitus vaidmenų elementus, būtina nustatyti saugumo ir sutarimo principus”, – sako seksologė.

„Atviras, sąmoningas pokalbis apie fetišus ne tik mažina gėdos jausmą, bet ir didina seksualinę savivertę, nes leidžia partneriams patirti autentišką malonumą bei intymumą be slėpimosi ar kaltės. Gydančiai veikia tai, jog asmuo, turintis fetišinį pomėgį, yra priimamas – be siekio pakeisti, kontroliuoti, gėdinti, atstumti”, – pabrėžia N.Švaistienė. Ji priduria, kad kylant baimei, emociniam diskomfortui, gali pagelbėti konsultacija su psichoseksologu.

Tai įdomu

Nė viena teorija holistiškai nepaaiškina, kodėl tam tikri objektai ar situacijos tampa seksualinio susijaudinimo šaltiniu. Mokslininkai išskiria keturias pagrindines teorijas.

Atsitiktinis susiejimas. Paauglystėje koks nors daiktas ar situacija atsitiktinai sutampa su seksualiniu susijaudinimu ir tampa ilgalaikiu stimulu.

Psichologinė gynyba. Pasąmonė nukreipia seksualinį troškimą į saugesnį objektą, vengdama realių santykių baimių.

Smegenų anatomija. Kai kurių kūno dalių (pavyzdžiui, pėdų) ir genitalijų zonos smegenyse yra greta, todėl nerviniai signalai gali persidengti.

Stiprūs ankstyvieji potyriai. Vaikystėje ar paauglystėje patirta stipri emocija – gėda, baimė ar susižavėjimas – susijungia su seksualiniu jausmu ir formuoja fetišą.

The post Fetišai: laikas kalbėti drąsiai ir atvirai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Intymofobija

V.Žukas teigia, kad intymofobija kamuoja daugiau žmonių, nei būtų galima pagalvoti. „Psichoterapijos dėl seksualinių sutrikimų metu paaiškėja, kad jų pradas dažnai yra priešingos lyties fobija. Vyrai bijo moterų, o moterys – vyrų”, – sako V.Žukas.

„Intymofobija yra būdinga tiek vyrams, tiek moterims, dėl jos kyla sunkumai kuriant ilgalaikius, o sunkesniais atvejais – ir trumpalaikius santykius su priešinga lytimi”, – teigia seksologas-psichoterapeutas Vitalijus Žukas.

Jei forma lengvesnė, pačiam žmogui gali būti sunku ir apčiuopti, kad būtent šis sutrikimas niūriais atspalviais tamsina intymaus gyvenimo kerteles. „Nes gal ir yra kažkas ne taip, bet gyventi itin netrukdo, juo labiau nesudaro priežasties kreiptis į seksologą – tokie pacientai iki mūsų nelabai patenka. Na, o jei intymofobija stipri, jos beveik neįmanoma nepastebėti. Moterims ji pasireiškia vaginizmu, vyrams – seksualine disfunkcija su erekcijos sutrikimais”, – aiškina V.Žukas.

Jis atkreipia dėmesį, kad intymofobija labiau būdinga vengiančio tipo asmenybėms, kurioms apskritai būdingas polinkis į įvairias baimes, gali pasireikšti ir kaip socialinė fobija. „Nes nors ir kalbame apie seksualinę problemą, į žmogų reikia žiūrėti kaip į visumą, kur niekas neegzistuoja izoliuotai”, – pabrėžia seksologas-psichoterapeutas.

Apsieisim be bučinių

Kokie ženklai byloja, kad žmogus turi intymaus santykio baimę? „Kai vengiama prisilietimų, bučinių, nusirengti partnerio akivaizdoje… Moterys pasakoja, kad bijo nusirengti nuogai dienos šviesoje, o vyras nori tai matyti. Nusirengimas, lytinis aktas šviesoje intymumo baimės kamuojamoms moterims nepriimtina, o vyrus kaip tik jaudina, jie to nori ir laiko svarbiu seksualinių santykių elementu”, – sakė V.Žukas.

Taip pat pašnekovas sako dažnai girdįs, kad moteris nori apsieiti be apkabinimų, bučinių – vyras tiesiog atidirbtų, ji pajustų pasitenkinimą ir to užtenka: „Tai rodo intymumo problemas, bet gana lengvas. Gal partneris iš pradžių nustemba, bet paskui pripranta, abu gyvena ir tiek.”

„Esu skaitęs mokslinių darbų, kad su intymofobija gali būti susijusi ir perdėta meilė gyvūnams, netgi gamtai, nors pastarasis momentas atrodo sunkiau įtikinamas. Tai yra kompensacinis mechanizmas: negaliu, nedrįstu realizuoti meilės su partneriu, todėl realizuoju ją su šunimi, kate. Gyvūnai nekelia grėsmės, galiu išreikšti jausmą, kuris blokuojamas priešingai lyčiai, parodyti švelnumą, paglostyti, apsikabinti”, – aiškino pašnekovas.

Vyrai maskuoja

„Kaip jums atrodo – ar intymofobija būdinga daugiau vyrams, ar moterims? – užduoda klausimą V.Žukas ir netrukus į jį atsako: – Iš tiesų, vyrams. Tačiau to nepastebime dėl maskavimo. Vyrai intymaus santykio baimę maskuoja agresyviu elgesiu, ignoravimu. Dažnai agresyvus elgesys būtent rodo bailumą.”

O kokia kauke intymofobiją labiau dangsto moterys? „Moterys slepiasi po nuolankumu arba pasyvia agresija, kurią išreiškia juokeliais, švelnia ironija. Toks elgesys apskritai labiau būdingas moterims kaip atsakas į vyrų elgseną, įvairius jų veiksmus, vengiant tai išreikšti tiesiogiai”, – kalbėjo pašnekovas.

Kaip paaiškinti tokiais atvejais atsirandantį nuolankumą? „Jis pasireiškia ne seksualinėje sferoje, bet kitose srityje – moteris atlieka aukos vaidmenį. Jei supranta, kad sekso plotmė netenkina, ji kompensuoja maistu, pirkiniais, pagyrimais”, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Pasireiškė viešo kalbėjimo baime

„Galima paminėti ir konkrečių pavyzdžių. Tarkim, moteris pasakoja, kad vyras su ja ilgai susirašinėja, atrodo, viskas gerai, tačiau kai priartėja laikas ateiti į pasimatymą – neina. Kažkas sutrinka, pradeda nerimauti ir nenueina. Akivaizdu – tai artumo baimė. Kokio lygio – neaišku. Tai jau išaiškėja psichoterapijos eigoj, ar baimė paniška, ar tai tiesiog vengimas”, – pasakojo V.Žukas. 

„Žmonės atėję pas seksologą, psichoterapeutą pasakoja tarsi apie paprastus dalykus. Tačiau psichoterapijos metu viskas išlenda. Nuo „nenoriu bučinių ir apkabinimų” iki giliausių seksualinių dalykų, – konstatuoja seksologas. – Turėjau klientę, kamuojamą viešo kalbėjimo baimės. Pacientė ne kartą prisiminė epizodus iš vaikystės, kai troško artimo ryšio tėvu, tačiau jis beveik niekada neturėjo laiko. Atsikalbinėjo, kad sprendžia svarbius reikalus, tačiau tie jo atsikalbinėjimai tiesiog reiškė, kad paties interesai jam svarbesni nei jos. Merginos pasąmonėje užsifiksavo, kad ji nesvarbi. Tos problemos išlįsdavo tada, kai tekdavo pasijusti svarbia vyrų auditorijoje.”

„Pasąmonė mus valdo devyniasdešimt procentų. Nors teigiame, kad esame racionalūs – nė velnio tokie nesame. Seniai nutikę įvykiai, net ankstyvoje vaikystėje mums daro įtaką, apie kurią net nenujaučiame, – konstatuoja psichoterapeutas. – Pavyzdžiui, labai svarbus yra Edipo komplekso etapas. Būdama trejų ketverių metų mergaitė siekia artumo su tėvu, glosto plaukus, sėdi ant kelių. Tėvas tuo metu turėtų būti dėmesingas, jos neatstumti, nes taip klojami intymumo pamatai, bet ir netvirkinti, kadangi Amerikos literatūroje pabrėžiama ypač daug tokių atvejų.”

Palikdavo, kol nepaliko jos

„Papasakosiu dar vieną istoriją. Tvarkinga, pareiginga, pripažįstanti autoritetus, apie trisdešimties metų moteris kreipiasi dėl sunkumų mezgant santykius su vyrais. Kai partneris pradeda rodyti jausmus, artėja ir seksualiniai santykiai, ji staiga pradeda ieškoti neigiamų bruožų. Na, jei ieškosim – visada atknisime. Aišku, ir šiuo atveju, juos kaskart surasdavo. Dėl to ji galėdavo partnerį nuvertinti ir jį palikti”, – pasakojo V.Žukas. – Esmė ta, kad jos santykiai su mama buvo geri, bet vėlgi – tėvas emociškai šaltas.

Kritikuojantis, darboholikas, paliko šeimą, kai mergaitei buvo dešimt metų. Ji norėjo tėvo artumo, prisiglausdavo, bet jis nuolat ją atstumdavo. Ji nuolat girdėdavo „nelįsk dabar, užsiėmęs”. Grįždavo vėlai vakare ir, kaip paaiškėjo vėliau, iš meilužės. Ši klientė vyrus atstumdavo nesąmoningai jausdama, kad nesugebės atsakyti į jų jausmus. „Negaliu duoti, ko neturiu – šiltų jausmų” – toks buvo jos motyvas. Tokių vyrų kaip jos tėvas dukros gali perimti daug patriarchalinės mąstysenos, tapti griežtos, kategoriškos su vyriais ir savimi.”

„Jie nori tik vieno”

Seksoterapeutas pabrėžia, kad asmenybei, kuri moka kurti sveiką intymų santykį, svarbus teigiamas šeimos pavyzdys ir nuostatos, diegiamos nuo vaikystės. „Jei tėvų patirtis nesėkminga, kartais mama net neslepia, kad su tėvu ir lovoje blogai, tai daro neigiamą įtaką ir stiprina baimes priešingai lyčiai. O dar jei vaikas mato tėvo agresiją prieš motiną, ar motinos prieš tėvą – kas irgi būna – juo blogiau… Mamos sustiprina mergaičių baimes teiginiais „neprasidėk su vyrais”, „tavimi pasinaudos”, „jie nori tik vieno”, „suvilios ir paliks”, „vyrai tikri kiaulės”, – vardijo pašnekovas.

„Mama įkala į galvą baimių vietoj to, kad būtų lytinio švietimo mokytoja, suteiktų informaciją apie mėnesines, padėtų suprasti seksualumo moteriai svarbą, pirmus lytinius santykius, būtų saugus uostas pavojingame vandenyne, kur galima atplaukt ir išplaukti…” – kalbėjo V. Žukas.

„Tėvai berniukams irgi padaro meškos paslaugą. Jie perduoda nusivylimą moterimi, žmona. Konfliktai, smerkiantys, kritikuojantys moterį žodžiai, nuvertinimas, formuoja tą silpnąjį vyro identitetą, kuris pasireiškia pasyvia agresija prieš moterį”, – sakė seksoterapeutas. 

Gijimas trunka ilgai

Ar įmanoma ką nors padaryti ir nugalėti intymofobiją, kad ji nekartintų santykių su partneriu? „Labiausiai veiksminga psichoanalizė arba psichodinaminė psichoterapija. Jei nesikreipiant į specialistą, tai padėti sau galima medituojant, prisijungiant prie savipagalbos grupių. Kodėl mums padeda pokalbis su psichoterapeutu? Nes išsikalbėjus palengvėja, nors pačiame psichoterapijos procese būna visko: ir pykčio, ašarų, gynybinių reakcijų. Savipagalbos grupėse bendraujant su tokiais pačiais, vienas kitą suprantančiais žmonėmis sumažėja įtampa, todėl tikrai rekomenduoju išbandyti šį pagalbos būdą”, – patarė pašnekovas.

Tačiau jis įspėja: gijimo procesas užtruks. Šios problemos šaknys kerojasi neįtikėtinai ankstyvame amžiui – dar vaisiui esant gimdoje, kai formuojasi jo fiziologija, todėl ir gydymas nėra paprastas, reikalauja laiko ir kantrybės.

„Psichoseksualinė raida trunka nuo nėštumo penkto-šešto mėnesio iki šešiolikos metų. Jei mama nėštumo metu liečia pilvuką, klausosi klasikinės muzikos – choralų, Vivaldžio, susikuria daugiau neuronų prefrontalinėje smegenų srityje, atsakingoje ir už aistrą. Po to įtakos turi ir pats gimdymas, kaip jis praeina – sėkmingai, nesėkmingai… Dar vėliau santykiai su tėvais, kurie didele dalimi nulemia psichoseksualinės raidos sėkmę arba nesėkmę – kalbėjo V.Žukas. – Taigi akivaizdu, kad nei per dieną, nei savaitę taip seniai atsiradusios problemos nepakeisi. Tam reikalingi bent metai, tačiau į tai pastangas dėti verta, nes intymus gyvenimas yra svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis.”  

The post Kodėl kartais vyrai bijo moterų, o moterys – vyrų   appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Noras apsaugoti partnerio jausmus

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl moterys imituoja orgazmą, yra noras išvengti partnerio nuoskaudų. Daugelis moterų mano, kad orgazmo nebuvimas gali sukelti partneriui abejonių dėl jo gebėjimų ar meilės išraiškos. Imitacija tokiais atvejais tampa būdu palaikyti partnerio pasitikėjimą ir užtikrinti harmoniją santykiuose.

2. Spaudimas atitikti lūkesčius

Visuomenė dažnai pabrėžia, kad orgazmas yra svarbiausia intymaus gyvenimo dalis. Filmai, knygos ir net socialiniai tinklai perteikia klaidingą įspūdį, kad kiekvienas intymus aktas privalo baigtis abipusiu malonumu. Dėl šio spaudimo kai kurios moterys jaučiasi tarsi privalančios „atlikti savo vaidmenį“, net jei tuo metu orgazmo nepatiria.

3. Noras užbaigti intymumą

Kartais moterys imituoja orgazmą norėdamos užbaigti lytinį aktą. Tai gali būti dėl nuovargio, nenoro pratęsti intymumo arba dėl jausmo, kad situacija jau „užsitęsė“. Tokiais atvejais imitacija tampa būdu pabaigti aktą be nemalonių diskusijų.

4. Nesaugumas ir emocinės kliūtys

Orgazmo pasiekimas moterims gali būti sudėtingas dėl daugelio priežasčių – emocinių, psichologinių ar fizinių. Nesaugumas dėl savo kūno, nepasitikėjimas partneriu ar praeities neigiamos patirtys gali sukelti barjerą, trukdantį atsipalaiduoti. Imitacija gali atrodyti kaip „sprendimas“, leidžiantis išvengti šių sudėtingų situacijų.

5. Fiziniai veiksniai

Ne visos moterys orgazmą patiria lengvai. Tyrimai rodo, kad apie 10–20 % moterų niekada nėra patyrusios orgazmo. Kai kurios moterys susiduria su sunkumais dėl fiziologinių priežasčių, tokių kaip hormonų disbalansas, lėtinis stresas ar netinkama stimuliacija. Tokiose situacijose imitacija tampa būdu paslėpti šiuos sunkumus.

6. Siekis palaikyti santykius

Kai kurios moterys bijo, kad jų orgazmo nebuvimas gali pakenkti santykiams. Tokiais atvejais imitacija gali būti suvokiama kaip būdas „išlaikyti“ partnerį arba užtikrinti santykių stabilumą.

Kaip spręsti šią problemą?

Svarbu suprasti, kad orgazmo imitavimas nėra ilgalaikis sprendimas. Tai gali sukelti nesusipratimus ir nutolimą tarp partnerių. Štai keli patarimai, kaip spręsti šią problemą:

1. Atviras bendravimas: kalbėjimasis su partneriu apie savo jausmus ir lūkesčius gali padėti išvengti nesusipratimų ir pagerinti intymų ryšį.
2. Daugiau dėmesio skirti emociniam ryšiui: intymumas nėra vien fizinis procesas – emocinė artuma yra lygiai tokia pat svarbi.
3. Savęs pažinimas: skirkite laiko pažinti savo kūną ir tai, kas jums suteikia malonumą.
4. Specialistų pagalba: jei problema gilėja ar sukelia stresą, verta pasitarti su seksologu ar psichologu.

The post Kodėl moterys imituoja orgazmą? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Skirkite laiko tik jums dviems

Vienas didžiausių iššūkių – rasti laiko pabūti kartu, kai kasdienybė sukasi apie vaikus. Tačiau net mažos akimirkos tik dviese gali stipriai pagerinti jūsų ryšį.

• Paskirkite laiko kasdien. Net jei tai tik 10–15 minučių vakare, skirkite šį laiką vienas kitam. Paskendę kasdienybėje, pabandykite rasti laiko pokalbiui be vaikų, aptarkite dieną ar tiesiog pasidalinkite mintimis.
• Organizuokite pasimatymus. Net jei jūsų biudžetas ir laikas riboti, reguliariai planuojamas vakaras dviese gali būti puiki priemonė atkurti artumą. Jei neturite galimybės išeiti iš namų, surenkite vakarienę namuose, kol vaikai miega, ar tiesiog drauge žiūrėkite mėgstamą filmą.

2. Komunikacija – pagrindinis raktas

Atviras ir nuoširdus bendravimas yra būtinas palaikyti sveikus santykius, ypač kai šeimos dinamika keičiasi.

• Dalinkitės jausmais ir rūpesčiais. Pasikalbėkite ne tik apie vaikų priežiūrą, bet ir apie tai, kaip jaučiatės kaip pora, kokie jūsų poreikiai ir jausmai. Atviras pokalbis padeda išvengti nuoskaudų ir nesusipratimų.
• Klauskite ir klausykitės. Domėkitės, kaip jaučiasi jūsų partneris, ir atvirai klausykitės jo nuomonės. Rūpinimasis vienas kitu ne tik stiprina ryšį, bet ir sukuria stipresnį pasitikėjimo jausmą.

3. Dalinkitės atsakomybe

Vaikų priežiūra ir namų darbai gali sukelti stresą, todėl svarbu dalintis atsakomybėmis, kad nė vienas iš jūsų nesijaustų pernelyg apkrautas.

• Paskirstykite užduotis. Susitarkite, kokios atsakomybės priklauso kiekvienam, ir būkite lankstūs, kad kiekvienas galėtų prisidėti pagal savo galimybes. Tai leis išvengti pervargimo ir suteiks daugiau laiko pabūti kartu.
• Pakeiskite rolę. Jei vienas iš jūsų dažniausiai būna su vaikais, bandykite keistis, kad abu jaustumėtės įsitraukę į šeimos gyvenimą. Taip abu geriau suprasite vienas kito kasdienybę ir jausite didesnį palaikymą.

4. Rūpinkitės savimi

Kai jaučiatės gerai patys, lengviau rūpintis ir kitais. Tėvystės laikotarpiu labai svarbu skirti laiko ir savo poreikiams.

• Pasirūpinkite savo sveikata ir emocine būkle. Miegas, fizinis aktyvumas ir sveika mityba turi didelę įtaką jūsų energijai bei nuotaikai. Sveiki įpročiai leidžia jaustis geriau ir mažina stresą.
• Ieškokite laiko asmeniniams pomėgiams. Kartais tėvai pasineria į vaikų priežiūrą ir pamiršta savo interesus. Skirkite laiko tam, kas jums patinka – hobiai, knygos ar susitikimai su draugais padės atsipalaiduoti ir jaustis įkvėptiems.

5. Atminkite, kad intymumas taip pat svarbus

Intymumas ir fizinis ryšys padeda išlaikyti artumą, tačiau po vaikų gimimo intymus gyvenimas gali pasikeisti. Svarbu neskubėti, bet rasti būdų išlaikyti fizinį ir emocinį ryšį.

• Būkite kantrūs ir atviri. Pasikalbėkite apie savo poreikius ir neslėpkite jausmų. Supratimas ir palaikymas padeda atkurti intymumą be spaudimo.
• Ieškokite mažų būdų būti arti. Intymumas nebūtinai turi reikšti vien fizinį ryšį – prisilietimai, švelnūs žvilgsniai ar apsikabinimai taip pat stiprina artumą ir suteikia šilumos jausmą.

6. Prisiminkite laikus prieš vaikų gimimą

Nors tapote tėvais, jūsų santykiai egzistavo ir prieš vaikus, tad verta prisiminti, kas jus sujungė, kas kėlė džiaugsmą ir kaip leido laiką kartu.

• Peržiūrėkite senas nuotraukas ar prisiminkite keliones. Tai primins apie ypatingas akimirkas, kurios sustiprino jūsų ryšį.
• Palaikykite savo tradicijas. Jei turėjote ypatingų įpročių, pvz., šeštadienio kavos rytai ar savaitgalio pasivaikščiojimai, pabandykite juos išlaikyti ir po vaikų gimimo.

7. Ieškokite pagalbos, kai to reikia

Kartais išlaikyti santykius po vaikų gimimo gali būti sunku, ir tai visiškai natūralu. Jei jaučiate, kad kyla nesutarimų ar sunku rasti ryšį, nesidrovėkite ieškoti pagalbos.

• Pasikvieskite artimuosius ar draugus. Paprašykite artimųjų pabūti su vaikais, kad galėtumėte praleisti šiek tiek laiko dviese.
• Pasvarstykite apie profesionalią pagalbą. Kartais porų konsultavimas ar terapija gali suteikti naudingų įrankių, kaip geriau suprasti vienas kitą ir išspręsti kylančius sunkumus.

The post Santykiai po vaikų gimimo: kaip išlaikyti ryšį appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Atviras bendravimas yra raktas

Pirmas žingsnis sprendžiant bet kokius nesutarimus intymioje srityje yra atviras bendravimas. Partneriai dažnai vengia kalbėti apie lytinius poreikius, nes tai gali būti jautri tema, tačiau neišspręstos problemos tik gilina atotrūkį. Svarbu ramiai ir nuoširdžiai išsakyti savo jausmus ir poreikius.

Patarimai, kaip pradėti pokalbį:

• Kalbėkite atvirai, tačiau pagarbiai. Pasakykite, kaip jaučiatės, vengdami kaltinimų ar priekaištų.
• Klausykite partnerio. Išgirskite ir supraskite jo požiūrį bei jausmus.
• Siekite suprasti, o ne tik atsakyti. Konfliktai dažnai kyla iš nesusikalbėjimo, todėl svarbu būti empatišku.

Atviras bendravimas gali padėti rasti sprendimus, kurie patenkins abiejų partnerių poreikius ir padės sukurti tvirtesnį emocinį ryšį.

2. Raskite kompromisą

Kai kalbama apie skirtingus poreikius, kompromisas yra svarbus veiksnys. Tai nereiškia, kad vienas partneris turi aukotis dėl kito poreikių, bet reikia rasti sprendimus, kurie tenkintų abu. Galbūt reikia daugiau laiko pasitikėjimui ir artumui sukurti, o galbūt abu partneriai gali eksperimentuoti su skirtingomis intymumo formomis, kurios patenkintų jų lūkesčius.

Pavyzdžiai, kaip rasti kompromisą:

• Sutarkite dėl intymumo dažnumo, kuris tenkintų abu partnerius.
• Išbandykite naujas lytinio gyvenimo formas ar intymumo būdus, kurie patinka abiem.
• Sutelkkite dėmesį į kitas artumo formas, tokias kaip emocinis ryšys ar fizinis prisilietimas be lytinių santykių.

Kompromisai leidžia abiem partneriams jaustis suprastiems ir gerbtiems, o tai padeda stiprinti santykius.

3. Supraskite, kad lytinio gyvenimo poreikiai gali keistis

Svarbu pripažinti, kad lytinio gyvenimo poreikiai gali keistis priklausomai nuo gyvenimo situacijų, streso lygio, sveikatos ar kitų išorinių veiksnių. Tai, kas buvo svarbu santykių pradžioje, gali kisti su laiku. Todėl būtina būti atviram pokyčiams ir lanksčiam, kai kalbama apie intymumą.

Veiksniai, galintys paveikti lytinį gyvenimą:

• Stresas – darbas, finansinės problemos ar šeimos rūpesčiai gali sumažinti norą intymiai bendrauti.
• Fizinė sveikata – hormoniniai pokyčiai, ligos ar net vaistai gali paveikti lytinį potraukį.
• Emociniai pokyčiai – sunkumai santykiuose ar savivertės klausimai taip pat gali turėti įtakos lytiniam gyvenimui.

Supratimas, kad intymumo poreikiai nėra statiški, leidžia būti empatiškesniu ir jautresniu partnerio pokyčiams, o tai gali padėti palaikyti sveikus santykius net tada, kai poreikiai skiriasi.

4. Ieškokite specialistų pagalbos

Jei intymumo klausimai tampa rimtu iššūkiu santykiuose, gali būti naudinga kreiptis į specialistus. Lytinio gyvenimo nesutarimai gali kilti dėl gilesnių emocinių ar psichologinių problemų, kurioms spręsti gali prireikti pagalbos iš išorės. Seksologai arba porų terapeutai gali padėti rasti efektyvius sprendimus ir pagerinti bendravimą šioje srityje.

Kada kreiptis pagalbos:

• Jei bendravimas apie lytinius poreikius kelia stiprų stresą ar konfliktus.
• Jei vienas ar abu partneriai jaučiasi nepatenkinti ar ignoruojami intymumo srityje.
• Jei kyla problemų, susijusių su pasitikėjimu ar emociniu ryšiu.

Specialisto pagalba gali būti vertinga, nes jie padeda suprasti gilumines problemas ir pasiūlyti sprendimus, kurie tinka abiem partneriams.

The post Kaip tvarkytis su skirtingais lytinio gyvenimo poreikiais santykiuose appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Skorpionas (spalio 23 d. – lapkričio 21 d.)

Skorpionas dažnai laikomas pačiu seksualiausiu zodiako ženklu. Šis vandens ženklas garsėja savo giliomis emocijomis, aistra ir mistiškumu. Skorpionai yra ypač intuityvūs, todėl puikiai supranta savo partnerio norus ir poreikius. Jų intensyvumas ir gebėjimas įsijausti į akimirką paverčia juos nepakartojamais meilužiais. Skorpionai siekia gilios emocinės ir fizinės jungties, o jų stipri seksualinė energija gali būti tiesiog nepakartojama.

2. Liūtas (liepos 23 d. – rugpjūčio 22 d.)

Liūtai yra žinomi dėl savo ugningo temperamento ir didelės charizmos. Šis ugnies ženklas mėgsta būti dėmesio centre ir stengiasi įspūdį padaryti ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir lovoje. Liūtai yra kūrybingi, žaismingi ir atviri eksperimentams, todėl jie gali užtikrinti nepamirštamas akimirkas savo partneriui. Jie mėgsta dominuoti ir dievina, kai jų pastangos yra vertinamos, todėl santykiai su Liūtu dažnai būna pilni aistros ir nuotykių.

3. Jautis (balandžio 20 d. – gegužės 20 d.)

Jautis yra žemiškas ir jausmingas ženklas, kuris vertina fizinį malonumą ir komfortą. Jie yra kantrūs, ištvermingi ir mėgsta lėtą, intensyvų intymumą. Jautis puikiai žino, kaip sukurti romantišką atmosferą, nes vertina viską, kas gražu ir rafinuota. Jautis gali atrodyti ramus ir santūrus, tačiau po šiuo paviršiumi slypi nepaprastas gebėjimas suteikti malonumą. Jie linkę į ilgalaikį artumą, o jų meistriškumas lovoje dažnai pasireiškia švelnumu ir dėmesingumu.

The post Zodiako ženklai, kurie yra karščiausi lovoje appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Stresas ir nuovargis

Stresas ir pervargimas yra vienos iš dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės praranda seksualinį potraukį. Kasdieninis darbas, finansiniai rūpesčiai, šeimos įsipareigojimai ir kiti gyvenimo iššūkiai gali išsekti jūsų energiją ir palikti mažai jėgų intymumui. Kai kūnas ir protas yra nuolatinėje įtampoje, seksas gali tapti ne patrauklia, o dar viena papildoma našta.

Sprendimas: Pabandykite rasti būdų, kaip sumažinti stresą ir atsipalaiduoti. Tai gali būti meditacija, fizinė veikla, laiko skyrimas hobiams ar tiesiog daugiau poilsio. Svarbu išmokti tvarkytis su stresu, kad jis neperaugtų į nuolatinį seksualinio potraukio sumažėjimą.

2. Santykių problemų

Kai santykiuose kyla konfliktų, emocinė įtampa gali sumažinti norą užsiimti seksu. Nesusipratimai, nepasitikėjimas, emocinis atsiskyrimas ar nesutarimai dėl kitų dalykų gali paveikti intymumą. Jei santykiai tampa įtempti, natūralu, kad seksualinis potraukis gali sumažėti.

Sprendimas: Atvirai kalbėkite su partneriu apie tai, kas jus neramina. Svarbu spręsti santykių problemas, nes jos gali tiesiogiai paveikti jūsų seksualinį gyvenimą. Jei jaučiate, kad patiems sunku išspręsti konfliktus, gali padėti porų terapija.

3. Fizinė sveikata

Sveikatos problemos, tokios kaip hormonų disbalansas, lėtinės ligos, vaistų šalutinis poveikis ar menopauzė, gali turėti tiesioginį poveikį seksualiniam potraukiui. Pavyzdžiui, sumažėjęs testosterono lygis vyrams ar menopauzės simptomai moterims dažnai lemia mažesnį norą užsiimti seksu.

Sprendimas: Jei įtariate, kad jūsų seksualinį potraukį mažina sveikatos problemos, pasitarkite su gydytoju. Gali prireikti medicininės pagalbos, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir pasiūlyti tinkami sprendimai, tokie kaip hormonų terapija ar vaistų pakeitimas.

4. Psichologiniai veiksniai

Psichologinės problemos, tokios kaip depresija, nerimas, žema savivertė ar ankstesnės traumos, gali turėti didelį poveikį seksualiniam potraukiui. Kai žmogus kovoja su vidiniais demonais, seksas gali būti paskutinėje vietoje jo prioritetų sąraše.

Sprendimas: Jei jaučiate, kad jūsų seksualinį potraukį mažina psichologinės problemos, apsvarstykite galimybę kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Psichikos sveikatos specialistai gali padėti išspręsti vidinius konfliktus ir atkurti jūsų seksualinį potraukį.

5. Rutina ir nuobodulys

Ilgalaikiuose santykiuose dažnai atsiranda rutina, kuri gali slopinti aistrą ir jaudulį. Jei seksualinis gyvenimas tampa monotoniškas ir nuspėjamas, tai gali sumažinti norą užsiimti seksu. Nuobodulys gali atsirasti tiek dėl fizinio, tiek dėl emocinio ryšio trūkumo.

Sprendimas: Pabandykite įvesti naujovių į savo seksualinį gyvenimą. Tai gali būti naujų pozų išbandymas, seksualiniai žaidimai ar tiesiog atviras pokalbis su partneriu apie jūsų fantazijas ir lūkesčius. Kartais mažos permainos gali sugrąžinti prarastą aistrą.

6. Savigarba ir kūno vaizdas

Daugelis žmonių praranda seksualinį potraukį dėl nepasitenkinimo savo kūnu ar žemos savigarbos. Jei žmogus jaučiasi nesaugus dėl savo išvaizdos, jis gali vengti intymumo ir jaustis nepatrauklus.

Sprendimas: Dirbkite su savo saviverte ir mokykitės mylėti savo kūną tokį, koks jis yra. Tai gali apimti pozityvių afirmacijų naudojimą, sveiką gyvenseną ar net psichologinę pagalbą. Svarbu išmokti priimti ir mylėti save, kad galėtumėte mėgautis intymumu be baimės ar gėdos.

7. Hormoniniai pokyčiai

Hormoniniai pokyčiai gali smarkiai paveikti seksualinį potraukį tiek vyrams, tiek moterims. Tai gali būti susiję su amžiumi, nėštumu, gimdymu ar menopauze. Hormonų svyravimai dažnai lemia libido sumažėjimą.

Sprendimas: Jei manote, kad hormoniniai pokyčiai gali būti jūsų seksualinio potraukio sumažėjimo priežastis, kreipkitės į gydytoją. Yra įvairių gydymo būdų, kurie gali padėti sureguliuoti hormonų lygį ir atkurti libido.

8. Nesuderinami lytiniai poreikiai

Kartais seksualinis potraukis sumažėja dėl to, kad partnerių lytiniai poreikiai ar troškimai nesutampa. Vienas partneris gali norėti daugiau sekso, o kitas – mažiau, dėl ko atsiranda įtampa ir nesutarimai.

Sprendimas: Atvirai kalbėkite su partneriu apie savo poreikius ir lūkesčius. Svarbu rasti kompromisą, kuris tenkintų abiejų pusių poreikius. Taip pat gali būti naudinga apsilankyti pas sekso terapeutą, kuris padės išspręsti šiuos nesuderinamumus.

The post Kodėl nebenoriu sekso? Priežastys ir sprendimai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.