Regėjimo sutrikimai vis dažniau diagnozuojami įvairaus amžiaus žmonėms, o per artimiausius kelis dešimtmečius sergančiųjų skaičius turėtų išaugti pusantro karto. Gydytojos oftalmologės, prof. Vilmos Jūratės Balčiūnienės teigimu, nors sparčiai tobulėjančios medicinos technologijos leidžia anksčiau nustatyti ir veiksmingiau valdyti sunkiausias akių ligas, žmonių netenkančių regėjimo, skaičius vis didėja. Anot gydytojos, dažnai tai atsitinka net dėl ligų, kurių galima išvengti arba jas pagydyti.
Ligą diagnozavo genetinis tyrimas
39-erių metų Audrė pasakoja, kad pirmieji akių ligos simptomai išryškėjo jai sulaukus septynerių metų. Pradėjus silpti regai ir pasikeitus žvilgsniui, tėvai greitai suprato, kad reikalinga medikų pagalba. Po pirmųjų apsilankymų gydytojai mergaitei įtarė tinklainės distrofiją, tačiau konkrečios diagnozės nepateikė.
Regėjimui blogėjant, Audrė turėjo palikti bendrojo lavinimo mokyklą ir pereiti į aklųjų ugdymo įstaigą, kur pradėjo mokytis Brailio rašto. Nepaisant regos iššūkių, moteris sėkmingai baigė universitetą, sukūrė šeimą ir susilaukė dviejų vaikų. Visgi prieš kelerius metus dėl ženkliai suprastėjusio regėjimo Audrė pradėjo naudotis baltąja lazdele.
Tik prieš metus genetinio tyrimo pagalba moteriai buvo patvirtintas akių tinklainės susirgimas –– paveldima Stargardto liga.
„Prasidėjus stipriam žaibavimui akyse, kreipiausi į Santaros klinikas, kur neplanuotai buvau pakviesta dalyvauti genetinių tyrimų programoje. Po kelių etapų atliktų tyrimų paaiškėjo tikroji regėjimo sutrikimo priežastis. Diagnozė tapo svarbiu lūžio tašku mano gyvenime – ji ne tik suteikė aiškumo, bet ir padėjo suprasti, kaip tinkamai gyventi su šia liga“, – teigia Audrė.
Lietuvos akių gydytojų draugijos (LAGD) pirmininkė, gydytoja oftalmologė prof. V. J. Balčiūnienė, komentuodama Audrei diagnozuotą ligą, teigia, kad nors šiuo metu nėra patvirtinto medikamentinio gydymo, klinikiniuose tyrimuose tiriami keli genų terapijos vaistai. Tikimasi, kad netolimoje ateityje įvyks proveržis tinklainės ligų gydyme, kuris padėtų sulėtinti jų progresavimą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.
Tinklainės ligos diagnozuojamos įvairaus amžiaus žmonėms
Kaip pasakoja prof. V. J. Balčiūnienė, tinklainės ligos – tai įvairūs sutrikimai ar degeneraciniai procesai, pažeidžiantys šviesai jautrų akies audinį, atsakingą už regėjimo signalų perdavimą į smegenis.
Profesorės teigimu, pagrindinės tinklainės ligos, lemiančios regos pablogėjimą ar net jos praradimą, yra neovaskulinė amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD), diabetinė geltonosios dėmės edema (DGDE) ir geltonosios dėmės edema, atsirandanti dėl tinklainės venos nepraeinamumo. Šios ligos dažniausiai diagnozuojamos vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pasitaiko ir jaunesnio amžiaus pacientų.
Anot gydytojos oftalmologės, gydant tinklainės ligas, taikomas pažangus gydymo metodas – į akies stiklakūnį leidžiami kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus (KEAF) inhibitoriai. Šie vaistai padeda sustabdyti ligos progresavimą ir daugeliu atvejų pagerina regėjimo funkciją.
„Šios tinklainės ligos yra lėtinės ir progresuojančios, todėl joms reikalingas ilgalaikis gydymas daugkartinėmis injekcijomis. Gydymo intervalai gali svyruoti kasmėnesinių injekcijų iki ilgesnių tarpų, pavyzdžiui, 4 mėnesių, jei liga stabilizuojama. Naujausi tyrimai rodo, kad taikant gydymą moderniais KEAF inhibitoriais pasiekiama ne vien geresnių gydymo rezultatų, bet ir sumažinamas injekcijų skaičius vienam pacientui, ilgėja intervalai tarp apsilankymų“, – pasakoja prof. V. J. Balčiūnienė.
Inovatyvaus gydymo svarba
Gydytojos teigimu, šiuolaikinis tinklainės ligų gydymas KEAF inhibitoriais yra laikomas standartu ir taikomas daugelyje Europos šalių. Mūsų šalyje privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamas tik vienas preparatas, todėl specialistai kol kas neturi galimybės nesant efekto keisti gydymą į kitą.
Prof. V. J. Balčiūnienė akcentuoja, kad tinklainės ligos yra lėtinės ir reikalauja ilgalaikės priežiūros, todėl inovatyvūs diagnostikos ir gydymo būdai, retinantys procedūras ir vizitus į gydymo įstaigas, leidžia optimizuoti gydymo procesą ir pagerinti bendrą gydymo patirtį.
Ji priduria, kad praėjusią savaitę vykusios LAGD metinės konferencijos metu buvo atkreiptas dėmesys į prastėjančią regos sveikatą Lietuvoje ir būtinybę imtis veiksmų. Taip pat buvo priimta rezoliucija, kuria raginta regėjimo sveikatą pripažinti nacionaliniu prioritetu.
Pasak Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorės Jūros Smilgaitės, pažangus gydymas atlieka esminį vaidmenį užkertant kelią aklumui, nes leidžia anksti sustabdyti ar sulėtinti regėjimą silpninančių ligų eigą. Naujos kartos biologiniai preparatai, genų terapijos ir tikslinės molekulės suteikia galimybę gydyti anksčiau nepagydomas akių ligas – tokias kaip amžinė geltonosios dėmės degeneracija, diabetinė retinopatija ar paveldimi tinklainės sutrikimai.
„Regos sutrikimų gydymas šiandien jau nėra vien tik medicininė pagalba – tai investicija į žmogaus savarankiškumą, sveikatos sistemos efektyvumą ir visuomenės gerovę. Inovatyvūs gydymo būdai leidžia sumažinti gydymo naštą pacientui ir sveikatos priežiūros sistemai, o retesnės injekcijos sutaupo laiką ir sumažina kaštus. Jie padeda išsaugoti pacientų regėjimą, išlaikyti savarankiškumą ir gyvenimo kokybę, kartu mažindami aklumo naštą visuomenei“, – sako J. Smilgaitė.
