Kasmet vis daugiau vyresniojo amžiaus žmonių susiduria su regėjimo sutrikimais, kurių priežastis ‒ katarakta. Nors ši liga dažnai siejama su natūraliu senėjimo procesu, jos požymiai gali būti pastebimi daug anksčiau. Daugeliui pacientų sunku atpažinti pirmuosius simptomus, todėl liga ir prastėjantis matymas kartais progresuoja nepastebėtas.
Anot Akių klinikos „Lirema” akių ligų gydytojo mikrochirurgo Šarūno Sologubovo, su amžiumi akies lęšiukas ima drumstėti, žmogus ima matyti tarsi per rūką, vystosi katarakta, o jos negydant, galima ir apakti.
„Drumstas akies lęšiukas blokuoja šviesą ir neleidžia jai tinkamai pasiekti tinklainės, laikui bėgant regėjimas blogėja, kol galiausiai pacientui tampa sunku dirbti kasdienius darbus ar net orientuotis aplinkoje”, – pacientų patirtimi dalijasi gydytojas.
Ligą išduodantys požymiai
Kataraktos atveju rega prastėja palaipsniui, todėl žmogus pripranta prie regėjimo pakitimų ir jų nesureikšmina. Be to, daugelis kataraktą lydinčių simptomų gali būti siejami ir su kitomis akių problemomis – pavyzdžiui, sausų akių sindromu, refrakcijos yda (trumparegyste, toliaregyste, astigmatizmu) arba tiesiog akių nuovargiu.
„Jei anksčiau nebuvo problemų aiškiai matyti lauke saulėtą dieną, bet staiga tampa sunku – tai gali būti ženklas, kad lęšiukas praranda savo skaidrumą. Prasidėjus kataraktai, spalvos atrodo blankesnės, gelsvesnės, dalykų kontūrai – susilieja”, – požymius vardija Š. Sologubovas.
Anot gydytojo, vienas iš simptomų gali būti ir staigus šviesos akinimas, ypač naktį. Vairuojant automobilį, priešprieša artėjančių automobilių žibintai gali atrodyti kaip didelės, išskleistos lempos, o šviesos žiedai aplink šviesos šaltinius – pastebimai ryškesni.
„Daugelis žmonių tokį reiškinį sieja su per daug jautriomis akimis arba nuovargiu, nors tai gali būti ankstyvoji kataraktos stadija. Taip pat ją išduoda ir atsiradęs poreikis keisti akinius į vis stipresnius, kartais ir vaizdo dvejinimasis”, – teigia mikrochirurgas Š. Sologubovas.
Pagrindiniai rizikos veiksniai
Nors katarakta dažniausiai siejama su natūraliu senėjimu, jos vystymąsi lemia ne tik amžius, bet ir kompleksiniai veiksniai. Kai kurių iš jų išvengti neįmanoma, tačiau dalį galima kontroliuoti keičiant gyvenimo būdą ar nuolat profilaktiškai tikrinantis.
„Buvimas lauke be apsauginių akinių spartina lęšiuko senėjimą. UV spinduliai skatina oksidacinį stresą, kuris pažeidžia akies audinius ir pagreitina kataraktos vystymąsi. UV žala kaupiasi visą gyvenimą, todėl net trumpalaikis, bet reguliarus buvimas saulėje be apsaugos, ilgainiui gali turėti pasekmių” – įspėja gydytojas.
Anot jo, rūkymas taip pat laikomas vienu iš kataraktos rizikos veiksnių, nes tabako dūmai didina laisvųjų radikalų kiekį organizme, kurie pažeidžia lęšiuko baltymus ir skatina jų drumstumą.
„Rūkantiems ir vartojantiems alkoholį katarakta vystosi anksčiau ir progresuoja greičiau. Kortikosteroidiniai vaistai taip pat turi didelę įtaką kataraktos vystymuisi – nereiškia, kad paskirtų vaistų reikia vengti, tačiau svarbu juos vartojant reguliariai tikrintis akis”, – teigia Š. Sologubovas.
Kai gydymas neišvengiamas
Diabetas, kiti medžiagų apykaitos sutrikimai taip pat skatina kataraktą vystytis jaunesniame amžiuje ir žymiai sparčiau.
„Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje keičia lęšiuko cheminę sudėtį ir sukelia drumstumą. Genetinio paveldimumo, akių operacijų – tinklainės, glaukomos ir pan. – ar traumų atveju kataraktos gydymas gali tapti neišvengiamas, tačiau to bijoti nereikia”, – teigia mikrochirurgas.
Vienintelis gydymas yra operacija, kurios metu pašalinamas drumstas natūralus akies lęšiukas ir jo vietoje įdedamas skaidrus dirbtinis intraokulinis lęšis, atliekantis tą pačią funkciją, kaip ir sveikas natūralus lęšiukas.
„Operuojama tada, kai katarakta pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui. Procedūra trunka vos 20 min. ir turint specialisto patvirtintą diagnozę bei siuntimą, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu procedūrą ir bazinio standarto vienažidinį lęšį, užtikrinantį regėjimą į tolį, kompensuoja Teritorinė ligonių kasa”, – apibendrina Š. Sologubovas.
