Pokalbis paverčia analinį tyrinėjimą iš nerimą keliančio tabu į prieinamą malonumo edukaciją. Charlie paaiškina tikrąją prostatos stimuliacijos anatomiją ir atskleidžia, kodėl vyrai, patiriantys analinę stimuliaciją, dažnai tampa geresniais meilužiais, o Hernandez aptaria kultūrinius barjerus ir dalijasi tuo, kaip „draudžiamumo“ faktorius iš tiesų gali sustiprinti susijaudinimą.

Jie taip pat gilinasi į praktinius pasiruošimo metodus, naujoviškas lubrikantų inovacijas ir paaiškina, kodėl pradėjimas nuo išorinės stimuliacijos padeda sumažinti spaudimą ir lūkesčius.

Kodėl apie tai – tiek daug mitų?

Pasak dr. Glickman, viena didžiausių klaidų – manyti, kad analinių praktikų galima išmokti iš pornografijos. Jis tai lygina su bandymu išmokti vairuoti žiūrint automobilių gaudynių filmą. Pornografijoje nematomas pasiruošimas, komunikacija, kūno signalai ir saugumo principai, todėl realybėje tokie lūkesčiai dažnai baigiasi diskomfortu ar net skausmu.

Dr. Hernandez pabrėžia ir kultūrinį aspektą – daugelyje visuomenių analinė tema ilgą laiką buvo laikoma „nepadori“ ar „netinkama“, todėl natūralus smalsumas dažnai lydimas gėdos. Tačiau būtent šis „draudžiamumo“ jausmas kai kuriems žmonėms gali tapti susijaudinimą stiprinančiu faktoriumi, jei jis tyrinėjamas sąmoningai ir saugiai.

Ką svarbu suprasti apie anatomiją?

Vienas esminių žingsnių pradedant – suprasti kūną, o ne bandyti jį „įveikti“. Pasak dr. Charlie Glickman, daugelis neigiamų patirčių kyla ne dėl pačios analinės srities, o dėl neteisingų lūkesčių ir bandymo skubėti. Anatomija čia nėra kliūtis – ji tiesiog reikalauja kantrybės ir pagarbos.

Analinė sritis yra turtinga nervų galūnių, todėl ji gali būti jautri tiek malonumui, tiek diskomfortui. Šis jautrumas nėra „geras“ ar „blogas“ – jis tiesiog signalizuoja, kad kūnas nori būti išgirstas. Vyrų atveju čia taip pat yra prostata, dažnai vadinama „vidiniu G tašku“, kurios stimuliacija kai kuriems gali suteikti gilių, intensyvių pojūčių. Tačiau svarbu pabrėžti: tai nėra automatinis efektas.

Dr. Glickman aiškina, kad prostatos (ir apskritai analinės srities) stimuliacija neveikia kaip mygtuko paspaudimas. Ji reikalauja:

• tinkamo susijaudinimo lygio,
• atsipalaidavimo,
• laiko adaptacijai.

Būtent todėl vienas svarbiausių dalykų, kuriuos verta žinoti – kūnui reikia laiko atsipalaiduoti. Analiniai raumenys nėra skirti skubiam įsitempimo „apeidinėjimui“. Kuo daugiau įtampos ar nerimo, tuo labiau kūnas užsisklendžia. Atsipalaidavimas čia yra ne technika, o būsena – saugumo, pasitikėjimo ir neskubėjimo jausmas.

Taip pat labai svarbu suprasti, kad pojūčiai gali būti labai skirtingi. Vieniems žmonėms analinė stimuliacija gali būti maloni, kitiems – neutrali, o kai kuriems visai nepatraukli. Šie skirtumai neturi nieko bendra su „teisingumu“, patirtimi ar atvirumu – tai tiesiog individuali nervų sistemos ir kūno reakcija.

Dar viena dažna klaida – spausti save ar partnerį „patirti kažką konkretaus“. Lūkesčiai, kad „turi būti labai gera“, „turi būti orgazmas“ ar „turi patikti“, dažnai sukuria vidinę įtampą, kuri kaip tik ir trukdo bet kokiam malonumui. Paradoksalu, bet kuo labiau siekiama rezultato, tuo sunkiau jį pasiekti.

Galiausiai, anatomijos supratimas leidžia pakeisti požiūrį: analiniai pojūčiai nėra testas ar įrodymas. Tai procesas, kuriame svarbiausia – klausytis kūno signalų, reaguoti į juos ir leisti patirčiai būti tokiai, kokia ji yra, be spaudimo ir be lyginimosi su kitais.

Kodėl reikia pradėti nuo išorės?

Abu ekspertai sutaria: pradėti verta nuo išorinės stimuliacijos. Tai padeda:

• sumažinti įtampą ir lūkesčius,
• geriau pajusti kūno reakcijas,
• sukurti pasitikėjimą savimi ar partneriu.

Kai nėra „rezultato spaudimo“, patirtis tampa labiau apie pojūčius, o ne apie „ar pavyks“.

Pasiruošimas: mažiau mitų, daugiau realybės

Kalbant apie analinius žaidimus, pasiruošimas dažnai apipinamas mitais, kurie sukelia daugiau įtampos nei realios naudos. Dr. Hernandez pabrėžia, kad analinei patirčiai nereikia sudėtingų ritualų, „tobulo pasirengimo“ ar kraštutinės higienos. Dauguma šių įsitikinimų kyla iš baimės, gėdos ar klaidingos informacijos, o ne iš realių kūno poreikių.

Perdėtas sterilumo siekis dažnai tampa psichologiniu barjeru. Kai žmogus per daug susitelkia į „ar viskas pakankamai švaru“, kūnas natūraliai įsitempia, o įtampa yra didžiausias malonumo priešas. Realistiškas požiūris leidžia atsipalaiduoti ir būti dabartiniame momente, o ne galvoje.

Kur kas svarbiau yra keli esminiai dalykai.

Pirmiausia – saugumo jausmas. Tai reiškia ne tik fizinį komfortą, bet ir emocinį saugumą: jausmą, kad niekas neskubina, neverčia ir neturi iš anksto numatytų lūkesčių. Kai žmogus jaučiasi saugus, kūnas natūraliai atsipalaiduoja, o pojūčiai tampa švelnesni ir malonesni.

Antra – pakankamai laiko. Analiniai žaidimai nėra „greito rezultato“ patirtis. Kūnui reikia laiko priprasti, adaptuotis ir reaguoti. Skubėjimas dažnai sukelia diskomfortą, kuris klaidingai palaikomas „netinkamumu“ šiai patirčiai. Iš tiesų dažniausiai tai tiesiog signalas, kad tempas per greitas.

Trečia – tinkamos priemonės, ypač lubrikantai. Analinė sritis natūraliai neišskiria drėgmės, todėl lubrikantas čia nėra pasirinkimas – tai būtinybė. Šiuolaikiniai, specialiai šiai sričiai sukurti lubrikantai yra viena didžiausių, kaip sako ekspertai, „tylių revoliucijų“ intymumo pasaulyje. Jie:

• sumažina trintį,
• padidina komfortą,
• leidžia kūnui atsipalaiduoti,
• padeda patirčiai tapti malonia, o ne skausminga.

Dr. Hernandez pabrėžia, kad tinkamas lubrikantas dažnai lemia didesnį skirtumą nei bet kuri „technika“. Kai kūnas nejaučia grėsmės ar diskomforto, jis daug lengviau reaguoja į prisilietimus.

Galiausiai, pasiruošimas analiniams žaidimams nėra apie „teisingą atlikimą“. Tai apie realistiškus lūkesčius, pagarbą kūnui ir leidimą sau patirti be spaudimo. Kuo mažiau mitų ir kuo daugiau realybės – tuo didesnė tikimybė, kad patirtis bus saugi, rami ir, jei norisi, maloni.

Ar analiniai žaidimai ką nors „sako“ apie orientaciją?

Vienas iš dažniausių mitų – kad analiniai žaidimai apibrėžia seksualinę orientaciją. Abu specialistai tai aiškiai paneigia: seksualinės praktikos ir orientacija nėra tas pats. Tai, kas teikia malonumą kūnui, nebūtinai nusako tapatybę ar jausmus.

Be gėdos ir be spaudimo

Šio požiūrio esmė – laisvas pasirinkimas. Analiniai žaidimai nėra „būtini“, „pažangūs“ ar „privalomi“. Jie yra viena iš daugelio galimų patirčių, kuri:

• gali patikti,
• gali nepatikti,
• gali keistis laikui bėgant.

Kaip pabrėžia dr. Glickman ir dr. Hernandez, svarbiausia – be gėdos, be prievartos ir su pagarba sau.

The post Analiniai žaidimai: gidas pradedantiesiems su dr. Glickman ir dr. Hernandez appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Šiandien afrodiziakai vertinami ne tik kaip romantinis mitas, bet ir kaip kultūrinis, psichologinis bei fiziologinis reiškinys, kurio veikimas priklauso nuo daugelio veiksnių: organizmo būklės, emocinės aplinkos, dozės ir lūkesčių.

Kaip veikia afrodiziakai?

Afrodiziakai veikia ne vienu konkrečiu mechanizmu – jų poveikis yra kompleksinis, apimantis tiek fiziologinius, tiek psichologinius procesus. Būtent todėl skirtingi afrodiziakai gali sukelti nevienodą efektą skirtingiems žmonėms.

Gerindami kraujotaką, ypač dubens srityje, afrodiziakai padeda sustiprinti lytinių organų aprūpinimą krauju. Tai svarbu tiek vyrams, tiek moterims, nes gera kraujotaka tiesiogiai susijusi su fiziniu susijaudinimu, jautrumu ir erekcijos ar lubrikacijos kokybe. Tokį poveikį dažnai turi prieskoniai ir augalai, pasižymintys šildančiomis savybėmis.

Stimuliuodami nervų sistemą, kai kurie afrodiziakai didina jautrumą prisilietimams, stiprina pojūčius ir greitina reakciją į seksualinius dirgiklius. Jie gali veikti kaip lengvi stimuliatoriai, didinantys budrumą ir energiją, arba priešingai – padėti sumažinti įtampą ir stresą, kurie neretai slopina libido.

Subalansuodami hormonus, ypač testosteroną, afrodiziakai gali netiesiogiai paveikti lytinį potraukį ir ištvermę. Testosteronas svarbus ne tik vyrams, bet ir moterims – jis dalyvauja libido, energijos ir pasitikėjimo savimi reguliavime. Kai kurie augaliniai afrodiziakai siejami su hormonų pusiausvyros palaikymu, ypač esant nuovargiui ar lėtiniam stresui.

Veikdami psichologiškai, afrodiziakai dažnai sukuria atsipalaidavimo, saugumo ir emocinio artumo jausmą. Kvapai, skoniai ar ritualai, susiję su jų vartojimu, gali sužadinti vaizduotę, padidinti pasitikėjimą savimi ir sustiprinti intymią nuotaiką. Šis poveikis neretai yra ne mažiau svarbus nei fizinis, nes seksualinis potraukis glaudžiai susijęs su emocine būsena.

Svarbu suprasti, kad ne visi afrodiziakai veikia vienodai, o jų poveikis priklauso nuo individualių organizmo ypatumų, sveikatos būklės, emocinio nusiteikimo ir net kultūrinių įsitikinimų. Dėl to afrodiziakus reikėtų vertinti ne kaip greitą sprendimą, o kaip papildomą priemonę, padedančią kurti geresnį ryšį su savo kūnu ir partneriu.

Afrodiziakų rūšys

Afrodiziakai skirstomi į kelias pagrindines grupes, atsižvelgiant į jų kilmę, veikimo mechanizmą ir vartojimo būdą. Nors visų jų tikslas tas pats – sustiprinti seksualinį potraukį ir pojūčius, poveikis ir saugumas gali skirtis, todėl svarbu žinoti pagrindinius skirtumus.

Natūralūs (augaliniai) afrodiziakai

Tai viena dažniausiai naudojamų ir saugiausių afrodiziakų grupių, kurią žmonės vartoja jau tūkstančius metų. Šie afrodiziakai dažniausiai veikia švelniai, palaipsniui, stiprindami bendrą organizmo būklę, energiją ir kraujotaką.

Populiariausi augaliniai afrodiziakai:

• Ženšenis – gerina fizinę ištvermę, kraujotaką ir libido
• Maca šaknis – padeda palaikyti hormonų pusiausvyrą, didina energiją
• Imbieras – skatina kraujotaką ir sušildo organizmą
• Cinamonas – stiprina jautrumą, suteikia šilumos pojūtį
• Šafranas – siejamas su nuotaikos ir seksualinio potraukio gerinimu

Augaliniai afrodiziakai ypač tinkami tiems, kurie ieško natūralaus, ilgalaikio poveikio be staigių organizmo reakcijų.

Maisto afrodiziakai

Kai kurie maisto produktai laikomi afrodiziakais ne tik dėl biologinės sudėties, bet ir dėl tekstūros, skonio, aromato ar simbolinės reikšmės, siejamos su malonumu ir prabanga.

Dažniausiai minimi maisto afrodiziakai:

• Juodasis šokoladas – skatina endorfinų ir serotonino išsiskyrimą, gerina nuotaiką
• Austrės – itin turtingos cinko, kuris svarbus testosterono gamybai
• Medus – natūralus energijos šaltinis, siejamas su vaisingumu nuo senovės laikų
• Avokadai – gausūs sveikųjų riebalų, reikalingų hormonų sintezei
• Raudonas vynas (saikingai) – atpalaiduoja, mažina įtampą ir skatina atsivėrimą

Maisto afrodiziakai dažnai veikia ne tiesiogiai, o per emocijas, pojūčius ir bendrą atsipalaidavimą, todėl jie ypač tinka romantiškai aplinkai kurti.

Aromatiniai afrodiziakai

Kvapai turi tiesioginį poveikį limbinei smegenų sistemai, kuri atsakinga už emocijas ir seksualinį potraukį.

Populiarūs kvapai:

• Ylang-ylang
• Sandalmedis
• Vanilė
• Pačiulis
• Jazminas

Aromaterapijoje šie kvapai dažnai naudojami atsipalaidavimui ir intymios atmosferos kūrimui.

Sintetiniai ir papildų afrodiziakai

Tai kapsulės, milteliai ar skysčiai, kurių sudėtyje dažnai derinami augaliniai ekstraktai, vitaminai ir mineralai.

Svarbu: prieš vartojant papildus būtina atkreipti dėmesį į sudėtį ir galimas kontraindikacijas, ypač jei vartojami vaistai ar yra lėtinių ligų.

Kaip saugiai naudoti afrodiziakus?

Norint, kad afrodiziakai būtų naudingi, o ne pakenktų, labai svarbu juos vartoti atsakingai ir sąmoningai. Nors daugelis afrodiziakų yra natūralūs, tai nereiškia, kad jie visiškai neturi šalutinio poveikio ar tinka kiekvienam.

Laikytis rekomenduojamų dozių.
Net ir augaliniai ar maisto afrodiziakai, vartojami per dideliais kiekiais, gali sukelti nepageidaujamas reakcijas – nuo virškinimo sutrikimų iki širdies ritmo ar kraujospūdžio svyravimų. Visada verta vadovautis gamintojo nurodymais arba bendromis mitybos rekomendacijomis ir vengti principo „daugiau reiškia geriau“.

Nepamiršti, kad afrodiziakai nėra vaistai.
Afrodiziakai nėra skirti diagnozuoti ar gydyti seksualines disfunkcijas. Jei libido sumažėjimas ar seksualinės problemos tęsiasi ilgą laiką, tai gali būti susiję su hormoniniais, psichologiniais ar sveikatos sutrikimais, kuriems reikalinga gydytojo ar specialisto konsultacija.

Derinti juos su sveika gyvensena, poilsiu ir emociniu ryšiu.
Afrodiziakai veikia geriausiai tuomet, kai organizmas yra pailsėjęs, o emocinė būsena – stabili. Pakankamas miegas, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir atviras bendravimas su partneriu dažnai daro daug didesnį poveikį seksualiniam potraukiui nei bet kuri medžiaga.

Vengti neaiškios kilmės produktų, ypač perkamų internetu.
Rinkoje pasitaiko papildų, kurių sudėtis nėra aiški arba kuriuose gali būti draudžiamų cheminių medžiagų. Tokie produktai gali kelti rimtą pavojų sveikatai. Visada verta rinktis patikimus gamintojus, aiškiai nurodančius sudėtį ir turinčius sertifikatus.

Afrodiziakus vertinti kaip papildą, o ne vienintelį sprendimą.
Jie geriausiai veikia kaip dalies visumos elementas – kartu su artumu, pasitikėjimu, emociniu ryšiu ir bendra gyvenimo kokybe. Afrodiziakai gali sustiprinti nuotaiką ar pojūčius, tačiau tikrasis seksualinis pasitenkinimas kyla iš gilesnio tarpusavio ryšio.

Ar afrodiziakai tikrai veikia?

Moksliniai tyrimai rodo, kad kai kurie afrodiziakai turi realų fiziologinį poveikį, tačiau nemaža dalis jų veikimo susijusi su placebo efektu. Vis dėlto tai nereiškia, kad jie neveiksmingi – psichologinis nusiteikimas taip pat yra svarbi seksualumo dalis.

The post Afrodiziakai: kas tai, jų rūšys ir kaip juos naudoti? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kas yra masturbacija ir kodėl žmonės tai daro?

Masturbacija – tai savęs stimuliavimas siekiant seksualinio malonumo. Ji būdinga tiek moterims, tiek vyrams, įvairaus amžiaus žmonėms, nepriklausomai nuo to, ar jie turi partnerį.

Žmonės masturbuojasi dėl įvairių priežasčių:

• norėdami patirti seksualinį malonumą;
• siekdami pažinti savo kūną ir seksualines reakcijas;
• norėdami sumažinti įtampą ar stresą;
• kai nėra partnerio arba santykiai laikinai netenkina;
• kaip būdą užmigti ar atsipalaiduoti.

Medicinos ir psichologijos požiūriu, masturbacija pati savaime nėra nei liga, nei iškrypimas.

Kada masturbacija laikoma norma?

Masturbacija laikoma normalia, kai:

• ji netrukdo kasdieniam gyvenimui (darbui, mokslams, santykiams);
• nekelia kaltės, gėdos ar vidinio konflikto;
• yra sąmoningas pasirinkimas, o ne nekontroliuojamas impulsas;
• nepakeičia emocinio artumo su partneriu (jei santykiai yra);
• nesukelia fizinių ar psichologinių problemų.

Daugeliui žmonių tai – viena iš seksualinės sveikatos dalių. Tyrimai rodo, kad saikinga masturbacija gali:

• padėti sumažinti stresą;
• pagerinti miego kokybę;
• padėti pažinti savo kūną ir poreikius;
• netgi pagerinti seksualinį gyvenimą poroje.

Kaip atskirti įprotį nuo priklausomybės?

Problema prasideda ne tada, kai žmogus masturbuojasi, o tada, kai jis praranda kontrolę.

Masturbacija gali tapti priklausomybe, jei pasireiškia šie požymiai:

Pagrindiniai įspėjamieji signalai

• Nuolatinis, stiprus poreikis masturbuotis, net kai tam netinkamas laikas ar vieta.
• Masturbacija tampa pagrindiniu būdu tvarkytis su stresu, liūdesiu, nerimu ar vienatve.
• Nepavyksta sumažinti ar nutraukti šio elgesio, nors žmogus to nori.
• Dėl to nukenčia darbas, mokslai, santykiai ar socialinis gyvenimas.
• Atsiranda kaltė, gėda, savęs nuvertinimas po masturbacijos.
• Reikia vis intensyvesnių dirgiklių (dažnai – pornografijos), kad būtų pasiektas tas pats efektas.

Svarbu pabrėžti: ne dažnis lemia priklausomybę, o poveikis gyvenimo kokybei.

Masturbacija ir pornografija – ne tas pats

Dažnai priklausomybė vystosi ne nuo pačios masturbacijos, o nuo nuolatinio pornografijos vartojimo. Pornografija gali:

• iškreipti realius lūkesčius apie seksą ir kūną;
• sumažinti pasitenkinimą realiais santykiais;
• skatinti emocinį atsiribojimą;
• didinti poreikį vis stipresniems dirgikliams.

Tokiais atvejais masturbacija tampa ne malonumo, o emocinio pabėgimo priemone.

Kaip suprasti, ar verta sunerimti?

Užduokite sau kelis klausimus:

• Ar aš masturbuojuosi, nes noriu, ar todėl, kad „negaliu nesimasturbuoti“?
• Ar tai man padeda jaustis geriau ilgalaikėje perspektyvoje?
• Ar dėl to slepiu, meluoju ar vengiu artumo?
• Ar mano gyvenimas be to būtų pilnavertiškesnis?

Jei atsakymai kelia nerimą – tai ženklas, kad verta stabtelėti ir įsiklausyti į save.

Ką daryti, jei atrodo, kad masturbacija tampa problema?

• Be savęs kaltinimo. Gėda tik stiprina problemą.
• Ieškoti tikrosios priežasties – dažnai tai emocinis nuovargis, vienatvė, nerimas.
• Keisti streso valdymo būdus (judėjimas, kūryba, bendravimas).
• Riboti pornografijos vartojimą arba daryti pertrauką.
• Jei sunku susitvarkyti pačiam – kreiptis į psichologą ar seksologą.

Pagalbos ieškojimas nėra silpnumas – tai brandos ženklas.

Ką daryti, jei tapau priklausomas/a nuo masturbacijos?

Jei skaitai šį tekstą, labai tikėtina, kad jau padarei pirmą ir svarbiausią žingsnį – pripažinai problemą. Tai nėra silpnumo ženklas. Priešingai – tai brandos, savimonės ir noro keisti savo gyvenimą įrodymas.

Svarbu žinoti: tu nesi „sugedęs“ ar „nenormalus“. Priklausomybė nuo masturbacijos dažniausiai nėra apie seksą – ji apie emocijas, įtampą, vienatvę ar pabėgimą.

1. Nustok save kaltinti

Kaltė ir gėda – didžiausi priklausomybės stiprintojai. Kuo labiau save spaudi, tuo labiau norisi pabėgti… ir ratas sukasi iš naujo.

Vietoj to pasakyk sau:
„Aš susidūriau su sunkumu, bet tai nereiškia, kad esu blogas žmogus.“

Pokytis prasideda ne nuo savęs baudimo, o nuo supratimo.

2. Suprask, kodėl tai vyksta

Paklausk savęs sąžiningai (be saviplakos):

• Kada dažniausiai kyla noras masturbuotis?
• Kokią emociją tuo metu jaučiu – stresą, nuobodulį, vienatvę, nerimą?
• Ar tai mano būdas nusiraminti, „atsijungti“, pabėgti nuo minčių?

Labai dažnai masturbacija tampa emociniu nuskausminamuoju, o ne malonumu.

3. Atskirk masturbaciją nuo pornografijos

Daugeliu atvejų priklausomybė susijusi ne tiek su masturbacija, kiek su:

• nuolatiniu pornografijos vartojimu;
• dopamino „šuoliais“;
• vis stipresnių dirgiklių poreikiu.

Jei nori pradėti keistis:

• ribok arba visiškai sustabdyk pornografijos vartojimą;
• naudok filtrus, blokavimo programas;
• venk situacijų, kurios automatiškai veda prie įpročio.

Tai gali būti sunku, bet labai efektyvu.

4. Ne kovok – keisk įpročius

Vien tik „nebemasturbuosiu“ dažnai neveikia. Smegenims reikia alternatyvos.

Pabandyk:

• fizinį judėjimą (ėjimą, sportą, tempimus);
• šaltą dušą ar kvėpavimo pratimus;
• trumpą išėjimą į lauką;
• pokalbį su žmogumi (net trumpą žinutę);
• rankų užimtumą (rašymas, tvarkymas, piešimas).

Tikslas – nutraukti automatinę grandinę.

5. Mokykis būti su savo emocijomis

Tai viena sunkiausių, bet svarbiausių dalių. Kai nebeslopini emocijų, jos pradeda „kalbėti“.

Leisk sau:

• pabūti su nerimu, liūdesiu ar tuštuma;
• juos įvardyti („dabar jaučiu…“);
• suprasti, kad emocijos praeina, net jei jų neslopini.

Tai keičia santykį su savimi iš esmės.

6. Nusistatyk realius, ne idealius tikslus

Tikslas nėra „daugiau niekada“.
Tikslas – mažiau, sąmoningiau, sveikiau.

Net:

• viena diena be įpročio,
• viena sąmoningai atpažinta pagunda,
• vienas pasirinkimas sustoti

– jau yra progresas.

7. Kreipkis pagalbos – tai labai svarbu

Jei jauti, kad:

• pats nebesusitvarkai,
• problema kartojasi,
• nukenčia santykiai ar savivertė,

psichologas ar seksologas gali labai padėti.

Tai nėra „kraštutinis variantas“. Tai normalus būdas pasirūpinti savimi.

8. Atmink: tu nesi savo priklausomybė

Tai, ką darai, nėra tai, kas tu esi.

Tu esi žmogus, kuris:

• ieško palengvėjimo,
• nori jaustis geriau,
• bando susitvarkyti su savo vidiniais sunkumais.

Ir tai jau daug.

The post Masturbacija: kada tai norma, o kada – priklausomybė? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kai jautiesi patraukli tik tiek, kiek tai patvirtina kitas žmogus, tampi priklausoma nuo jo nuotaikų, žvilgsnio ir nuomonės. Kai patrauklumą atrandi pirma sau, partnerio komplimentai tampa maloniu priedu, o ne būtinybe išgyventi.

Kas yra seksualinė savivertė?

Seksualinė savivertė – tai vidinis jausmas, kad su tavo kūnu, troškimais ir ribomis viskas tvarkoje. Tai ne vien gražūs apatiniai ar partnerio komplimentai – tai gilesnis santykis su savimi.

Galime ją suprasti per kelis sluoksnius.

1. Kaip tu vertini savo kūną ir seksualumą

Tai, ką galvoji apie savo kūną:

• ar matai jį kaip „problemą, kurią reikia taisyti“,
• ar kaip namus, kuriuose gyveni ir kuriuos gali mylėti, prižiūrėti, puošti?

Seksualinė savivertė nereiškia, kad kiekvieną dieną sau sakai „esu tobula“. Ji labiau apie tai, kad:

• priimi savo trūkumus ir privalumus,
• leidi sau jaustis patrauklia dabar, ne „kai numesiu 5 kg“ ar „kai susitvarkysiu pilvą“.

2. Teisė į malonumą, ribas ir pasirinkimą

Sveika seksualinė savivertė reiškia, kad jauti turinti teisę:

• ne tik duoti, bet ir gauti malonumą,
• sakyti „stop“, kai kažkas nepatogu, skauda ar nepatinka,
• rinktis laiką, tempą, pozą, net ir atsisakyti sekso.

Tai vidinis leidimas sau:
„Aš neprivalau sutikti vien tam, kad nenuvylčiau. Mano kūnas – mano sprendimas“.

Kai šios teisės nejauti, atsiranda „skolos“ jausmas: lyg sekso reikėtų, kad neprailgtų partneriui, kad nenueitų pas kitą, kad „būčiau normali“. Tai jau mažos savivertės teritorija.

3. Lygiateisė partnerystė, o ne „įtikti bet kokia kaina“

Seksualinė savivertė – tai suvokimas, kad esi tokia pat svarbi santykiuose kaip ir partneris. Ne gražesnė, ne prastesnė – lygi.

Tai reiškia, kad:

• tavo norai ir poreikiai nėra „kaprizai“,
• tavo kūno savijauta taip pat svarbi kaip jo,
• tu neprivalai vaidinti to, ko nejauti, vien tam, kad atitik žmonos, draugės ar meilužės „vaidmenį“.

Kai savivertė žema, moteris dažnai stengiasi „įtikti bet kokia kaina“: nuolaidžiauja savo riboms, apsimeta, kad malonu, kai nėra, ignoruoja skausmą ar emocinį diskomfortą.

4. Tai ne skaičiai, o vidinis jausmas

Seksualinė savivertė nematuojama:

• sekso dažniu,
• partn erių skaičiumi,
• liemens apimtimi ar liemenėlės dydžiu.

Gali turėti „tobulą“ figūrą, būti geidžiama kitų, bet viduje jaustis nepakankama. Ir atvirkščiai – turėti visiškai „paprastą“ kūną pagal visuomenės standartus, bet jaustis patrauklia, norima ir rami savo kailyje.

5. Gebėjimas pasakyti „noriu“ ir „nenoriu“

Vienas pagrindinių sveikos seksualinės savivertės ženklų – drąsa būti atvirai:

• „Man tai patinka“
• „Man tai nepatogu“
• „Šiandien nenoriu“
• „Norėčiau pabandyti kažką naujo“

Kai gali taip kalbėti, tai reiškia, kad:

• nebijai būti atstumta vien dėl savo atvirumo,
• pasitiki savo jausmais, o ne bandai spėti, „kaip reikia“.

6. Savo kūno priėmimas, net jei jis ne „instagraminis“

Seksualinė savivertė nėra apie „tobulą“ kūną – ji apie santykį su tuo, kurį turi.

Tai gali reikšti:

• nemušti savęs mintimis dėl strijų, celiulito, randų,
• leisti sau nusirengti šviesoj, ne vien tamsoje ir po antklode,
• rinktis apatinius ne tik „kad partneris susižavėtų“, bet ir todėl, kad tau pačiai juose gera.

Priėmimas nereiškia, kad nebegali nieko keisti – jis reiškia, kad nereikia savęs nekęsti, kol keitiesi.

7. Suvokimas, kad esi verta pagarbos ir švelnumo – visada

Svarbiausia seksualinės savivertės žinutė –
esi verta pagarbos, švelnumo ir atidaus elgesio nepriklausomai nuo situacijos:

• ar esi ilgalaikiuose santykiuose, ar vieniša,
• ar tau 20, 35 ar 55,
• ar ką tik gimei vaiką, ar tik susiduri su savo kūno pokyčiais.

Kai tai jauti, lengviau:

• neiti į kompromisus, kurie žeidžia,
• nesutikti su santykiais, kuriuose jautiesi nuolat menkinama,
• išsirinkti partnerį, švelnų ir pagarbu, o ne tokį, kuris nuolat primena tavo „trūkumus“.

Kodėl pavojinga savo patrauklumą matuoti partnerio akimis?

1. Atsiranda priklausomybė nuo įvertinimo

Jei jautiesi graži ir geidžiama tik tada, kai partneris tai sako ar rodo, tavo savijauta tampa nuolatiniame „vertinimo laukime“:

• jis pavargęs – tu manai, kad nebenori tavęs;
• jis mažiau rodo iniciatyvos – iškart kyla mintis „esu nepatraukli“;
• jis pagyrė kitą moterį – automatiškai jautiesi prastesnė.

Toks modelis ilgainiui sekina ir kelia nerimą: pradedi daugiau kontroliuoti, prašyti patvirtinimų, lyginti save su kitomis.

2. Lengviau peržengiamos tavo ribos

Kai tikslas – „tik nebūti paliktai“ ar „tik nesugadinti jam nuotaikos“, atsiranda rizika:

• sutikti su intymumu, kai iš tiesų nesinori;
• toleruoti komentarus apie savo išvaizdą, kurie žeidžia;
• daryti tai, kas tau nemalonu, tik dėl baimės prarasti dėmesį.

Seksualinė savivertė yra ir apie drąsą turėti ribas, net jei kažkam jos nepatogios.

3. Santykiai tampa scena, o ne artuma

Kai visas fokusas – „ar aš atrodau gerai jo akyse“, sunku atsipalaiduoti ir būti savimi. Seksualumas tuomet tampa ne intymiu ryšiu, o tarsi pasirodymu:

• galvoji, kaip atrodai, o ne ką jauti;
• bijai juoktis, suklysti, pasakyti, ko iš tiesų norėtum;
• savo malonumą nustumi į antrą planą.

Tokie santykiai ilgainiui praranda tikrumą – liks vaidmuo, bet ne gili artuma.

Ką reiškia būti patrauklia sau?

Būti patrauklia sau – tai ne nuolat grožėtis veidrodžiuose. Tai labiau:

• priimti savo kūną tokį, koks jis yra šiandien, net jei turi tikslų jį keisti,
• žinoti, kas tave uždega, ramina, jaudina,
• suvokti, kad tavo vertė nesumažėja dėl celiulito, randų ar papildomų kilogramų,
• jaustis verta gero, švelnaus ir pagarbaus sekso, o ne tik „kaip išeina“.

Kai pati sau esi pakankama, partnerio komplimentai – kaip graži vyšnia ant torto, bet ne pats tortas.

Kaip kurti sveiką seksualinę savivertę?

1. Susigrąžink kūną „į savo rankas“

Dažna moteris savo kūną mato daugiau iš šalies („ar jis jam patrauklus?“) nei iš vidaus („kaip aš jame jaučiuosi?“). Pabandyk:

• po dušo ne kritiškai vertinti, o tiesiog stebėti – be vertinimų, tarsi savo kūną matytum pirmą kartą;
• pastebėti, kas tau pačiai patinka – gal pečiai, rankos, klubai, akys;
• leisti sau apsirengti taip, kaip jautiesi geriausiai, o ne kaip, tavo manymu, „jam labiau patiks“.

2. Skirk dėmesio savo malonumui

Seksualinė savivertė kyla, kai supranti, kad tavo malonumas taip pat svarbus. Tai reiškia:

• kalbėti su partneriu apie tai, kas tau patinka / nepatinka,
• drąsiai sakyti „lėčiau“, „stipriau“, „man labiau patinka taip“,
• nesigėdyti tyrinėti savo kūno – kuo geriau jį pažįsti, tuo lengviau paaiškinti partneriui.

Tai ne egoizmas, o lygiavertis dalyvavimas santykiuose.

3. Stebėk vidinį dialogą apie save

Jei mintyse sau kartoji: „esu stora“, „esu neseksuali“, „kam aš tokia reikalinga“, – nenuostabu, kad patrauklumas sau krenta. Pabandyk keisti vidinę kalbą:

• vietoj „man negražios kojos“ – „mano kojos mane neša kiekvieną dieną“;
• vietoj „esu prasta lovoje“ – „mokausi pažinti save ir santykius, tai procesas“;
• vietoj „niekam nepatiksiu“ – „ne visi mane rinksis, bet tai nereiškia, kad esu mažiau verta“.

Tai skamba paprastai, bet ilgainiui keičia jausmą kūne.

4. Atsirink, kokias žinutes apie seksualumą priimi

Socialiniai tinklai, filmai, reklamos dažnai rodo labai siaurą „patrauklumo standartą“. Jei nuolat lygini save su filtruotomis nuotraukomis, seksualinė savivertė natūraliai krenta.

• Sek realistiškus, kūną priimančius profilius (body positive, įvairaus amžiaus, dydžių moterys).
• Ribok turinį, kuris tave nuolat verčia jaustis „per mažai / per daug“.
• Prisimink: nuotraukos – sekundės dalis, o ne žmogaus pilnas gyvenimas.

5. Kalbėk su partneriu – atvirai, ne kaltinant

Sveika seksualinė savivertė nereiškia, kad partnerio nuomonė nebesvarbi. Ji tiesiog nebėra vienintelis rodiklis. Gali pasakyti:

• „Man svarbu jaustis patrauklia pačiai sau, todėl noriu labiau rūpintis savimi – ne tik tau, bet ir sau.“
• „Man patinka, kai mane giri, bet noriu, kad net ir be komplimentų jausčiausi verta artumo.“

Atvira kalba dažnai dar labiau suartina – partneris supranta, kad šalia jo yra ne „vaidmuo“, o gyva, jaučianti moteris.

Ką daryti, jei seksualinė savivertė labai žema?

Pirmas ir svarbiausias dalykas – su tavimi nėra „kažkas ne taip“. Žema seksualinė savivertė dažnai yra natūrali reakcija į patirtas kritikas, patyčias dėl kūno, ankstesnius santykius, kultūrinius mitus apie „tobulą moterį“. Tai ne tavo kaltė, bet tai yra sritis, kuriai gali skirti dėmesio ir ją keisti.

Jei jauti, kad:

• gėdijiesi savo kūno net vienumoje,
• negali atsipalaiduoti su partneriu, nes nuolat galvoji, „kaip atrodai“,
• dažnai sutinki su intymumu, kurio nenori, iš baimės būti atstumta,

– tai svarbus signalas nestumti šios temos į šalį.

1. Pripažink sau, kad tau sunku

Skamba paprastai, bet dažnai mes:

• sumenkiname savo jausmus („čia smulkmena“, „kitos turi blogiau“),
• arba apsimetame, kad problemos nėra („laikui bėgant praeis“).

Pripažinimas gali skambėti taip:

„Šiuo metu man labai sunku jaustis patrauklia ir saugia savo kūne. Noriu tai keisti.“

Tai – ne silpnumo ženklas, o drąsos pradžia.

2. Pradėk nuo santykio su kūnu – vienumoje

Prieš kalbant apie seksą su partneriu, verta grįžti prie santykio su savimi:

• Leisk sau pamatyti savo kūną be filtrų – ne tik „problemines vietas“, bet visumą.
• Vietoj kritikos pabandyk įvardinti bent 3 dalykus, už kuriuos esi kūnui dėkinga (ne tik už išvaizdą, bet ir funkciją: „mano kojos mane neša“, „mano rankos apkabina mylimus žmones“).
• Rinkis drabužius ir apatinius, kuriuose jautiesi patogiai ir gražiai sau, net jei niekas kitas jų nemato.

Maži ritualai (kvepiantis kremas po dušo, lėtesnis pasiruošimas miegui, švelnus savęs palietimas ne seksualine prasme) po truputį sako kūnui:
„Aš tave gerbiu ir prižiūriu“.

3. Praktikuok teisę į „ne“

Jei dažnai sutinki su intymumu, nors nenori, seksualinė savivertė savaime krenta – kūnas išmoksta, kad jo „nenoriu“ niekam neįdomus.

Pabandyk:

• pradėti nuo mažų „ne“ kasdienybėje – ne tik sekse. Pavyzdžiui, pasakyti „dabar neturiu jėgų kalbėti, grįžkime prie temos vėliau“ arba „nenoriu šį kartą važiuoti“.
• susitarti su savimi, kad niekada neprivalai aiškintis „kodėl“, jei nenori intymumo. „Nenoriu“ yra pilnavertis atsakymas.

Kai dažniau patiri, kad pasaulis nesugriūva nuo tavo „ne“, lengviau jį ištarti ir intymiose situacijose.

4. Atvirai pasikalbėk su partneriu

Jei turi partnerį, labai svarbu, kad jis (ji) žinotų, kas vyksta tavo viduje. Ne taip: „tu kaltas, kad jaučiuosi blogai“, o taip:

• „Kartais sekso metu negaliu atsipalaiduoti, nes nuolat galvoju, kaip atrodau. Noriu tai keisti, bet man reikės tavo kantrybės.“
• „Yra situacijų, kai sutinku, nors nenoriu, nes bijau, kad supyksi ar nusivilsi. Noriu išmokti labiau gerbti savo ribas.“

Sveikas partneris tokius žodžius priims ne kaip kaltinimą, o kaip kvietimą būti arčiau. Jei partneris išjuokia, spaudžia, manipuliuoja („jei mylėtum, sutiktum“) – problema ne tavyje, o santykyje.

5. Ieškok profesionalios pagalbos

Psichologas, psichoterapeutas ar seksologas gali padėti:

• suprasti, iš kur atsirado tavo gėda ir baimė (galbūt tai ankstesni santykiai, komentarai apie kūną, religiniai įsitikinimai, trauminės patirtys);
• išmokti naujų reagavimo būdų, kurie nereiškia savęs išdavystės;
• saugioje erdvėje kalbėti apie tai, kas atrodo „per gėdinga“ sakyti draugams ar partneriui.

Kartais pravartu rinktis specialistą, kuris dirba su seksualumo ir kūno priėmimo temomis – tai pagreitina procesą.

6. Palaikymo grupės ir moterų bendrystė

Labai gydanti patirtis – pamatyti, kad nesi vienintelė:

• moterų palaikymo grupės,
• savitarpio pagalbos rateliai,
• online kursai ar uždari klubai, kur atvirai kalbama apie kūno priėmimą ir seksualumą.

Klausydamasi kitų istorijų, dažnai suvoki:
„Su manimi viskas normalu. Daugelis moterų jaučiasi panašiai“.
Tai mažina gėdą ir stiprina savivertę.

7. Atpažink situacijas, kai reikalinga skubesnė pagalba

Ypač svarbu kreiptis pagalbos kiek įmanoma greičiau, jei:

• intymios situacijos sukelia panikos priepuolius, stiprų pykinimą, ašaras,
• turi trauminių prisiminimų (prievarta, spaudimas, smurtas),
• po sekso jautiesi sutriuškinta, „tarsi išdavusi save“.

Tai – rimti signalai, kad tau reikia saugių, profesionalių namų emocijoms iškrauti ir su jomis dirbti.

8. Atmink – tau nereikia susitvarkyti vienai

Seksualinė savivertė nėra „smulki problema“. Ji liečia:

• tavo santykį su savimi,
• tavo partnerystę,
• tavo gebėjimą džiaugtis artumu.

Todėl visiškai normalu ieškoti pagalbos ir paramos. Tai nėra silpnumo pripažinimas – tai ženklas, kad rūpiniesi savimi rimtai.

Tu turi teisę:

• jaustis saugi savo kūne,
• sakyti „taip“ tik tada, kai iš tiesų nori,
• patirti artumą be nuolatinės gėdos ir baimės.

Ir jei šiandien jautiesi labai toli nuo to – tai nereiškia, kad visada taip bus. Su tinkama pagalba, mažais žingsniais ir švelniu požiūriu į save seksualinė savivertė gali augti – ne per naktį, bet labai realiai.

The post Seksualinė savivertė: kodėl svarbu jaustis patrauklia sau, o ne partneriui appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Natūralūs žemiški tonai ir subtilios spalvų paletės

Šio rudens/žiemos sezono apatinio trikotažo spalvų paletėje dominuoja švelnūs, žemiški tonai. „Victoria’s Secret“ kolekcijoje išryškėja natūralūs spalvų atspalviai, tokie kaip smėlio, šviesiai ruda, alyvuogių žalia ir pasteliniai tonai. Šios spalvos puikiai tinka ramiems, vėsiems sezonams, sukuria šilumos ir jaukumo pojūtį, kartu suteikdamos elegancijos ir subtilumo.

2. Nėriniai ir siuvinėjimai – prabangos ir moteriškumo akcentai

Nėriniai ir išskirtiniai siuvinėjimai yra neatsiejami nuo „Victoria’s Secret“ prekės ženklo, ir ši kolekcija – ne išimtis. Šį sezoną nėriniai atlieka svarbų vaidmenį apatinio trikotažo dizainuose, suteikdami prabangos ir moteriškumo pojūtį. Subtilūs nėrinių raštai sukuria jausmingą ir elegantišką įvaizdį, kuris idealiai tinka ypatingoms progoms.

3. Komfortas – esminis rudens/žiemos sezono elementas

Šiais laikais moterys siekia ne tik gražaus, bet ir patogaus apatinio trikotažo, o „Victoria’s Secret“ kolekcija puikiai atspindi šią tendenciją. Rudenį ir žiemą, kai oro temperatūra mažėja, komfortas tampa dar svarbesnis. Kolekcijoje dominuoja švelnios, odai malonios medžiagos, kurios užtikrina patogumą ir šilumą net šaltuoju sezonu.

4. Tvarios medžiagos – mados ateitis

Tvarumas tapo vienu svarbiausių aspektų mados pramonėje, ir „Victoria’s Secret“ į tai atsižvelgė savo naujoje kolekcijoje. Daugelis šio sezono apatinio trikotažo gaminių yra pagaminti iš tvarių medžiagų, tokių kaip perdirbtas poliesteris, organinė medvilnė ar kitokie ekologiški audiniai. Tai atitinka šiuolaikinės moters lūkesčius, kuri siekia rinktis ne tik gražius, bet ir atsakingai pagamintus gaminius.

5. Modulinis dizainas – išskirtinis patogumas ir universalumas

Vienas iš įdomesnių šio sezono apatinio trikotažo tendencijų yra modulinis dizainas – tai galimybė derinti skirtingus apatinio trikotažo elementus, kuriuos galima keisti ir pritaikyti pagal savo poreikius. „Victoria’s Secret“ naujoji kolekcija siūlo įvairių liemenėlių ir kelnaičių variantus, kuriuos galima lengvai derinti tarpusavyje, suteikiant daugiau laisvės ir kūrybingumo moterims.

6. Drąsūs spalvų akcentai

Nors šio sezono apatinio trikotažo pagrindą sudaro subtilios ir žemiškos spalvos, „Victoria’s Secret“ taip pat įtraukė drąsesnius spalvų akcentus, tokius kaip bordo, raudona, karališka mėlyna ir tamsiai violetinė. Šios spalvos suteikia kolekcijai energijos ir drąsos, ypač skirtos toms moterims, kurios nori išsiskirti ir išreikšti savo asmenybę per drabužius.

The post „Victoria’s Secret“ kolekcija ir jos įtaka šio rudens/žiemos apatinio trikotažo tendencijoms appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Kūno pozityvumas – vertybė

Naujasis „Victoria’s Secret“ kūno pozityvumo akcentas rodo, kad prekių ženklas siekia atspindėti įvairius moterų kūno tipus. Tai yra didelis pokytis, lyginant su praeitimi, kai jų kolekcijas reklamavo tik griežtai apibrėžti supermodeliai, pasižymintys viena grožio vizija. Šiandien prekių ženklas pabrėžia, kad grožis nėra apribotas vienu kūno tipu, amžiumi ar dydžiu – visos moterys yra gražios ir vertos jaustis pasitikinčiomis savimi. Kolekcijoje buvo atspindėti įvairūs moterų kūno sudėjimai, kurie parodė, kad kūno pozityvumas nėra tik tuščia frazė. Modeliai ir kampanijos atvaizdai įkvepia moteris priimti save tokias, kokios jos yra, nepriklausomai nuo visuomenės primestų standartų.

2. Įvairovės atspindys kolekcijoje

„Victoria’s Secret“ naujoji kolekcija puikiai atspindi įvairovės sampratą ne tik kalbant apie kūno dydžius, bet ir apie odos spalvas, amžių ir kilmę. Tai leidžia moterims visame pasaulyje jaustis atpažintomis ir atstovaujamomis mados industrijoje. Naujasis požiūris įtraukia įvairius grožio standartus, kurie atitinka skirtingus regionus, kultūras ir gyvenimo būdus. Tai ypač svarbu jaunoms moterims, kurios formuoja savo savivoką ir savivertę. Kai moterys mato, kad mados industrijoje atstovaujami įvairūs kūno tipai ir išvaizdos, tai stiprina jų pasitikėjimą savimi ir leidžia joms jaustis vertingomis, nepriklausomai nuo to, kaip jos atrodo.

3. Pasikeitęs seksualumo suvokimas

Anksčiau „Victoria’s Secret“ prekių ženklas buvo garsus dėl itin seksualizuotų apatinio trikotažo šou ir kolekcijų, kurios dažnai buvo skirtos tam tikram grožio ir seksualumo suvokimui. Tačiau naujoji kolekcija atspindi kitokį požiūrį į seksualumą – ji nebepriklauso vien tik vizualiniams standartams, bet labiau orientuojasi į tai, kaip moteris jaučiasi pati su savimi.

4. Patogumas ir kasdienė elegancija

Patogumas yra dar vienas esminis elementas, kuris atsispindi naujojoje „Victoria’s Secret“ kolekcijoje. Šiuolaikinės moterys vertina ne tik estetiką, bet ir funkcionalumą bei komfortą. Apatinis trikotažas turi būti patogus dėvėti visą dieną, pritaikytas įvairioms gyvenimo situacijoms – nuo darbo iki sporto ar poilsio. Naujoji kolekcija siūlo platų pasirinkimą – nuo prabangių, dekoratyvių apatinio trikotažo linijų iki minimalistinių, kasdieniam dėvėjimui skirtų modelių. Tai leidžia moterims jaustis gražioms ir komfortiškoms kiekvienoje situacijoje, o ne tik ypatingomis progomis.

5. Moters stiprybės ir įgalinimo skatinimas

„Victoria’s Secret“ dabar siekia ne tik kurti apatinius drabužius, bet ir įkvėpti moteris jaustis stipriomis ir įgalintomis. Kolekcijos modeliai ir dizainai atspindi moters stiprybę, gebėjimą siekti tikslų, priimti save ir spinduliuoti pasitikėjimą savimi. Tai ne tik mados ženklas, bet ir judėjimas, kuris skatina moteris jaustis galingomis, nepriklausomai nuo to, kaip jos atrodo. Šis požiūris ypač svarbus mados industrijoje, kuri ilgą laiką moterims diktavo griežtas grožio normas. Dabar „Victoria’s Secret“ siekia ne kurti ribojančius standartus, o suteikti moterims pasirinkimo laisvę ir įkvėpimą jaustis galingomis tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

The post „Victoria’s Secret“ ir naujas požiūris į kūno pozityvumą: ką išmokome iš naujos kolekcijos? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Tyrimų rezultatai apie patrauklumą

Viena iš didžiausių studijų, tiriančių fizinį patrauklumą, buvo atlikta siekiant išsiaiškinti, kokios proporcijos ir fiziniai duomenys traukia daugumą vyrų. Tyrimai parodė, kad dauguma vyrų jaučiasi patraukliausiomis tas moteris, kurių kūno sudėjimas atitinka tam tikrą svorio ir ūgio santykį, tačiau svarbiausias faktorius buvo proporcijos, o ne pats svoris ar ūgis atskirai.

1. Kūno masės indeksas (KMI)
Daugelyje tyrimų nustatyta, kad vyrams seksualiausiai atrodo moterys, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra nuo 18,5 iki 24,9. Tai atitinka sveiką kūno svorio intervalą. Vis dėlto, mokslininkai pastebėjo, kad šis diapazonas nėra absoliutus – tam tikrose kultūrose vyrai labiau traukia arba šiek tiek lieknesnės, arba šiek tiek putlesnės moterys.

2. Liemens ir klubų santykis
Viena iš svarbiausių moters fizinio patrauklumo dedamųjų yra liemens ir klubų santykis. Mokslininkai nustatė, kad dauguma vyrų instinktyviai renkasi moteris, kurių liemens ir klubų santykis yra apie 0,7. Šis santykis simbolizuoja vaisingumą ir sveikatą, todėl vyrai jį nesąmoningai laiko patraukliu. Šis faktorius gali turėti didesnę reikšmę nei pats svoris ar ūgis.

3. Ūgis
Kalbant apie ūgį, mokslininkai pastebėjo, kad dauguma vyrų traukia moterys, kurių ūgis yra šiek tiek mažesnis nei jų pačių. Tradiciškai vyrams patrauklesnės yra moterys, kurios yra vidutinio ar mažesnio nei vidutinio ūgio. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad moterys, kurių ūgis yra apie 160-170 cm, dažnai laikomos patraukliomis. Tačiau šis rodiklis taip pat priklauso nuo kultūrinių ir asmeninių preferencijų – kai kuriose kultūrose aukštesnės moterys laikomos patrauklesnėmis.

Psichologiniai aspektai

Be fizinių proporcijų, mokslininkai taip pat pabrėžia, kad patrauklumas yra sudėtingas psichologinis reiškinys. Moters pasitikėjimas savimi, elgesys ir asmeninės savybės taip pat gali daryti didžiulę įtaką tam, kaip vyras suvokia jos patrauklumą. Tyrimai rodo, kad moterys, kurios demonstruoja pasitikėjimą savimi, optimizmą ir pozityvų požiūrį, dažnai laikomos patrauklesnėmis nepriklausomai nuo jų fizinių savybių.

Grožis skirtingose kultūrose

Svarbu paminėti, kad grožio idealai skiriasi priklausomai nuo kultūros. Pavyzdžiui, vakarietiškose šalyse ilgą laiką buvo propaguojamas lieknumo kultas, o kai kuriose Afrikos ar Pietų Amerikos šalyse patrauklesnės laikomos moterys su apvalesnėmis kūno formomis. Tai rodo, kad nėra vienintelio universalaus grožio standarto – jis priklauso nuo socialinių ir kultūrinių normų.

The post Tyrimais įrodyta, kokio ūgio ir svorio moteris vyrams yra pati seksualiausia appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Skorpionas (spalio 23 d. – lapkričio 21 d.)

Skorpionas dažnai laikomas pačiu seksualiausiu zodiako ženklu. Šis vandens ženklas garsėja savo giliomis emocijomis, aistra ir mistiškumu. Skorpionai yra ypač intuityvūs, todėl puikiai supranta savo partnerio norus ir poreikius. Jų intensyvumas ir gebėjimas įsijausti į akimirką paverčia juos nepakartojamais meilužiais. Skorpionai siekia gilios emocinės ir fizinės jungties, o jų stipri seksualinė energija gali būti tiesiog nepakartojama.

2. Liūtas (liepos 23 d. – rugpjūčio 22 d.)

Liūtai yra žinomi dėl savo ugningo temperamento ir didelės charizmos. Šis ugnies ženklas mėgsta būti dėmesio centre ir stengiasi įspūdį padaryti ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir lovoje. Liūtai yra kūrybingi, žaismingi ir atviri eksperimentams, todėl jie gali užtikrinti nepamirštamas akimirkas savo partneriui. Jie mėgsta dominuoti ir dievina, kai jų pastangos yra vertinamos, todėl santykiai su Liūtu dažnai būna pilni aistros ir nuotykių.

3. Jautis (balandžio 20 d. – gegužės 20 d.)

Jautis yra žemiškas ir jausmingas ženklas, kuris vertina fizinį malonumą ir komfortą. Jie yra kantrūs, ištvermingi ir mėgsta lėtą, intensyvų intymumą. Jautis puikiai žino, kaip sukurti romantišką atmosferą, nes vertina viską, kas gražu ir rafinuota. Jautis gali atrodyti ramus ir santūrus, tačiau po šiuo paviršiumi slypi nepaprastas gebėjimas suteikti malonumą. Jie linkę į ilgalaikį artumą, o jų meistriškumas lovoje dažnai pasireiškia švelnumu ir dėmesingumu.

The post Zodiako ženklai, kurie yra karščiausi lovoje appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Maža juoda suknelė

Nesvarbu, ar tai būtų vakarinis renginys, ar romantiška vakarienė, maža juoda suknelė yra nepakeičiamas pasirinkimas. Šis klasikinis drabužis ne tik paryškina moters figūrą, bet ir spinduliuoja elegancija bei paslaptingumu. Dailiai prigludusi ir subtiliai išryškinanti moters linijas, juoda suknelė gali būti tiek paprasta, tiek itin rafinuota, o jos minimalistinis stilius leidžia išsiskirti natūraliu grožiu.

2. Nėriniuoti apatiniai

Nėriniuoti apatiniai yra tikra gundymo klasika. Jie simbolizuoja subtilumą, moteriškumą ir yra nepaprastai seksualūs. Švelnių nėrinių tekstūra, derinama su rafinuotais kirpimais, suteikia ypatingą jausmingumą. Nesvarbu, ar tai būtų liemenėlė su kelnaitėmis, ar kūno formą apgaubianti naktinukė, nėriniuoti apatiniai visada sukelia ypatingą aistrą.

3. Aukštakulniai batai

Aukštakulniai batai yra dar vienas nepakeičiamas gundymo elementas. Jie ne tik vizualiai prailgina kojas, bet ir suteikia moteriai papildomo pasitikėjimo savimi. Batų garsas ant grindų, kai moteris eina, sukelia tam tikrą magnetinį efektą, kuris pritraukia vyro dėmesį. Ypač efektingi yra auliniai aukštakulniai, kurie dengia kelius – jie suteikia paslaptingumo ir drąsos pojūtį.

4. Sijonas su skeltuku

Sijonas su skeltuku – tai puikus būdas subtiliai atskleisti kojų grožį. Toks drabužis leidžia sukurti intriguojantį ir paslaptingą įvaizdį, kuris sukelia neapsakomą susižavėjimą. Skeltukas gali būti subtilus ar drąsesnis, bet kuriuo atveju jis suteikia sijonui žaismingumo ir jausmingumo. Tokį sijoną galima derinti tiek su prigludusiais viršutiniais drabužiais, tiek su elegantiška palaidine.

5. Figūrą pabrėžiantis korsetas

Korsetas yra vienas iš tų drabužių, kurie visada siejasi su gundymu ir seksualumu. Jis pabrėžia liemenį, suteikia figūrai formų ir išryškina krūtinę. Korsetai gali būti ne tik apatiniai drabužiai, bet ir stilingi viršutiniai drabužiai, kuriuos galima dėvėti su sijonu ar džinsais. Tai drabužis, kuris sukuria ne tik elegantišką, bet ir labai jaudinantį įvaizdį.

6. Raudona suknelė

Raudona spalva yra neatsiejama nuo aistros ir energijos. Raudona suknelė visada pritraukia dėmesį ir simbolizuoja moters drąsą bei pasitikėjimą savimi. Ši spalva skatina išsiskirti iš minios ir sukelia stiprius jausmus. Nesvarbu, ar tai būtų vakarinė suknelė, ar kokteilinė suknelė, raudonas drabužis visada yra puikus pasirinkimas, jei norite sukelti stiprų įspūdį.

7. Prigludę džinsai

Prigludę džinsai – tai drabužis, kuris pabrėžia moters formas ir suteikia įvaizdžiui natūralumo bei seksualumo. Toks drabužis gali atrodyti paprastai, bet būtent tai suteikia jam ypatingo žavesio. Džinsai, kurie puikiai priglunda prie kūno ir pabrėžia klubus bei kojas, gali būti itin patrauklūs. Juos galima derinti tiek su aukštakulniais, tiek su sportiniais batais, priklausomai nuo situacijos.

The post 7 seksualiausi drabužiai, kurie gali išvesti vyrą iš proto appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Kaip sek(s)as?“

Naujausiame „Kaip sek(s)as?“ epizode, pokalbiui pasisukus apie blogiausią sekso patirtį, L. Einorytė prisipažino patyrusi seksualinį smurtą iš buvusio vaikino. „Aš tuo metu miegojau ir jis pradėjo su manimi mylėtis“, – be užuolankų rėžia Lauryna. Apie kūniškos aistros užvaldytą vaikiną L. Einorytė kalba emocingai ir neslepia skausmo: „Tai buvo žiauru. Po kelių dienų mes išsiskyrėme. Aš jį palikau, nes tai faktiškai buvo išprievartavimas“. Lauryna atvirauja, kad tokio elgesio požymių yra buvę ir anksčiau, kai vaikinas bandė tenkinti lytinę aistrą jai miegant. Seksualinės prievartos atvejis buvo lemiamas ir perpildė kantrybės taurę. „Supratau, kad tai viskas. Kaip gali vyras taip pasielgti?“, – susijaudinusi klausė jauna mergina.

Tinklalaidė „Kaip sek(s)as?“ ragina moteris netylėti ir kreiptis pagalbos patyrus seksualinį ar kitokį smurtą artimoje aplinkoje. „Sužinoję apie tokius siaubingus atvejus nesame abejingi ir visada palaikome silpnesniąją pusę. Aukas raginame netylėti ir kreiptis pagalbos“, – teigia „Kaip sek(s)as?“ vedėjai.

Kaip sek(s)as? tinklalaidę žiūrėkite čia:

• Jei patyrėte išprievartavimą, išžaginimą ir panašaus pobūdžio seksualinį smurtą ir jei nuo įvykio praėjo ne daugiau kaip trys paros, turite kreiptis skubios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba rašyti pareiškimą į epolicija.lt.

• Jei nuo įvykio praėjo daugiau nei 72 valandos, pranešti apie patirtą seksualinį smurtą reikia paskambinus 112. Jei seksualinis smurtas patirtas artimoje aplinkoje, pagalbos gali suteikti specializuotos kompleksinės pagalbos centrai. Į juos galima kreiptis nepriklausomai nuo to, ar apie įvykį pranešėte policijai. Taip pat yra įvairių emocinės pagalbos linijų, į kurias galima skambinti ir tokiu metu, kai kitos tarnybos nedirba.

• Pagalbos linijos gali suteikti momentinę emocinę paramą. Bendrasis pagalbos numeris – 1809. Emocinės paramos linijų ir specializuotos kompleksinės pagalbos centrų kontaktus rasite Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje atpazinksmurta.lt.

The post Tinklalaidės apie seksą vedėja: „Mane išprievartavo mano buvęs vaikinas“ appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.