Anot Akių klinikos „Lirema” akių ligų gydytojo mikrochirurgo Šarūno Sologubovo, su amžiumi akies lęšiukas ima drumstėti, žmogus ima matyti tarsi per rūką, vystosi katarakta, o jos negydant, galima ir apakti.

„Drumstas akies lęšiukas blokuoja šviesą ir neleidžia jai tinkamai pasiekti tinklainės, laikui bėgant regėjimas blogėja, kol galiausiai pacientui tampa sunku dirbti kasdienius darbus ar net orientuotis aplinkoje”, – pacientų patirtimi dalijasi gydytojas.

Ligą išduodantys požymiai

Kataraktos atveju rega prastėja palaipsniui, todėl žmogus pripranta prie regėjimo pakitimų ir jų nesureikšmina. Be to, daugelis kataraktą lydinčių simptomų gali būti siejami ir su kitomis akių problemomis – pavyzdžiui, sausų akių sindromu, refrakcijos yda (trumparegyste, toliaregyste, astigmatizmu) arba tiesiog akių nuovargiu.

„Jei anksčiau nebuvo problemų aiškiai matyti lauke saulėtą dieną, bet staiga tampa sunku – tai gali būti ženklas, kad lęšiukas praranda savo skaidrumą. Prasidėjus kataraktai, spalvos atrodo blankesnės, gelsvesnės, dalykų kontūrai – susilieja”, – požymius vardija Š. Sologubovas.

Anot gydytojo, vienas iš simptomų gali būti ir staigus šviesos akinimas, ypač naktį. Vairuojant automobilį, priešprieša artėjančių automobilių žibintai gali atrodyti kaip didelės, išskleistos lempos, o šviesos žiedai aplink šviesos šaltinius – pastebimai ryškesni.

„Daugelis žmonių tokį reiškinį sieja su per daug jautriomis akimis arba nuovargiu, nors tai gali būti ankstyvoji kataraktos stadija. Taip pat ją išduoda ir atsiradęs poreikis keisti akinius į vis stipresnius, kartais ir vaizdo dvejinimasis”, – teigia mikrochirurgas Š. Sologubovas.

Pagrindiniai rizikos veiksniai

Nors katarakta dažniausiai siejama su natūraliu senėjimu, jos vystymąsi lemia ne tik amžius, bet ir kompleksiniai veiksniai. Kai kurių iš jų išvengti neįmanoma, tačiau dalį galima kontroliuoti keičiant gyvenimo būdą ar nuolat profilaktiškai tikrinantis.

„Buvimas lauke be apsauginių akinių spartina lęšiuko senėjimą. UV spinduliai skatina oksidacinį stresą, kuris pažeidžia akies audinius ir pagreitina kataraktos vystymąsi. UV žala kaupiasi visą gyvenimą, todėl net trumpalaikis, bet reguliarus buvimas saulėje be apsaugos, ilgainiui gali turėti pasekmių” – įspėja gydytojas.

Anot jo, rūkymas taip pat laikomas vienu iš kataraktos rizikos veiksnių, nes tabako dūmai didina laisvųjų radikalų kiekį organizme, kurie pažeidžia lęšiuko baltymus ir skatina jų drumstumą.

„Rūkantiems ir vartojantiems alkoholį katarakta vystosi anksčiau ir progresuoja greičiau. Kortikosteroidiniai vaistai taip pat turi didelę įtaką kataraktos vystymuisi – nereiškia, kad paskirtų vaistų reikia vengti, tačiau svarbu juos vartojant reguliariai tikrintis akis”, – teigia Š. Sologubovas.

Kai gydymas neišvengiamas

Diabetas, kiti medžiagų apykaitos sutrikimai taip pat skatina kataraktą vystytis jaunesniame amžiuje ir žymiai sparčiau.

„Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje keičia lęšiuko cheminę sudėtį ir sukelia drumstumą. Genetinio paveldimumo, akių operacijų – tinklainės, glaukomos ir pan. – ar traumų atveju kataraktos gydymas gali tapti neišvengiamas, tačiau to bijoti nereikia”, – teigia mikrochirurgas.

Vienintelis gydymas yra operacija, kurios metu pašalinamas drumstas natūralus akies lęšiukas ir jo vietoje įdedamas skaidrus dirbtinis intraokulinis lęšis, atliekantis tą pačią funkciją, kaip ir sveikas natūralus lęšiukas.

„Operuojama tada, kai katarakta pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui. Procedūra trunka vos 20 min. ir turint specialisto patvirtintą diagnozę bei siuntimą, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu procedūrą ir bazinio standarto vienažidinį lęšį, užtikrinantį regėjimą į tolį, kompensuoja Teritorinė ligonių kasa”, – apibendrina Š. Sologubovas.

The post Mikrochirurgas: ankstyvieji kataraktos simptomai, kurių pacientai dažnai nepastebi appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kodėl morkos tokios svarbios akims?

Pagrindinė priežastis – didelis beta karoteno kiekis. Ši medžiaga organizme virsta vitaminu A, kuris yra būtinas tinkamai akių veiklai. Vitaminas A dalyvauja regėjimo procese tinklainėje ir padeda akims prisitaikyti prie prastesnio apšvietimo, todėl ypač svarbus regėjimui prieblandoje. Kai šio vitamino trūksta, akys greičiau pavargsta, gali sausėti, atsirasti jautrumas šviesai ar net palaipsniui silpnėti regėjimas.

Be beta karoteno, morkose randama ir liuteino bei zeaksantino – tai stiprūs antioksidantai, kurie veikia kaip natūralus „filtras“, saugantis akis nuo žalingo mėlynosios šviesos poveikio. Šios medžiagos siejamos su mažesne su amžiumi susijusių akių ligų rizika ir padeda ilgiau išsaugoti gerą regėjimo aštrumą.

Ne tik regėjimui – nauda visam organizmui

Morkų nauda neapsiriboja vien akimis. Tai daržovė, kuri teigiamai veikia visą organizmą. Reguliarus morkų vartojimas stiprina imuninę sistemą, nes jose esantys antioksidantai padeda kovoti su laisvaisiais radikalais. Taip pat morkos prisideda prie gražesnės odos – vitaminas A svarbus odos atsinaujinimui ir elastingumui palaikyti.

Dėl didelio skaidulų kiekio morkos gerina virškinimą, padeda palaikyti sotumo jausmą ir žarnyno veiklą. Be to, jos yra mažai kaloringos, todėl puikiai tinka žmonėms, norintiems kontroliuoti svorį ar maitintis subalansuotai, neprarandant maistinės vertės.

Kaip valgyti morkas, kad nauda būtų didžiausia?

Nors morkos naudingos bet kokiu pavidalu, svarbu žinoti vieną esminę taisyklę – beta karotenas yra riebaluose tirpus. Tai reiškia, kad organizmas jį pasisavina kur kas geriau, kai morkos vartojamos kartu su riebalais. Apšlakstytos alyvuogių aliejumi, derinamos su avokadu, riešutais ar sėklomis, jos tampa dar vertingesnės.

Taip pat naudinga morkas trumpai termiškai apdoroti – patroškinti ar lengvai apkepti. Tokiu būdu beta karotenas tampa lengviau įsisavinamas, o pati daržovė išlieka maistinga. Žalios morkos išlieka puikus pasirinkimas kaip užkandis ar salotų dalis, tačiau net ir čia verta pridėti šiek tiek riebalų, kad nauda būtų maksimali.

Kodėl ši daržovė vis dar nuvertinama?

Morkos yra lengvai prieinamos, nebrangios ir pažįstamos nuo vaikystės, todėl dažnai nekelia didelio susidomėjimo. Visgi būtent tokie paprasti, kasdieniai produktai neretai daro didžiausią ilgalaikį poveikį sveikatai. Morka yra puikus pavyzdys, kad nereikia egzotiškų ar brangių produktų – pakanka nuoseklumo ir sąmoningo pasirinkimo.

The post Šią daržovę daugelis nuvertina, bet ji gali pagerinti regėjimą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Anot Akių klinikos „Lirema” akių ligų gydytojos Dalios Butėnienės, trumpalaikis regėjimo suprastėjimas dažniausiai gali pasireikšti po ilgos darbo dienos prie ekrano, ilgo skaitymo ar vairavimo, esant sausoms, pervargusioms akims, kai trūksta poilsio ar miego.

„Tokiais atvejais pailsėjus regėjimas dažniausiai pagerėja. Visgi svarbu atkreipti dėmesį – jei neryškumas kartojasi, kasdienėje veikloje kyla diskomfortas, tai nebėra tik nuovargis”, – teigia gydytoja.

Dažniausi regėjimo sutrikimai: trumparegystė, toliaregystė ir astigmatizmas

Trumparegystė pasireiškia tada, kai žmogus gerai mato iš arti, tačiau neryškiai – į tolį. Toliaregystės atveju matymas prastėja iš arti, tampa sunku skaityti knygas, matyti telefono, kompiuterio ekraną, o akys greičiau pavargsta. Astigmatizmas vaizdą iškraipo, išlieja tiek iš arti, tiek į tolį.

„Šie sutrikimai gali atsirasti bet kuriame amžiuje ir dažnai progresuoja nepastebimai. Žmonės prie prastesnio matymo prisitaiko, todėl ilgą laiką nesikreipia į specialistus, kol neatsiranda galvos skausmai, akių nuovargis ar ilgalaikis regėjimo pablogėjimas”, – patirtimi dalijasi D. Butėnienė.

Spręsti šiuos regos sutrikimus galima trimis būdais – akiniais, kontaktiniais lęšiais arba lazerine regos korekcija – vos 10 min. procedūra, leidžiančia pamiršti papildomas akių korekcijos priemones.

„Jauni, aktyvūs žmonės nori gyventi laisvą, kokybišką gyvenimą be akinių ir kontaktinių lęšių, todėl regos korekcija lazeriu, anksčiau buvusi neįprasta, dabar tampa įprastu ir saugiu pacientų pasirinkimu koreguojant regėjimą”, – teigia oftalmologė.

Amžinė toliaregystė, katarakta ir degeneracinės akių ligos

Su amžiumi didėja rizika susidurti su amžine toliaregyste – regos sutrikimu, kai ima reikėti skaitymo akinių, bei katarakta, kai akies lęšiukas ima drumstėti, o vaizdas tampa lyg per rūką. Regėjimas prastėja palaipsniui, todėl ilgą laiką regos sutrikimas ar liga gali būti nepastebėti.

„Po 40–ies metų visi be išimties pradeda prasčiau matyti, nes vystosi amžinė toliaregystė, ar kitaip presbiopija. Tai nėra liga, o toks pat regos sutrikimas, kaip trumparegystė ar astigmatizmas, tik susijęs su akies lęšio standėjimu”, – teigia D. Butėnienė.

Anot gydytojos, presbiopija gali būti koreguojama ir lazeriu, ir atliekant refrakcinę lęšio keitimo operaciją, jei akies lęšis yra ne tik sustandėjęs, bet ir pakankamai drumstas, kai įprasta regos korekcija lazeriu tampa negalima.

„Lęšio keitimo operacija taip pat atliekama ir esant kataraktai, kai prigimtinis lęšiukas tampa itin standus ir drumstas tiek, kad pacientas mato lyg pro rūką, o papildomos korekcijos priemonės nebegelbėja”, – vardija oftalmologė.

Įvairios degeneracinės akių ligos, kaip geltonosios dėmės degeneracija, glaukoma ar kitos tinklainės ligos, neturi ryškių pradinių simptomų, tačiau gali sukelti negrįžtamą regėjimo praradimą, jei nėra diagnozuojamos laiku.

Sausos akys, netinkami akiniai, galvos skausmai

Ilgas darbas prie ekranų, kondicionuojamas oras ir retas mirksėjimas gali sukelti sausų akių sindromą, kuriam būdingas perštėjimas, deginimas, svetimkūnio pojūtis, neryškus matymas dienos pabaigoje. 

„Nors simptomai gali atrodyti nekalti, negydomos sausos akys smarkiai veikia regėjimo komfortą, todėl net ir didelių nusiskundimų kol kas neturintiems žmonėms patartina akis padrėkinti dirbtinėmis ašaromis be konservantų ir taip palengvinti akių darbą”, – teigia gydytoja.

Kita dažna problema – netinkamai parinkti ar pasenę akiniai, galintys sukelti akių įtampą, greitą nuovargį ir net galvos skausmus. 

„Tokiais atvejais žmogus dažnai ieško priežasties ne akyse, o bendroje savijautoje, tačiau nepagalvoja, kad pasenę, korekcijos nebeatitinkantys akiniai gali daryti didelę žalą, daug labiau varginti akis, dėl ko gali ne tik prastėti matymas, bet ir imti kankinti galvos skausmai”, – patirtimi dalijasi D. Butėnienė.

Anot gydytojos, neryškus vaizdas neturėtų tapti kasdienybės dalimi. Kuo anksčiau nustatomi regėjimo pokyčiai, tuo lengviau juos koreguoti ir išvengti ilgalaikių problemų.

The post Oftalmologė: neryškus vaizdas – paprastas nuovargis ar pirmas regėjimo sutrikimo signalas? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Ligą diagnozavo genetinis tyrimas

39-erių metų Audrė pasakoja, kad pirmieji akių ligos simptomai išryškėjo jai sulaukus septynerių metų. Pradėjus silpti regai ir pasikeitus žvilgsniui, tėvai greitai suprato, kad reikalinga medikų pagalba. Po pirmųjų apsilankymų gydytojai mergaitei įtarė tinklainės distrofiją, tačiau konkrečios diagnozės nepateikė.

Regėjimui blogėjant, Audrė turėjo palikti bendrojo lavinimo mokyklą ir pereiti į aklųjų ugdymo įstaigą, kur pradėjo mokytis Brailio rašto. Nepaisant regos iššūkių, moteris sėkmingai baigė universitetą, sukūrė šeimą ir susilaukė dviejų vaikų. Visgi prieš kelerius metus dėl ženkliai suprastėjusio regėjimo Audrė pradėjo naudotis baltąja lazdele.

Tik prieš metus genetinio tyrimo pagalba moteriai buvo patvirtintas akių tinklainės susirgimas –– paveldima Stargardto liga.

„Prasidėjus stipriam žaibavimui akyse, kreipiausi į Santaros klinikas, kur neplanuotai buvau pakviesta dalyvauti genetinių tyrimų programoje. Po kelių etapų atliktų tyrimų paaiškėjo tikroji regėjimo sutrikimo priežastis. Diagnozė tapo svarbiu lūžio tašku mano gyvenime – ji ne tik suteikė aiškumo, bet ir padėjo suprasti, kaip tinkamai gyventi su šia liga“, – teigia Audrė.

Lietuvos akių gydytojų draugijos (LAGD) pirmininkė, gydytoja oftalmologė prof. V. J. Balčiūnienė, komentuodama Audrei diagnozuotą ligą, teigia, kad nors šiuo metu nėra patvirtinto medikamentinio gydymo, klinikiniuose tyrimuose tiriami keli genų terapijos vaistai. Tikimasi, kad netolimoje ateityje įvyks proveržis tinklainės ligų gydyme, kuris padėtų sulėtinti jų progresavimą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

Tinklainės ligos diagnozuojamos įvairaus amžiaus žmonėms

Kaip pasakoja prof. V. J. Balčiūnienė, tinklainės ligos – tai įvairūs sutrikimai ar degeneraciniai procesai, pažeidžiantys šviesai jautrų akies audinį, atsakingą už regėjimo signalų perdavimą į smegenis.

Profesorės teigimu, pagrindinės tinklainės ligos, lemiančios regos pablogėjimą ar net jos praradimą, yra neovaskulinė amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD), diabetinė geltonosios dėmės edema (DGDE) ir geltonosios dėmės edema, atsirandanti dėl tinklainės venos nepraeinamumo. Šios ligos dažniausiai diagnozuojamos vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pasitaiko ir jaunesnio amžiaus pacientų.

Anot gydytojos oftalmologės, gydant tinklainės ligas, taikomas pažangus gydymo metodas – į akies stiklakūnį leidžiami kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus (KEAF) inhibitoriai. Šie vaistai padeda sustabdyti ligos progresavimą ir daugeliu atvejų pagerina regėjimo funkciją.

„Šios tinklainės ligos yra lėtinės ir progresuojančios, todėl joms reikalingas ilgalaikis gydymas daugkartinėmis injekcijomis. Gydymo intervalai gali svyruoti kasmėnesinių injekcijų iki ilgesnių tarpų, pavyzdžiui, 4 mėnesių, jei liga stabilizuojama. Naujausi tyrimai rodo, kad taikant gydymą moderniais KEAF inhibitoriais pasiekiama ne vien geresnių gydymo rezultatų, bet ir sumažinamas injekcijų skaičius vienam pacientui, ilgėja intervalai tarp apsilankymų“, – pasakoja prof. V. J. Balčiūnienė.

Inovatyvaus gydymo svarba

Gydytojos teigimu, šiuolaikinis tinklainės ligų gydymas KEAF inhibitoriais yra laikomas standartu ir taikomas daugelyje Europos šalių. Mūsų šalyje privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamas tik vienas preparatas, todėl specialistai kol kas neturi galimybės nesant efekto keisti gydymą į kitą.

Prof. V. J. Balčiūnienė akcentuoja, kad tinklainės ligos yra lėtinės ir reikalauja ilgalaikės priežiūros, todėl inovatyvūs diagnostikos ir gydymo būdai, retinantys procedūras ir vizitus į gydymo įstaigas, leidžia optimizuoti gydymo procesą ir pagerinti bendrą gydymo patirtį.

Ji priduria, kad praėjusią savaitę vykusios LAGD metinės konferencijos metu buvo atkreiptas dėmesys į prastėjančią regos sveikatą Lietuvoje ir būtinybę imtis veiksmų. Taip pat buvo priimta rezoliucija, kuria raginta regėjimo sveikatą pripažinti nacionaliniu prioritetu.

Pasak Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorės Jūros Smilgaitės, pažangus gydymas atlieka esminį vaidmenį užkertant kelią aklumui, nes leidžia anksti sustabdyti ar sulėtinti regėjimą silpninančių ligų eigą. Naujos kartos biologiniai preparatai, genų terapijos ir tikslinės molekulės suteikia galimybę gydyti anksčiau nepagydomas akių ligas – tokias kaip amžinė geltonosios dėmės degeneracija, diabetinė retinopatija ar paveldimi tinklainės sutrikimai.

„Regos sutrikimų gydymas šiandien jau nėra vien tik medicininė pagalba – tai investicija į žmogaus savarankiškumą, sveikatos sistemos efektyvumą ir visuomenės gerovę. Inovatyvūs gydymo būdai leidžia sumažinti gydymo naštą pacientui ir sveikatos priežiūros sistemai, o retesnės injekcijos sutaupo laiką ir sumažina kaštus. Jie padeda išsaugoti pacientų regėjimą, išlaikyti savarankiškumą ir gyvenimo kokybę, kartu mažindami aklumo naštą visuomenei“, – sako J. Smilgaitė.

The post Sparčiai auga žmonių, turinčių regos sutrikimų ar aklumą, skaičius appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Vis dažniau susiduria ir jauni žmonės

Medicinos mokslų daktarės teigimu, žmogaus regėjimas ima prastėti palengva, o pakitimus kartais nėra lengva pastebėti. Pamažu prastėjanti rega yra dalis natūralaus senėjimo proceso, tačiau su regėjimo sutrikimais vis dažniau susiduria ir jauni žmonės. Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, regėjimo problemos yra tarp dešimties dažniausių suaugusiųjų sveikatos sutrikimų ir vienas iš labiausiai tarp vaikų paplitusių nusiskundimų. Ne itin džiuginančius skaičius atskleidė ir Lietuvos gyventojų sveikatos statistinio tyrimo duomenys, kurie parodė, kad beveik pusė 15 metų ir vyresnių mūsų šalies gyventojų turi regos sutrikimų ir nešioja akinius ar kontaktinius lęšius.

„Šiuolaikinis gyvenimo būdas lemia tai, kad vis mažiau laiko praleidžiame lauke, nepakankamai  žiūrime į tolį, o tai daro tiesioginę įtaką mūsų regėjimui. Kai akis per ilgai būna susikoncentravusi tik į artimus objektus – kompiuterio ekraną, telefoną ar knygą – periferinis vaizdas ima formuotis už tinklainės ribų. Tokia situacija lemia tai, kad tinklainė ilgainiui ima augti, o akies obuolys tampa didesnis nei įprasta. Tai viena iš pagrindinių trumparegystės (miopijos) priežasčių”, – teigia V. Ligeikaitė.

Išsausėjusios akys – šiuolaikinės visuomenės problema

Gydytoja priduria, kad akių sausumas gali būti vadinamas šiandienės visuomenės problema. Ilgas laikas prie ekranų, oro kondicionieriai, mažas drėgmės lygis patalpose ir didėjantis oro užterštumas miestuose – visi šie veiksniai žymiai padidina riziką išsausėti akies paviršiui ir išbalansuoti natūralų ašarų plėvelės sluoksnį. Tai, pasak specialistės, lemia dažnesnius sudirgimus, diskomfortą ir ilgainiui gali turėti įtakos regėjimo kokybei.

„Su sausų akių problema susiduria labai didelė visuomenės dalis. Akys yra padengtos plonu ašarų plėvelės sluoksniu, kuris atlieka svarbias funkcijas: saugo nuo infekcijų, drėkina rageną, aprūpina ją maistinėmis medžiagomis ir padeda užtikrinti sklandų matymą. Akims išsausėjus, jų paviršius tampa jautresnis ir mažiau atsparus žalingiems aplinkos veiksniams. Dėl to atsiranda paraudimas, perštėjimas, jautrumas šviesai, o kartais ir ašarojimas. Tokie požymiai rodo, kad akims trūksta drėgmės ir apsaugos”, – sako medicinos mokslų daktarė.

Būtina akis apsaugoti ir „iš vidaus”

Pasak gydytojos, norint apsaugoti regėjimą, svarbu formuoti tinkamus įpročius: reguliariai, bent kartą per metus, pas specialistus tikrintis regą, stebėti savo organizmo siunčiamus signalus, reaguoti į bet kokius pakitimus. V. Ligeikaitė priduria, kad mokyklose turėtų būti skatinamos dažnesnės pertraukėlės, atliekami pratimai akims ir užsiimama veikla gryname ore. Suaugusiesiems taip pat verta prisiminti, kad net trumpas žvilgsnis į tolį ir kelios minutės akių poilsio kas valandą gali padėti išvengti ilgalaikių regos problemų. Ne ką mažiau svarbu užtikrinti ir tai, kad gautume reikiamą kiekį liuteino, kuris dažnai vadinamas „akių apsauga iš vidaus”.

„Liuteinas – tai gamtinis pigmentas, kuris geltonos spalvos pavidalu randamas lapuose, žieduose ir vaisiuose. Jo pagrindinė funkcija – sugerti šviesos spindulius ir tokiu būdu apsaugoti augalus nuo per didelio saulės poveikio, ypač nuo pačių aktyviausių ir kenksmingiausių ultravioletinių spindulių spektrų – mėlyno ir violetinio. Liuteino ir zeaksantino, kuris taip pat labai svarbus mūsų akims, randama ne tik augaluose – mokslininkai šių medžiagų didelėmis koncentracijomis yra aptikę ir žmogaus akyje, tiksliau – geltonojoje dėmėje (makuloje), kuri atsakinga už regėjimo aštrumą ir spalvų suvokimą. Įdomu tai, kad liuteinas yra vienintelis karotinoidas, kuris geba kauptis šioje svarbioje tinklainės dalyje – ten jis veikia kaip natūralus apsauginis filtras nuo agresyvių saulės spindulių”, – aiškina med. dr. V. Ligeikaitė.

Dažnai akims trūksta būtiniausių medžiagų

Specialistė pabrėžia, kad esminė problema yra tai, jog liuteinas nesintetinamas mūsų organizme – jis kaupiasi tik su maistu. Anot jos, liuteino daugiausia turi geltonos ir žalios spalvos daržovės, taip pat įvairūs žalumynai. Liuteino gaunama valgant špinatus, kukurūzus, brokolius, salotų lapus, petražoles, žirnelius ir geltonąsias saldžiąsias paprikas. Tačiau, kaip priduria V. Ligeikatė, mokslininkai yra apskaičiavę, kad Vakarų šalių gyventojai per dieną su maistu gauna tik apie 1,5 mg liuteino, o apsauginis šios medžiagos poveikis pastebimas, jei per dieną jo suvartojama bent 6 mg. Dėl šios priežasties rekomenduojama pasitelkti maisto papildus, kurie padėtų užtikrinti reikiamą liuteino kiekio suvartojimą. Medicinos mokslų daktarė čia išskiria „Aconitum” maisto papildą „Liuberin + Lutein”, kurio sudėtis praturtinta karotinoidais: net 35 mg liuteino ir zeaksantino.

„Karotinoidai liuteinas ir zeaksantinas, kaupdamiesi akių audiniuose, saugo jas nuo degeneracijos ir veikia kaip stiprūs antioksidantai – neutralizuoja laisvuosius radikalus. Liuteinas padeda palaikyti normalų regėjimą, o zeaksantinas kaip filtras sugeria mėlyną šviesą, taip apsaugant akies lęšiuką ir tinklainę nuo žalojančio šios šviesos poveikio”, – pasakoja gydytoja. 

The post Gydytoja atskleidė, kokios medžiagos būtinos kiekvienam, norinčiam išsaugoti gerą regėjimą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Vasaros metu man teko susidurti su sunkia akių infekcija, kuri, deja, paliko mane su ribotu regėjimu vienoje akyje“, – pasakojo 77 metų dainininkas.

„Aš gyju, bet tai labai lėtas procesas, ir praeis laiko, kol regėjimas grįžtų paveiktoje akyje.“

„Rocket Man“ atlikėjas taip pat išreiškė dėkingumą savo „puikiai gydytojų ir slaugytojų komandai.“

Jis taip pat išreiškė dėkingumą savo šeimai — vyrui Davidui Furnishui ir jų sūnums Zachary (13 m.) bei Elijah (11 m.). Jie „pastarąsias kelias savaites taip gerai mane prižiūrėjo.“

Johnas vasarą praleido „atsigaudamas namuose“ ir yra teigiamai nusiteikęs dėl „progreso, kurį iki šiol pasiekiau gijimo ir atsigavimo procese.“

The post Elton John atskleidė, kad sunki infekcija apribojo jo regėjimą vienoje akyje appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

20 – 20 – 20 taisyklė

Jeigu užduočių atlikimui ar pramogoms išmaniajame kasdien skiriate ne vieną valandą, turėtumėte žinoti, kad kartas nuo karto reikalingos reguliarios pertraukos. Akių poilsiui geriausiai tinka taisyklė 20 – 20 – 20. Jums tereikia kas 20 minučių pakelti akis nuo ekrano ir susirasti mažiausiai už 20 metrų esantį objektą, į kurį reikia žiūrėti 20 sekundžių. Tokiu būdu ne tik pailsinsite savo akis nuo ekrano, bet ir jas mankštinsite. Laikui bėgant atlikdami šį pratimą turėtumėte pajusti gerokai mažesnį akių nuovargį.

Pažabokite mėlynąją šviesą

Mūsų dienomis daugeliui sunku atsispirti ir neperžvelgti socialinių tinklų naujienų prieš pat užmiegant, tačiau niekas nesusimąsto, kad tai gali atsiliepti miego kokybei, o kartu tai nėra naudinga ir akims. Todėl žmonėms rekomenduojama naudoti tuos įrenginius, kurie turi mėlynosios šviesos blokavimo funkcijas. Šia savybe pasižymi aukščiausios klasės technologijų gamintojų įrenginiai. Jeigu tam galimybės neturite – belieka jokiais būdais nesinešti išmaniojo į lovą su savimi prieš pat poilsį – kitaip, tikėtina, pagundai neatsispirsite.

Mirksėkite ir nepamirškite saugaus atstumo

Žiūrėdami į telefono ekraną mes mirksime tris kartus mažiau, negu iš tikrųjų turėtume, todėl tiesiog privalote to neužmiršti. Nuolatinis ir dažnas mirksėjimas apsaugo jūsų akis nuo išsausėjimo ir sumažina jų dirginimą. Tuo tarpu saugus atstumas akims tarp jų ir išmaniojo telefono ekrano turėtų būti mažiausiai 40 centimetrų. Jeigu toks atstumas atrodo per didelis – ne bėda. Tereikia pasididinti teksto dydį – mat tai ne tik išspręs galimą bėdą, bet ir dar labiau palengvins akių darbą. Galbūt priprasti ir bus sunku, tačiau jūsų akys, neabejotinai, jums padėkos!

Pasirinkite tinkamą kontrasto lygį

Per daug šviesus ar tamsus ekranas suteikia ne tik nereikalingo streso jūsų akims, bet ir trukdo susikaupti. Norėdami to išvengti, kuo skubiau eikite į savo išmaniojo telefono nustatymus ir sureguliuokite savo ekrano ryškumą – juk tamsiu paros metu nereikalinga ryški ekrano šviesa, kuri tik bereikalingai vargins akis. Kita vertus, naujausi telefonai dažniausiai patys reaguoja į aplinkos apšvietimą ir atitinkamai sureguliuoja reikiamą šviesos kontrastą, tad tiesiog patikrinkite, ar ši funkcija įrenginyje įjungta. Beje, kartais naudingas ir telefono ekrano nuvalymas drėgna servetėle – nepatikėsite kiek purvo ant šio jūsų kasdienio palydovo galite surinkti! Visas ekrane esančias detales matysite kur kas geriau, o kartu ir nesukelsite papildomo vargo savo akims.

The post 4 būdai, kaip išsaugoti sveikas akis nuolatos žvelgiant į išmanųjį telefoną appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė teigia, kad šiuolaikinis žmogus labai didelę laiko dalį praleidžia prie kompiuterio ar telefono ekrano, todėl nenuostabu, jog vaistinėse dažnai apsilanko gyventojai, kurie skundžiasi akių skausmu, perštėjimu, pulsavimu, diegimo pojūčiu.

„Tokiems pacientams patariu nenumoti ranka į simptomus ir stebėti, ar poilsis padeda sumažinti jaučiamą diskomfortą. Jeigu gerai išsimiegojus akių sudirgimas praeina savaime, vadinasi, jis atsirado dėl pernelyg intensyvaus žiūrėjimo į ekranus. Tačiau jeigu jaučiami simptomai nepraeina per dvi dienas, vertėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Nepaisant to, akių srityje jaučiamas skausmas nebūtinai reiškia, jog praleidote per daug laiko prie ekranų – tokį skausmą gali sukelti ir peršalimas, sinusitas, infekcijos akyje arba netinkamai parinkti akiniai ar kontaktiniai lęšiai“, – pataria ji.

Akis reikia mankštinti

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, bent 2,2 mlrd. pasaulio gyventojų turi trumparegystės arba toliaregystės regėjimo sutrikimų, o bent 1 mlrd. šių sutrikimų būtų buvę galima išvengti, jeigu patys žmonės būtų užtikrinę tinkamą akių priežiūrą. G. Kripaitytė-Afanasjevienė sutinka, kad tokią priežiūrą sunku užtikrinti, jeigu nėra kitos išeities ir būtinai tenka dirbti kompiuteriu, bet vertėtų nepamiršti, jog gali padėti akių mankšta bei trumpos pertraukos.

„Dirbant 8 valandų pamainą, pertraukas nuo žiūrėjimo į kompiuterio ekraną reikėtų daryti bent kas valandą ir jos turėtų trukti nors 5 minutes. Jeigu dirbate ilgiau nei 8 valandas, pertraukoms skirkite bent 15 minučių. Be to, kas 20-40 minučių rekomenduoja nukreipti žvilgsnį pro langą ir nors 20 sekundžių pažiūrėti į tolį. Atliekant akių mankštą, aktyvinama kraujotaka, o tai reiškia, kad akys geriau aprūpinamos deguonimi ir reikalingomis maisto medžiagomis, didinama akių raumenų ištvermė“, – pataria pašnekovė.

Regėjimą gadina ir per artimas palinkimas prie kompiuterio ekrano – reikėtų užtikrinti bent 50-60 cm atstumą nuo ekrano iki akių.

„Tai yra maždaug ištiestos rankos ilgis. Kuo didesnis ekranas, tuo turėtų būti didesnis ir atstumas, o dirbant su nešiojamuoju ar planšetiniu kompiuteriu, užtenka 40-45 cm. Svarbus ir apšvietimas –akys mažiausiai pavargsta esant šiltai baltai šviesai. Venkite intensyvios šviesos iš viršaus, tiesioginių saulės spindulių. Jeigu tenka dirbti prieš langą, uždenkite jį žaliuzėmis ar užuolaidomis ir nepamirškite papildomai drėkinti patalpų, ypač, kai jose naudojami kondicionieriai, rekuperatoriai ar yra prasidėjęs šildymo sezonas“, – sako vaistininkė.

Pastebi opią problemą tarp jaunimo

Pasak klinikos „Familia Clinica“ vaikų ir suaugusiųjų gydytojos oftalmologės Salomėjos Ignotienės, regėjimo sutrikimai yra itin opi problema tarp jaunimo – jauni žmonės praleidžia labai daug laiko prie kompiuterių ar telefonų ekranų, dažnai mėgsta naršyti internete prieš miegą, taip ne tik žalodami akis, bet ir sutrikdydami miego ciklą.

„Vaikams būtent dėl ilgo buvimo prie ekranų ir mažo fizinio aktyvumo daromos žalos, dažnai išsivysto trumparegystė. Kiek vyresni asmenys neretai skundžiasi akių nuovargiu, skausmu, išplaukiančiu vaizdu ir pablogėjusiu matymu. Jeigu žmogus pastebi, kad suprastėjo jo regėjimas, tačiau situacija dar nėra kritiška, mankštos ir tinkama akių priežiūra gali šiek tiek padėti „atstatyti“ regėjimą – svarbu sureguliuoti savo darbo ir poilsio režimą, sumažinti laiką prie išmaniųjų prietaisų“, – sako pašnekovė.

Internetinėse parduotuvėse dažnai galima pamatyti parduodamus akinius, neva apsaugančius nuo mėlynos šviesos daromos žalos. Gydytoja oftalmologė tikina, kad akiniai su apsauginiu mėlynosios šviesos filtru gali būti naudingi, kadangi jie sumažina ekranų blizgesį ir užtikrina mažesnę akių įtampą, tačiau tokio tipo akinius vertėtų pirkti tik pasitarus su optikos salono specialistu ir aklai netikėti internete pamatytais neaiškios kilmės akiniais.

„Tiems žmonėms, kurie jau nešioja korekcinius akinius, galima užsisakyti, kad į juos būtų įdedama speciali, nuo mėlynos šviesos sauganti danga. Jeigu akinių nenešiojate, darbui kompiuteriu galite pasidomėti akiniais be dioptrijų, bet su apsaugine danga. Tačiau negalvokite, kad tokie akiniai išspręs visas jūsų su regėjimu susijusias problemas – jie gali tik padėti apsaugoti akis nuo tolesnės žalos“, – priduria ji.

S. Ignotienė primena, kad norint apsaugoti akis, svarbi ne tik mankšta, pertraukos ar mėlynos šviesos žalą mažinantys akiniai, bet ir sveika mityba. Reikėtų užtikrinti, kad maiste būtų kuo daugiau medžiagų, apsaugančių akis: antioksidantų, liuteino ir zeaksantino. Vaikams labai svarbus ir fizinis aktyvumas bei buvimas lauke – gryname ore jiems rekomenduojama praleisti bent iki 2 valandų per dieną.

The post Darbas ir laisvalaikis prie kompiuterio – kaip apsaugoti savo akis? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Daugelis žmonių vasarą skundžiasi akių paraudimu, graužimu, deginimu, apsunkusiais vokais. Taip pat sako, kad sunku atsimerkti ryte, akyse susikaupusios išskyros, skauda mirksint, vargina jausmas, tarsi į akis pribyrėję smėlio – visa tai gali būti sausų akių sindromo keliami nepatogumai, kuriuos būtina kontroliuoti. Negydomas šis sindromas gali sukelti drumsčių susidarymą ragenoje ir iššaukti grėsmę regėjimui“, – pasakoja „Gintarinės“ vaistinės vaistininkė-vedėja Edita Stankevičiūtė.

Pasak vaistininkės, sausų akių sindromo išsivystymą sąlygoja įvairūs aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai: tam tikrų vaistų vartojimas (raminamieji, diuretikai, beta blokatoriai, geriamieji kontraceptikai, antihistamininiai vaistai, akių lašai, kuriuose yra konservantų; vaistai nuo peršalimo, analgetikai, kraujospūdį reguliuojantys vaistai ir pan.), todėl būtina atsižvelgti į vaistų suderinamumą.

Taip pat, akis ypatingai sausina saulės spinduliai, vėdinimo ar šildymo sistemos patalpose, itin išsausinančios aplinkos orą, ilgas darbas prie kompiuterio ar kitų ekranų, ryškus dirbtinis patalpų apšvietimas. Akių būklę veikia ir sisteminės ligos: menopauzė, reumatoidinis artritas, hipertiroidizmas, vitamino A trūkumas, alergijos, odos ligos ir kt., taip pat – patiriamas nuolatinis nuovargis, stresas bei nereguliarus miegas.

„Sausų akių sutrikimais dažniausiai skundžiasi vyresnio amžiaus žmonės, nes organizmui senstant gaminasi mažiau hormonų, kurie veikia ašarų gaminimąsi ir kokybę. Taip pat, reikia pripažinti, kad ši liga dažniausiai kamuoja moteris, nes jas itin veikia hormoniniai svyravimai nėštumo ar menopauzės laikotarpiu. Senjorai paprastai vartoja daugiau įvairių vaistų, veikiančių bendrą organizmo būklę, todėl patartina vartojant daugiau kaip du vaistinius preparatus, nemokami pasitikrinti jų suderinamumą mūsų vaistinėse“, – pasakoja vaistininkė.

Pasak E. Stankevičiūtės, būtina tinkamai prižiūrėti ir apsaugoti akis – vasarą ypatingai svarbu saugotis ultravioletinių spindulių, galinčių sukelti ragenos uždegimą.

„Suintensyvėjus saulei žmonės ima skųstis padidėjusiu akių jautrumu – dieną sunku įžiūrėti objektus, žmonės jaučiasi tarsi apakinti, nori prisimerkti, trinti akis. Būtina naudoti tinkamą apsaugą – kokybiškus akinius nuo saulės. Mat akims labai kenkia UV spinduliai, kurie gali sukelti keratitą – ragenos uždegimą ir netgi sutrikdyti regėjimą. Jeigu akys ypatingai bijo šviesos, jas skauda, sutriko regėjimas, o jausmas toks, kad akyje yra svetimkūnis, būtina kreiptis į gydytoją oftalmologą“, – perspėja „Gintarinės“ vaistinės vaistininkė-vedėja.

Tam, kad išvengtumėte sutrikimų, E. Stankevičiūtė primena, kad būtina drėkinti gleivinę akių lašais ar dirbtinėmis ašaromis – jos sukuria apsauginį sluoksnį, užtikrinantį akių komfortą ir sveikatą.

„Akims padėsime lašindami dirbtines ašaras, kurios praplauna, sudrėkina, sutepa. Tinkamas drėgmės balansas akies paviršiuje sukuria apsauginę plėvelę, saugančią nuo išdžiūvimo ir aplinkos veiksnių – pranyksta sudirgimo, sausumo, perštėjimo pojūtis, diskomfortas vėjuotą ar saulėtą dieną. Kad lašiukai tinkamai drėkintų, būtina juos teisingai lašinti į akį: atitraukus voką, į išorinį akies kamputį“, – pataria E. Stankevičiūtė.

Kaip tinkamai rūpintis akimis?

Akis reikėtų stiprinti vitaminais, turinčiais liuteino bei tinkama mityba: valgykite daugiau morkų, brokolių, mėlynių.

Pasirūpinkite tinkamu darbo vietos apšvietimu bei sureguliuokite kompiuterio ekrano ryškumą.

Dirbdami prie kompiuterio darykite pertraukas: ilsinkite akis kartą per valandą 10 min. žiūrėdami į tolį.

Neignoruokite sutrikimų: jei akys parausta, niežti, traiškanoja, ašaroja, tapo jautresnės, norisi dažnai mirksėti ar matote neryškų vaizdą, būtinai kreipkitės į specialistus.

Nešiokite tinkamus akinius nuo saulės – rinkdamiesi juos atkreipkite dėmesį į UV filtro parametrus ir laidumą saulės spinduliams.

Saulėtomis dienomis nežiūrėkite tiesiai į saulę, venkite labai apšviestų vietų, daugiau laiko leiskite šešėlyje.

Sureguliuokite darbo ir poilsio režimą – išsimiegokite, aktyviai leiskite laisvalaikį, kuomet nebūtina dirbti, venkite ryškių ekranų.

The post Vienas dažniausių nusiskundimų vasarą, kamuojantis dažną merginą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Zombės įvaizdį pasirinkusi paauglė pirmiausia išsirinko kostiumą ir tik vėliau internete susirado konkretų makiažą, kuriuo norėtų nustebinti bendraklasius mokyklos renginio metu. Vis dėlto vien stulbinančio makiažo užbaigtam įvaizdžiui nebuvo gana. Efektui sustiprinti Leah pasirinko daugelio Helovyno šventę propaguojančių mėgiamą atributą – spalvotus kontaktinius lęšius, kurios mergina nusipirko vienoje vietinėje parduotuvėje.

Niekada nesiskundusi akių jautrumu ir neturėjusi problemų su regėjimu, mergina nė nenumanė, koks košmaras jos lauks ryte, kuomet ši atsikels po mokykloje surengto Helovyno renginio. Nors lęšius mergina pavyzdingai išėmė eidama miegoti, ji atsikėlė ne tik su perštinčiomis akimis, bet ir… nieko nereginti. Pasirodo, pirkti lęšiai buvo nekokybiški ir pažeidė akies rageną. Pažeidimas ir sąlygojo ne tik nepakeliamą akių skausmą, bet ir beveik visišką apakimą.

Helovyno makiažas

Shutterstock

Šiuo metu mergina laukia akių operacijos ir kiekvieną dieną lankosi pas oftalmologą, kuris atidžiai prižiūri pacientę. Šis įvykis – tikrai ne pirmasis pasaulyje, kuomet vampyriškų ar zombiškų akių užsigeidę jauni žmonės patiria akių traumas. Daugiausia tokių atvejų pasitaiko akių lęšius perkanti iš nepatikimų prekybos vietų ar užsisakant lęšius internetu. Skaudžiausia tai, jog nekokybiškų ar netinkamai įdėtų spalvotų lęšių įdėjimas gali padaryti ne tik laikiną, bet ir ilgalaikę žalą. Akys – vienas jautriausių žmogaus organų, tad vertėtų labai atidžiai pažvelgti į lęšių įsigijimą.

Oftalmologai pataria prieš perkant spalvotus lęšius pasikonsultuoti su specialistu ir įsitikinti, jog įsigyta lęšių rūšis yra tinkama. Dėl grožio aukoti sveikatos nevalia!

The post Helovyno košmaras: mergina įspėja – populiariausias šventės akcentas gali prišaukti tragediją (FOTO) appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.