Vėlavo ir dar vėluos išvykti

„28 skrydžiai buvo atšaukti ir 16 skrydžių vėlavo ar vėluos išvykti šiandien. Paveiktų keleivių skaičius yra bendrai yra beveik 7 tūkst.“, – LRT Radijui ketvirtadienį sakė Lietuvos oro uostų (LTOU) Komunikacijos skyriaus vadovė Vitalija Ročė.

Pasak jos, bendrai šis incidentas turėjo įtakos 60 skrydžių, kurie turėjo būti vykdomi iš Vilniaus.

„Turėjome 16 skrydžių, kurie leidosi kituose oro uostuose. Didžioji dalis leidosi Kauno oro uoste ir ten nusileidę keleiviai į Vilnių grįžo autobusais. Taip pat turėjome keturis skrydžius, kurie leidosi Rygos oro uoste. Vienas – Gdanske, o vienas skrydis, vykęs į Vilnių iš Kopenhagos, grįžo į Kopenhagą atgal. Dar turėjome vieną reguliarų skrydį, kuris turėjo skristi į Londoną ir jis buvo perkeltas skrydžiui iš Kauno“, – teigė LTOU atstovė.

ELTA primena, kad trečiadienį 13.43 val. Vilniaus oro uoste iš Varšuvos nusileidęs „LOT Polish Airlines“ avialinijų orlaivis nuvažiavo nuo riedėjimo tako. Keleiviai incidento metu nenukentėjo. 

„LOT Polish Airlines“ atstovas informavo, kad iš Varšuvos į Vilnių atskridusiame lėktuve buvo 63 keleiviai ir keturi įgulos nariai.

„Priežastis, kodėl Vilniuje nusileidęs orlaivis, važiuodamas link aikštelės, nuvažiavo nuo riedėjimo tako, nustatys Teisingumo ministerijos tyrėjai“, – rašoma pranešime.
 
Ketvirtadienį galimi skrydžių vėlavimai dėl sutrikusios įgulų ir orlaivių rotacijos. 

Keleiviai, kurių skrydžiai buvo paveikti, kviečiami tiesiogiai susisiekti su savo oro bendrovėmis dėl detalesnės informacijos ir sekti informaciją apie skrydžius Vilniaus oro uosto svetainėje.

The post Dėl incidento Vilniaus oro uoste atšaukti 28 skrydžiai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Neplanuotas kelias į aviaciją

Deimantės Grabskienės kelias aviacijoje prasidėjo 2008-aisiais – ji tiesiog ieškojo darbo. „Neturėjau planų dirbti būtent aviacijos srityje, tačiau įsidarbinau vienoje Lietuvos orlaivių antžeminio aptarnavimo įmonių. Taip pradėjau pažinti lėktuvus iš arčiau ir greitai susirgau aviacijos liga”, – prisimena Deimantė.

Netrukus ji prisijungė prie vienų iš Lietuvoje tuomet veikusių avialinijų ir pradėjo skraidyti kaip orlaivių palydovė. Ilgainiui Deimantė atsisakė vyresniosios orlaivio palydovės darbo, bet tęsė karjerą aviacijoje – pradėjo siekti komercinės piloto licencijos. Beveik pasiekusi šį tikslą, ji prisijungė prie „Avion Express” žmonių ir kultūros departamento. „Avion Express” – Lietuvoje veikiančios oro linijos, teikiančios orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu (angl. ACMI) paslaugas kitoms aviakompanijoms visame pasaulyje.

„Avion Express” Deimantė atrado naują požiūrį į aviaciją. „Meilė šiam sektoriui iš romantiškos tapo pagarbia, nes tiesiogiai prisiliečiau prie sudėtingų aviacijos procesų, kurių anksčiau iš arti matyti neteko”, – dalijasi ji.

Deimantė pabrėžia, kad aviacija – daug daugiau nei tik pilotai ir skrydžių palydovai. „Tai yra didžiulis mechanizmas su daugybe sraigtelių, kurie dirba sinchroniškai tarsi šveicariškas laikrodis. Skrydžiai yra tik ledkalnio viršūnė – po jais slypi labai daug procesų, kuriems reikia įvairiausių specialistų pastangų.”

Biuras kaip oro linijų smegenų centras

Dirbdama „Avion Express” Deimantė prisijungė prie įmonės kadetų programos, kuri ruošia komercinių avialinijų pilotus. „Jau anksčiau buvau išsilaikiusi privataus ir komercinio piloto licencijas, bet būtent darbas „Avion Express” biure tapo tramplinu į svajonių profesiją. Čia gavau orlaivio tipo mokymus ir darbą piloto kabinoje”, – pasakoja ji.

Besimokydama pilotavimo Deimantė koordinavo kitų „Avion Express” pilotų mokymus simuliatoriuose. „Kadangi tuo metu jau ėjau piloto karjeros link, buvo įdomu prisiliesti prie būsimos profesijos”, – pasakoja ji. „Didžiavausi tada, didžiuojuosi ir dabar, kad dirbu būtent lietuviško kapitalo įmonėje – esame mažytė valstybė, tačiau galime pasigirti turintys pasaulyje pirmaujantį ACMI operatorių. Pagrindinė įmonės administracijos dalis įsikūrusi Vilniuje, o tačiau turime biurus ir Maltoje bei Brazilijoje, taip pat atidarinėjame oro linijas Meksikoje.”

Kaip pasakoja Deimantė, „Avion Express” biuras yra oro linijų „smegenų centras”, o visi departamentai, nors turi savo roles, glaudžiai dirba išvien: „Tam, kad orlaiviai skraidytų, turime domėtis, sekti vieni kitų procesus, palaikyti ryšį tarpusavyje. Aviacija yra klaidoms griežta industrija, todėl visi turime preciziškai atitikti tarptautinius reikalavimus – saugumo, mokymų ir kitus. Tuo pačiu į priekį turi judėti komerciniai projektai, kad įmonė augtų ir klestėtų. Trumpai tariant, daug procesų vyksta sinchroniškai.”

Pasak Deimantės, dirbant avialinijose nėra kada nuobodžiauti – darbe visada susiduri su nauja informacija, procesais ir partneriais: „Čia dirba tikri savo srities profesionalai, sukaupę ilgą patirtį. Jie dalinasi savo žiniomis su jaunąja karta, kuri į įmonę ateina po studijų. Žinau ne vieną pavyzdį, kai atlikę praktiką studentai po to sėkmingai tęsia darbą pas mus.”

ACMI modelio privalumai – nuolatinis tobulėjimas

Po trejų metų darbo „Avion Express”, Deimantė biurą išmainė į piloto kabiną. „Šiandien tęsiu kelią toje pačioje įmonėje, tik kitose pareigose. Žingsnelis po žingsnelio siekiau savo svajonės, o įmonė man suteikė galimybę įrodyti, jog tinku šiam darbui”, – su pasididžiavimu sako ji.

Deimantė prisimena ypatingą momentą, kai komandiruotėje vienoje įguloje skraidė kartu su kapitonu, kuris kadaise Madride klausė jos pristatymo apie darbo galimybes pilotams „Avion Express”. „Buvo labai smagu prisiminti mūsų kelionę – kaip jis atėjo į įmonę, o aš atėjau į pilotavimą”, – šypsosi ji.

Dirbdama ACMI oro linijose, Deimantė pastebi šios karjeros privalumus. „Vienas didžiausių pliusų yra įvairiakultūrė bendruomenė. Tiek įgulos, tiek Vilniaus biure dirbantys specialistai – žmonės iš daugybės skirtingų šalių”, – pasakoja ji. „Kiekvieną kartą, kai skrendi, nežinai, ar įguloje dirbs lietuvis, ar europietis, o galbūt žmogus iš Azijos ar Pietų Amerikos. O apsilankiusi mūsų biure džiaugiuosi, kiek aukštos kvalifikacijos žmonių iš viso pasaulio ten dirba. Tokioje daugiatautėje aplinkoje tobulėji, mokaisi iš kitų ir pats daliniesi savo patirtimi.”

Skirtingai nuo reguliarių skrydžių oro linijų, ACMI modelis siūlo dinamiškesnę patirtį pilotams. „Su ACMI tobulėji sprintais, nes kiekvieną sezoną gali keistis oro linijų partneriai, bazės ir regionai, kuriuose skraidai”, – aiškina Deimantė. „Gali dirbti, pavyzdžiui, Vietname ar Meksikoje, kur viskas skiriasi – tiek oro sąlygos, tiek oro uostai, net skrydžių valdymas. Turi prisitaikyti, todėl tampi lankstus, gebi greitai priprasti prie besikeičiančių situacijų.”

Patarimai norintiems dirbti aviacijoje

Deimantė tvirtina, kad karjera aviacijoje nereiškia tik darbo lėktuvo kabinoje. „Labai daug svarbaus darbo yra nudirbama ant žemės – pati dirbau su pilotų atrankomis, todėl reikia įvairiausių sričių profesionalų. Džiaugiuosi, kad vis daugiau jaunų žmonių domisi aviacija, kreipiasi į mane, klausia, nuo ko pradėti”, – sako ji.

Lietuvoje karjeros aviacijoje galimybes siūlo ne tik „Avion Express”, bet ir dešimtys kitų įmonių, priklausančių „Avia Solutions Group”. Tarp jų yra orlaivių aptarnavimo paslaugas siūlanti „FL Technics”, pilotų mokymus rengianti „BAA Training”, antžeminį orlaivių aptarnavimą užtikrinanti „Baltic Ground Services” ir kitos įmonės.

Deimantė pastebi, kad tarp besikreipiančiųjų nemažai merginų. „Nors daugelis aviaciją tradiciškai laiko vyriška sritimi, moterų joje nuolat daugėja. Merginos vis labiau žavisi šia profesija”, – pasakoja ji. „Labai noriu jas padrąsinti nebijoti žengti šiuo keliu, jei jaučia meilę aviacijai. Nuoširdžiai tikiu, kad moterys aviacijoje gali pasiekti bet kokių aukštumų.”

Kokių savybių reikia norintiems dirbti aviacijoje? Deimantė išskiria keletą: „Visus dirbančius šioje srityje jungia kultūriniai supratimai. Aviacija – ne vienos šalies ar krašto reikalas, todėl turi būti tolerantiškas, suprasti, kaip dirba skirtingų kultūrų žmonės. Taip pat padeda lankstumas. O svarbiausia yra nebijoti iššūkių, drąsiai eiti ten, kur nesi buvęs, nes neklystančių nėra.”

The post Pilote tapusi skrydžių palydovė Deimantė: „Karjera aviacijoje reiškia ne tik darbą lėktuvo kabinoje“ appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Šaltuoju metų laiku labai naudinga paatostogauti saulėtuose kraštuose, mat ten gauname daugiau natūralios šviesos, kuri padeda gamintis vitaminui D, gerina nuotaiką ir didina energijos lygį. Drėgnas oras, pavyzdžiui, prie jūros, gali turėti teigiamą poveikį gerinant odos būklę, kvėpavimo takų sveikatą bei stiprinant imunitetą”, –pasakoja Julija Aganauskaitė-Žukaitė, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė.

Ji priduria, kad poilsis šiltuose kraštuose taip pat suteikia galimybę pabėgti nuo drėgmės, šalčio ir sniego, o tai sukelia fizinį ir psichologinį palengvėjimą, leidžiantį atsipalaiduoti, atgauti jėgas, sumažinti patiriamą stresą.

Darganas keičia į poilsį prie jūros

Kelionių organizatoriai pastebi, kad pasibaigus kalendorinei vasarai, lietuviai dar aktyviai mėgaujasi saule pietų kryptyse.

„Iki pat lapkričio mėnesio Turkijoje dar galima pasimėgauti saulėtomis dienomis. Maloni temperatūra tuo metu vyrauja ir Graikijos saloje Kretoje. Tolimesnėse kryptyse, pavyzdžiui, Tenerifės, Madeiros, Egipto kurortuose, taip pat lepina tikros vasaros šiluma. Keliones šiuo metu itin pamėgusios šeimos su mažaisiais keliautojais, senjorai, kurie nori pasilepinti šiltu oru ir poilsiu prie jūros“, – pristato Inga Aukštuolytė, „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.

Pasak jos, pasibaigus pagrindiniam atostogų sezonui, keliauti verta ne tik dėl švelnesnės kaitros bei mažesnių turistų srautų, bet ir patrauklesnių kainų.

Palankesnis oras senjorams ir vaikams

Karštomis vasaros dienomis pietų šalyse oro temperatūra gali pasiekti ekstremalius lygius, kurie ypač pavojingi ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir mažiems vaikams bei kūdikiams.

„Dėl didelio karščio kyla rizika patirti šilumos smūgį, dehidrataciją arba gali būti juntamas pasunkėjęs kvėpavimas. Vėsesniu metų laikotarpiu šiose šalyse orai paprastai švelnesni ir malonesni, vyraujanti temperatūra dažnai neviršija 25 laipsnių šilumos, saulė mažiau intensyvi, tad mažesnė rizika nudegti odą”, –sako J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Bendros oro sąlygos taip pat leidžia daugiau laiko praleisti lauke be didelio streso organizmui, tęsia vaistininkė, o švelnesni orai mažina pervargimo ir nuovargio riziką.

Svarbu tinkamai pasiruošti temperatūrų skirtumui

Kai Lietuvoje jau spaudžia šaltukas, į šiltus kraštus vykstantys žmonės kartais neįvertina temperatūrų skirtumo ir pasiima per mažai lengvų drabužių. Reikėtų į lagaminą įsidėti pakankamai šviesių, orui pralaidžių drabužių iš medvilnės ar lino. Jie leis odai kvėpuoti ir apsaugos nuo perkaitimo.

„Svarbu atsiminti, kad staigus temperatūrų pokytis gali paveikti ir imunitetą, todėl reikėtų stiprinti organizmą dar prieš kelionę – vartoti vitaminus C ir D, ežiuolės ekstraktą. Taip pat reikėtų organizme išlaikyti pakankamą skysčių kiekį, ypač atvykus į šiltesnį klimatą. Vartokite pakankamai vandens, tačiau patarčiau negerti iš čiaupo, o rinktis buteliukus, kurie yra gamykliškai užsukti”, – rekomenduoja vaistininkė.

Specialistė siūlo atkreipti dėmesį į adaptacijos laiką. Kelionės pradžioje gali būti juntamas nedidelis diskomfortas dėl staigaus klimato pokyčio. Tad pirmąsias kelias dienas reikėtų stengtis nebūti per daug fiziškai aktyviems, vengti per ilgo buvimo saulėje. Tai padės kūnui prisitaikyti prie kitos temperatūros.

Grįžus iš kelionės taip pat reikėtų nepamiršti, kad organizmui vėl reikia prisitaikyti prie pasikeitusios temperatūros, todėl J. Aganauskaitė-Žukaitė rekomenduoja bent keletą dienų vengti intensyvių veiklų lauke, kad nesušalti ir nesusirgti.

Būtinas kelioninės vaistinėlės turinys

Prieš kelionę vaistininkė pataria pasitikrinti nuolat vartojamus vaistus – ar pakankamas jų kiekis, ar užteks visam kelionės laikotarpiui.

„Svarbu pasirūpinti kelionine vaistinėle, kurioje būtų preparatų virškinimui, viduriavimui, pykinimui, alergijoms, peršalimo simptomams palengvinti – nuo gerklės skausmo, temperatūros, raumenų ar galvos skausmo, elektrolitų atstatymui. Taip pat kalio ir magnio preparatų, kadangi šiuos mikroelementus organizmas pašalina prakaituodamas. Dar labai svarbu nuolat gerti ir turėti su savimi pakankamai vandens”, – vardija J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Taip pat prieš keliaujant į tolimas šalis reikėtų pasidomėti, ar nėra būtini tam tikri skiepai, ar specifiniai vaistai. pavyzdžiui, nuo maliarijos, hepatito ar kitų tropinių ligų.

„Saulėtuose kraštuose būtina ir apsauga nuo saulės – suaugusiems nuo SPF30, o vaikams ir šviesią, jautrią odą turintiems žmonėms SPF50. Naudinga su savimi turėti kremą kūnui po saulės vonių. Jis ne tik atgaivins saulės paveiktą odą, bet ją ir sudrėkins, nuramins”, – tęsia vaistininkė.

Taip pat reikėtų pagalvoti ir apie apsaugą nuo vabzdžių. Ypač tropinėse ar subtropinėse vietovėse, tad reikėtų nepamiršti į lagaminą įsidėti repelentų. O jei planuojate aktyvias pramogas, gali neišvengti traumų ir sužalojimų. Todėl taip pat svarbu pasirūpinti pirmosios pagalbos rinkiniu, kuriame būtų pleistrų, dezinfekcinių priemonių, skausmą malšinančių vaistų, tepalų ar šaldančių maišelių.

„Tez Tour“ kelionių organizatoriaus atstovė priduria, kad vykstant į užsienio šalis, verta pasirūpinti ir kelionės draudimu.

„Ko gero neįmanoma išvengti visų nenumatytų situacijų kelionės metu. Tad jausitės ramiau ir užtikrinčiau žinodami, kad patirtos išlaidos bus atlygintos draudikų“, – apibendrina I. Aukštuolytė.

The post Šaltasis sezonas jau čia pat – ką reikia žinoti ruošiantis kelionei svetur? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kaip nurodoma „Henley Passport Index“ ataskaitoje, Singapūro pasą turintys piliečiai be vizų gali keliauti ir pasiekti 195 valstybes. Antroje vietoje – Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Ispanija, kurių piliečiai gali laisvai keliauti 192 šalyse.

Tretieji – 191 kryptimi galintys keliauti Austrijos, Suomijos, Airijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Pietų Korėjos ir Švedijos piliečiai.

Ketvirtoje reitingo lentelės vietoje – Belgijos, Danijos, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės pasai. Su šių valstybių dokumentais gyventojai gali lengviau keliauti į 190 šalių.

189 kryptimis leidžia vykti Australijos ir Portugalijos pasai, 188 – Graikijos ir Lenkijos. Kanados, Čekijos, Vengrijos ir Maltos piliečių pasai atveria lengvesnes keliones 187 kryptimis.

Aštuntas pagal galią pasaulio pasas – Jungtinių Valstijų. Nurodoma, jog su JAV dokumentu be vizų galima keliauti 186 kryptimis.

Devintoje vietoje – Estija, Lietuva bei Jungtiniai Arabų Emyratai. Šių valstybių piliečiai paprasčiau gali vykti į 185 šalis.

Dešimtuką užbaigia Islandija, Latvija, Slovakija ir Slovėnija, kurių pasai atveria bevizį kelią į 184 valstybes.

Primename, kad „Henley Passport Index“ ataskaitoje vertinti 199 pasaulio valstybių pasai ir 227 kelionių kryptys. Reitinguojant atsižvelgiama, kiek krypčių konkretaus paso savininkas gali vykti be išankstinės vizos.

The post Galingiausių pasaulio pasų reitingas: Lietuva – 9-oje vietoje appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Labiausiai kelionių draudimu naudojasi estai

Apklausos duomenimis, nors kelionės – mėgstamiausias lietuvių vasaros atostogų praleidimo būdas (58 proc.), labiausiai kelionių draudimu naudojasi estai. Visada ar dažniausiai kelionių draudimą nurodė naudojantys 54 proc. lietuvių ir latvių bei 62 proc. estų apklaustųjų.

Tik ilgų kelionių metų draudimu nurodė besinaudojantys 16 proc. lietuvių, 17 proc. latvių ir 16 proc. estų respodentų. Atitinkamai 4, 2 ir 3 proc. apklaustųjų šį draudimą naudoja, jei planuoja su sportine veikla susijusią kelionę.

„Vasarą ypač išauga keliavimo apimtys, todėl padidėja ir rizika nenumatytiems incidentams: vėluojantiems ar atšauktiems skrydžiams, dingusiam bagažui ar kelionės metu patirtoms traumoms. Visa tai gali ne tik sugadinti atostogų nuotaiką, bet ir padaryti nemažų finansinių nuostolių. Tai įvertindami, žmonės vis dažniau renkasi galimybę apsidrausti ir bent taip kompensuoti galimas netikėtas išlaidas“, – sako „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už mažmeninę bankininkystę Baltijos šalyse, Rūta Ežerskienė.

Sveikatos draudimas

Respondentai labiausiai vertintų, jei į kelionių draudimo paketą būtų įtrauktas sveikatos draudimas (81 proc. lietuvių, 87 proc. estų ir 84 proc. latvių), draudimas nuo nelaimingų atsitikimų (71 proc. lietuvių, 72 proc. estų ir 73 proc. latvių), prarasto bagažo draudimas (38 proc. lietuvių, 53 proc. estų ir 46 proc. latvių) bei skrydžio atidėjimo ar vėlavimo draudimas (31 proc. lietuvių ir latvių bei 41 proc. estų).

Apklaustiesiems taip pat svarbi automobilių nuomos draudimo galimybė (11 proc. lietuvių, 3 proc. estų ir 7 proc. latvių) bei sporto ir aktyvaus laisvalaikio draudimas (10 proc. lietuvių, 3 proc. estų ir 8 proc. latvių).

„Keliaujame daugiau ir įvairiau tiek transporto, tiek geografine, tiek veiklų prasme. Tai atsispindi ir draudimo rinkoje – matome augantį draudimo apsaugų spektrą, o tai vis labiau padeda atliepti individualius keliautojų poreikius“, – įžvalgomis dalinasi „Citadele“ banko valdybos narė.

Galima įsigyti perkant kelionės paketą

Anot R. Ežerskienės, dažniausiai kelionių draudimą galima įsigyti perkant kelionės paketą ar atskirai užsisakant skrydžio bilietus bei viešbutį. Vis dėlto, ji pataria pirmiausia pasidomėti, ar kelionių draudimas galioja su turima mokėjimo kortele.

„Pasitikrinkite, kas įeina į kortelės mokėjimo planą, ypač, jei turite kredito kortelę – jos dažnai jau turi kelionių draudimo paslaugą. Taip pat pasidomėkite draudimo sąlygomis: ar jis galioja tik jums, ar ir kartu keliaujantiems šeimos nariams, ar yra papildomos apsaugos, reikalingos jūsų kelionei – pavyzdžiui, jei žadate nuomotis automobilį ar užsiimti aktvyiu sportu. Tai užtruks šiek tiek laiko, bet nepermokėsite ir atostogų metu galėsite jaustis ramiau“, – pataria R. Ežerskienė.    

The post Tyrimas: kas antras Baltijos šalių gyventojas naudojasi kelionių draudimu. Ekspertė pataria, kaip sutaupyti appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kelionių agentūra vs kelionių organizatorius

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje bankrutavo keli dideli kelionių pardavėjai: Megaturas, Greitai.lt ir, visai neseniai, daug diskusijų sukėlęs Beta.lt. Šių bankrotų kontekste išaiškėjo, kad didelė dalis vartotojų ne tik nežino, kas neša atsakomybę už kelionę, bet ir neskiria esminių turizmo sąvokų: kelionių agentūra ir kelionių organizatorius. Tad pirmiausia, išsiaiškinkime jų skirtumus.  

Kelionių organizatorius – tai įmonė, kuri yra atsakinga už kelionių paketų kūrimą. Būtent šios įmonės darbuotojai sudaro kelionių maršrutus, rezervuoja skrydžius, viešbučius, ekskursijas bei kitas paslaugas, kurios įeina į kelionės paketą. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad kelionių organizatorius yra atsakingas už kelionės eigą: būtent jis neša atsakomybę, kad paslaugos būtų suteiktos laiku ir kokybiškai. Beje, atkreiptinas dėmesys, kad kelionių organizatoriai keliones parduoda tiek patys, tiesioginiai klientui, tiek per tarpininkus – kelionių agentūras.

Taigi, kaip jau supratote, kelionių agentūros – tai tarpininkai, kurie veikia tarp kelionių organizatorių ir klientų. Įprastai agentūros pirkėjams siūlo skirtingų kelionių organizatorių paketus. Jų darbuotojai padeda klientams išsirinkti geriausius pasiūlymus pagal biudžetą ir poreikius. Taip pat agentūros dažnai siūlo ir papildomas paslaugas: pagalbą vizos klausimais, kelionių draudimą ir kt. Kelionių agentūros gauna komisinius už parduotas paslaugas iš kelionių organizatorių ar kitų paslaugų tiekėjų.

Natūralu, kad pirkėjui gali kilti klausimas: kodėl kelionę reikėtų pirkti per tarpininką, kelionių agentūrą, jeigu ją galima įsigyti tiesiogiai iš kelionių organizatoriaus? „Lietuvoje šiuo metu yra 6 kelionių organizatoriai, organizuojantys keliones į populiariausias kryptis. Žinoma pirkėjas gali pirkti kelionę tiesiai iš organizatoriaus. Vis dėlto, žmogus, nuėjęs pas kelionių organizatorių, gaus tik vieną kelionės pasiūlymą – jis nebūtinai bus geriausias ar pigiausias. O štai kelionių agentūra pirkėjui gali išrinkti patį geriausią pasiūlymą. Tarkime, jog tą patį viešbutį Turkijoje turi visi kelionių organizatoriai. Kelionių agentūra galės įvertinti, kuris iš jų tuo metu siūlo geriausią kainą, patogiausią skrydžių laiką ir pan. Šiuo atveju, išlošia pirkėjas“, – pasakoja Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas Udrius Armalis.

Kas neša atsakomybę už kelionę?

Tiek kelionių organizatoriai, tiek kelionių agentūros vaidina svarbų vaidmenį turizmo industrijoje. Jų tikslas – užtikrinti, kad klientai galėtų mėgautis sklandžiomis ir maloniomis kelionėmis. Tiesa, problema iškyla tada, kai suteikiama nekokybiška paslauga arba ji nesuteikiama iš viso. Į ką kreiptis tokiu atveju? Kas atsakingas – kelionių agentūra ar kelionių organizatorius?

Kai kelionė vyksta sklandžiai – klausimų neiškyla. Vis dėlto, natūralu: kartais įvyksta nesusipratimai, kyla įvairiausių klausimų. Kas neša atsakomybę? Į ką kreiptis? „Tokiu atveju, pirmiausia reikėtų kreiptis ten, kur kelionę pirkote“, – teigia U. Armalis. Tai reiškia, kad jeigu kelionę pirkote iš kelionių organizatoriaus – nesusipratimus sprendžiate su juo, jeigu iš kelionių agentūros – su ja. Vis dėlto, yra tam tikrų niuansų. Sakykime, pirkote poilsinę kelionę: „Jeigu nesusipratimų iškilo dar neišvykus, reikėtų kreiptis į kelionės pardavėją. Vis dėlto, jeigu klausimų iškyla jau nukeliavus į vietą, reikėtų kreiptis į kelionių organizatoriaus atstovą, kuris reziduoja jūsų pasirinktoje kelionės kryptyje“, – pasakoja U. Armalis.

Kaip elgtis, jei susidūrėte su bankrutuojančia įmone?

Atrodytų, viskas ganėtinai aišku. Tiesa, šių dienų kontekste atsirado ir iki šiol neaptartų klausimų. Kaip elgtis, jeigu kelionę pardavusi įmonė bankrutavo? Kas atsakingas už paslaugos suteikimą ar pinigų grąžinimą?

Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas U. Armalis komentuoja, jog pirmasis žingsnis, kurį turėtų daryti pirkėjas, atsidūręs tokioje situacijoje, tai pasitikrinti kelionės įsigijimo dokumentus. Ypač svarbi tampa prikimo sutartis. Joje turi būti nurodyta, kas buvo įsigyta: pavienė turizmo paslauga ar organizuota kelionė.  

Sakykime, buvo pirkta organizuota kelionė. Tokiu atveju, reikėtų išsiaiškinti, kas yra kelionės organizatorius. Jei kelionės organizatorius yra kita įmonė, nei kelionę pardavusi įmonė, rekomenduojama iš karto kreiptis į kelionių organizatorių. Kodėl? Ypač svarbu išsiaiškinti ar organizatoriui tarpininkas pervedė pinigus. Pinigus organizatorius gavo? Tokiu atveju, galite būti ramūs – į kelionę tikrai išvyksite. Tiesiog toliau bendravimą tęskite su kelionių organizatoriumi.

Vis dėlto, jeigu pinigai kelionių organizatoriui pervesti nebuvo (arba buvo perversta tik dalis sumos), – situacija keblesnė. Šioje vietoje itin svarbu komunikuoti su kelionių organizatoriumi bei „spausti“ įmonę, iš kurios pirkote kelionę. Tiesa, šiuo atveju jūsų galimybės išvykti priklauso tik nuo kelionių organizatoriaus geranoriškumo.

Kelionės įsigijimo dokumentuose nurodyta, kad kelionės organizatorius – įmonė, iš kurios ir pirkote kelionę? Ji paskelbė bankrotą, todėl nežinote, kaip elgtis? Pirmasis žingsnis – kreiptis į Valstybinę vartotojų apsaugos tarnybą. Tiesa, reikėtų nusiteikti – procesas užtruks. Todėl jeigu norite išvykti į suplanuotas atostogas, teks ieškotis kitos kelionės. Į nusipirktą išvykti nebepavyks. Apskritai, laukia ilgas ir nelabai malonus procesas. Pinigų atgavimas bus sunkus: dažnai jų nepavyksta atgauti iš viso arba atgaunama tik dalis.

Ką svarbu žinoti, jei pirkote pavienes paslaugas?

Iš bankrutuojančio tarpininko nusipirkote pavienes turizmo paslaugas, pvz. viešbučio kuponą ar skrydį? Gerų žinių U. Armalis jums taip pat neturi – vienareikšmio atsakymo ar pavyks atgauti pinigus / gauti paslaugą, nėra.

Štai, pavyzdžiui, jeigu pirkote lėktuvo bilietą – tikėtina, kad išskristi pavyks. Tačiau tam turite turėti bilieto rezervacijos kodą, kai kuriais atvejais, ir el. pašto adresą, per kurį buvo pirktas bilietas. Jums reikės oficialioje aviakompanijos svetainėje pasitikrinti ar toks bilietas tikrai yra ir… Laukti skrydžio.

Turite įsigiję apgyvendinimą viešbutyje ar kitas paslaugas? Situacija ypač sudėtinga. Rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į paslaugos tiekėją. Ar paslauga bus suteikta priklauso tik nuo jo geranoriškumo. Teigiamo atsakymo negaunate? Teks kreiptis į Vartotojų teises.

The post Ką reikėtų žinoti, perkant keliones į užsienį? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Nors Madeira savo maloniu klimatu ir unikaliu gamtos grožiu džiugina visus metus, gegužės mėnuo – tas laikas, kai atsiskleidžia tikrasis jos grožis. Todėl nestebina, kad gėlių įvairovė tapo salos vizitine kortele, o kiekvieną gegužę vykstantis gėlių festivalis sutraukia tūkstančius lankytojų“, – sako „Itaka“ kelionių ekspertė Daiva Strumskienė.

Nuo rožių – iki visą mėnesį trunkančios šventės: septynių dešimtmečių istorija

Salos sostinėje Funšalyje prasidėjęs, vienas ryškiausių Madeiros renginių vyksta jau septynis dešimtmečius. 1954 m. įvyko pirmasis rožių festivalis, kuriame gyventojai rinko gražiausias salos gyventojų užaugintas rožes. Jų auginimas – nacionalinis pomėgis, aktyviai propaguojamas iki šiol.

„Tačiau kiekvienais metais festivalis darėsi vis įvairesnis, daugėjo ir eksponuojamų gėlių, ne vien tik rožės. Per kelis dešimtmečius renginys tapo ryškiausiu ir visą salą reprezentuojančiu reginiu, kasmet sutraukiančiu tūkstančius žiūrovų“, – pasakoja D. Strumskienė.

„Vilties sienos“, prie kurios vaikai deda gėles, pastatymas ir gėlių kilimai gatvėse – unikalūs festivalio momentai. Tačiau šio renginio kulminacija – gėlių festivalio platformų paradas, kuriame dalyvauja daugiau nei tūkstantis įvairaus amžiaus dalyvių, įsiliejančių į šį kvapų, magijos ir žavesio kupiną reginį.

Ragina kelionėmis pasirūpinti iš anksto

Kaip ir dera tikėtis, Madeiros gėlių festivalis – bene populiariausia šventė, kurios metu salą aplanko minios keliautojų. Todėl D. Strumskienė pataria kelionę į žydinčių žiedų nuspalvintą salą suplanuoti kuo anksčiau.

„Gėlių festivalis vyksta pačioje vasaros sezono kelionių įkarščio pradžioje, tad keliautojų skaičius Madeiroje išauga kartais. Viešbučių rezervacijos šios datoms pildosi iš anksto, ir pildosi gana sparčiai. Todėl patartina kelione į žydintį pavasarį pasirūpinti jau dabar, neatidedant visko paskutinei minutei“, – teigia „Itaka“ kelionių ekspertė D. Strumskienė.

Kelionių ekspertė pabrėžia, kad reginys skirtas ne tik turistams – gėlėmis grožisi ir Madeiros gyventojai. Nuo eilinių gyventojų iki verslo organizacijų – į gėlių festivalį įsitraukia visa sala. Šventę vainikuoja ryškiausias ir kvapniausias įvykis – didysis gėlių paradas Funšalio Avenida do Mar alėjoje. Didžiulėje, šimtus gėlėmis puoštais kostiumų pasidabinusių dalyvių įtraukiančioje eisenoje netrūksta muzikos ir šokių, o svarbiausia – gėlių.

Į festivalį – tinkamai pasipuošus

Vienas nuo bet kurios kelionės neatsiejamų atributų – lagamino paruošimas. Tačiau Madeiros gėlių festivalis savaime įkvepia ieškotis kiek kitokio garderobo. D. Strumskienė pataria pasiimti lengvų, ryškių spalvų rūbų.

„Gegužę Madeiroje galime tikėtis lietuviškai vasarai būdingos oro temperatūros, o ir naktys – šiltos. Vis dėlto, jei norite pajausti visapusišką gėlių festivalio autentiškumą, lagamine vietos atraskite ryškioms, margaspalvėms suknelėms ir gėlėtiems marškiniams, taip pat skrybėlėms. Net jei ir neturite spalvingo galvos apdangalo, jų tikrai įsigysite Madeiroje“, – tikina „Itaka“ atstovė.

Primenama, kad Madeiros gėlių festivalis šiemet vyksta gegužės 2–26 dienomis. Festivalio metu, gegužės 12 d., bus galima pasigrožėti ir visą dieną truksiančiu klasikinių automobiliu paradu – jis vyks Madeiros sostinėje Funšalyje.

The post Madeiroje – pavasarinių žiedų jūra: kodėl čia verta atvykti gegužę? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Statistika rodo, kad dažniausiai nuo kelionių lėktuvu žmones sulaiko kainos faktorius – taip atsakė 40 proc. nekeliaujančių asmenų. Vienas iš penkių apklaustųjų mieliau renkasi keliones Lietuvoje, po 15 proc. respondentų – keliauja kitu transportu, sunkiai suderina atostogų laiką ar iš viso neturi tam laiko“, – rezultatus pristato Inga Aukštuolytė, „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.

Pirmasis skrydis – sulaukus pilnametystės

Apklausos rezultatai atskleidžia, kad daugiau nei pusė mūsų šalies gyventojų pirmą kartą lėktuvu skrido tik sulaukę pilnametystės. Dažniausiai į pirmąjį kelionę lėktuvu jie leidosi sulaukę 18-24 m. amžiaus – taip atsakė 29 proc. apklaustųjų. 25 proc. respondentų keliavo būdami vyresni nei 25 m. amžiaus, dar tiek pat jų – nepilnamečiai.

Pasak I. Aukštuolytės, pirmosios kelionės laikas priklauso ir nuo dabartinio žmogaus amžiaus. Dažniausiai 18-29 m. amžiaus jaunuoliai į savo pirmąją kelionę lėktuvu leidosi būdami 10-17 m., o vyresnio amžiaus respondentai savo pirmojo skrydžio teko palaukti ilgiau.

Rinkosi Jungtinę Karalystę, Turkiją

Lietuvos oro uostų duomenimis, būtent prieš dešimtmetį, kai dauguma dabartinio 18-29 m. amžiaus žmonių leidosi į pirmąją savo kelionę, tarp populiariausių užsakomųjų skrydžių krypčių, pagal keleivių dalį, rikiavosi Turkija (39 proc.), Graikija (12 proc.), Ispanija (11 proc.) ir Egiptas su Bulgarija (po 10 proc.). Tais pačiais 2013 metais tarp reguliarių skrydžių, pagal keliautojų skaičių, populiariausios kryptys buvo Jungtinė Karalystė (19 proc.), Vokietija (13 proc.) ir Norvegija (9 proc.)

Šiuos duomenis pagrindžia ir „Tez Tour“ atlikto tyrimo statistika. Rezultatai rodo, kad dažniausiai lietuviai savo pirmąja kelionės kryptimi pasirinko Jungtinę Karalystę, greičiausiai jie ten vyko ne poilsio tikslais, o aplankyti giminių, draugų ar siekdami įsidarbinti. Ši kryptis ypač populiari jaunuolių tarpe. Tuo metu ketvirtis vyresnių nei 50 m. amžiaus asmenų prisimena pirmąjį skrydį turėję į Rusiją.

„Ypač keliautojų mėgstama atostogų vieta – Turkija – dažnai tampa ir pirmojo lietuvių skrydžio kryptimi. 10 proc. apklausos dalyvių paminėjo, kad ši Azijos šalis buvo pirmoji, kurią pasiekė lėktuvu“, – apžvelgia I. Aukštuolytė.

Itin populiarios pirmosios kelionės kryptys – ir Egiptas (5 proc.), Italija (5 proc.), Sakartvelas (4 proc.). Apklausos statistikoje atsispindi ir kitos lietuvių mėgstamos emigracijos šalys – 4 proc. respondentų keliavo į Norvegiją, 3 proc. – Airiją. O 7 proc. apklaustųjų pirmą kartą lėktuvu pakilo ir nusileido Lietuvos teritorijoje.

The post Tyrimas: vos sulaukę pilnametystės – pirmiausiai skrenda į Jungtinę Karalystę appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Tiesa, finišą pilotai pasieks 2-iese, o ne 3-yse. Rugpjūčio 21 d. Sakalas Uždavinys besileisdamas į aikštelę pažeidė sklandytuvo važiuoklę ir patyrė nedidelę nugaros traumą. Toliau jis negalėjo tęsti keliones, nes sklandytuvo sutvarkymas užtruktų, o orai laukti neleidžia. Bendru komandos sutarimu buvo nutarta, jog pilotai Algirdas ir Ignas tęsia skrydį per Europą.

Šveicarijoje ir Prancūzijoje pilotus pasitiko labai geri orai. Komandos kapitonas, sklandytojas A. Šimoliūnas džiaugėsi jų sprendimu skristi per Šveicariją ir pietinę Prancūzijos dalį. „Pirminis planas prieš kelionę buvo skristi per vidurio Prancūziją, į Šveicariją skristi neplanavome, tačiau dėl oro salygų planus teko keisti“, – sakė jis.

Rugpjūčio 21 d. pilotai perskrido visas Alpes Šveicarijoje ir Prancūzijoje, įveikę 500 km. nuo Schanio aerodromo, Šveicarijoje iki Sereso aerodromo, Prancūzijoje. Abu pilotai vieningai sutarė, kad skrydis per Alpes buvo gražiausias jų gyvenimuose. 

„Perskristi Alpes yra visų sklandytojų svajonė. Nuostabu, kad mums tai pavyko. Man vienas nuostabiausių dalykų buvo pamatyti amžinąjį įšalą”, – sakė sklandytojas I. Bitinaitis.

Skrydis per Ispaniją

Rugpjūčio 22 d. pilotai kirto Ispanijos sieną ir perskrido Pirėnų kalnus. Šioje atkarpoje sklandytojai susidūrė su galimais pavojais. „Skridome virš vietų, kuriose nenorėčiau leistis. Vieną atkarpą pavadinome Mėnulio žeme, kur tvyrojo tik kalnai ir visiškai laukinė gamta. Nemanau, kad ten pavyktų nusileisti, o jei ir nusileistume, automobiliams atvykti ten būtų labai sudėtinga, o gal ir neįmanoma”, – sakė A. Šimoliūnas.

Nuo pat kelionės pradžios skrydis virš šios pietų šalies buvo laukiamiausias, nes mažiausiai žinomas. Ispanijoje yra sklandę nedaug lietuvių, o ir sklandymo populiarumas Ispanijoje yra stipriai mažėjantis. Pasiekus Ispaniją skrydžio antžeminė komanda susidūrė su sunkumais sprendžiant aerodromų klausimą.

Antžeminės komandos vadovė Ieva Šimoliūnienė sako, kad planuojant skrydį buvo įdėmiai ištirta Ispanijos sklandymo situacija, susisiekta su daugiau nei 10 aerodromų. Ji su sklandytoju A. Šimoliūnu konsultavosi su vietiniais pilotais ir susidarė planą, kuriuose aerodromuose yra galimybė pakelti sklandytuvus.

„Greitai supratome, kad situacija yra tikrai kitokia nei Lenkijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje, kur daug aerodromų ir net nutūpus neplanuotame aerodrome, galėtume greitai susiorganizuoti pakilimus. Tačiau jau pirmą dieną skrendant ir pilotams nutūpus tarp kelių aerodromų, paaiškėjo, kad 2-ose artimiausiuose kaip tik dabar sugedo lėktuva, galintys kelti sklandytuvus

ir jie bus sutvarkyti tik savaitgalį. Turėjome skubiai spręsti šią situaciją ir išeitis buvo vykti į vieną iš svarbiausių sklandymo aerodromų Ispanijoje – Fuentomilanos. Dėkojame pasaulio akrobatinio skraidymo čempionui, Lietuvos aviacijos legendos Vytauto Lapėno mokiniui, kuris padėjo išspręsti susidarusią situaciją“, – sakė I. Šimoliūnienė.

Ji taip pat minėjo pilotą Martyną Buroką ir jo pagalbą pasiruošti skrydžiui per Ispaniją ir Portugaliją. Jis susisiekė su su savo kolegomis – pilotais iš Ispanijos ir Portugalijos. Ieva dėkojo jam už pagalbą.

Susitikimas su Lietuvos ambasadore Ispanijoje

Rugpjūčio 22 d. Fuentomilanos aerodrome Lietuvos keliautojus aplankė ir Lietuvos ambasadorė Ispanijoje Lyra Puišyte-Bostroem. 

„Su dideliu susidomėjome stebėjome pilotų žygį nuo pat Lietuvos, bendravome su antžemine komanda, ruošėmės pasitikti juos Ispanijoje, bet negalėjome net įsivaizduoti kiek netikėtumų gali iškilti, kiek mažiausių detalių turi įtakos ir kyla iššūkių. Buvo nepaprastai įdomu išgirsti apie tai iš pirmų lūpų. Tikrai didžiuojamės mūsų drąsia, išradinga ir patriotiška, Lietuvos vardą garsinančia komanda. Ir simboliška juos pasveikinti Ispanijoje rugpjūčio 23 d., Baltijos kelio dieną“, – mintimis dalijosi L. Paukštytė-Bostroem.

The post Skrydis sklandytuvais per Europą: iki finišo liko vos 400 km. appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Apie tai, kaip gimė sumanymas sukurti skrydžiui per Atlantą dedikuotą aromatą, kūrybinį procesą ir istorinės parfumerijos kūrimo subtilybes kalbame su aromato „Lituanica“ autoriumi, FUMparFUM parfumerijos prekinio ženklo kūrėju, menininku Aisčio Mickevičium.

Lietuvos vardą išgarsinęs Dariaus ir Girėno skrydis per Atlantą – kodėl būtent šį įvykį pasirinkote įkvėpimu savo olfaktorinei kūrybai?

Savo olfaktorinėje kūryboje viena iš krypčių, konstruojant proginę, kolekcinę parfumeriją, esu pasirinkęs lietuviškas temas. Istorija mane visą laiką jaudino, tai – vienas mėgstamiausių dalykų dar iš mokyklos laikų. Olfaktorinis menas dėkingas tuo, kad praplečia bet kurios temos išraiškos galimybes, suteikia papildomų prasmių ir kontekstų. Šįkart olfaktoriniu įkvėpimu tapo legendinis Dariaus ir Girėno skrydis, juolab, kad tam yra ir puiki proga – šiemet minime šio aviacinio įvykio 90-ąsias metines. Apie Darių ir Girėną, be abejo, esame girdėję visi, bet tiksliau ir konkrečiau papasakoti jų istorijos turbūt nesugebėtume. O tema išties įdomi, ten yra ką patyrinėti ir padiskutuoti. Leidžiantis į to meto istorines paieškas, nuotaikas ir aviacinius reikalus man labai padėjo du bendražygiai kolegos menininkai – į temą įsigilinęs Povilas Laurinkus ir grafikos dizainerė Dovilė Džervutė. Išėjo įdomus ir nevienaplanis olfaktorinis projektas „Lituanica“, kuris buvo pristatytas nuostabioje AP galerijoje Užupyje šių metų Kultūros Nakties programoje, o dabar tęsia savo kelionę kaip nedidelė ekspozicija, kuri keliauja kartu su mano knygos „Kvepalai“ bei parfumerijos pristatymais per Lietuvą.

Skrydžio per Atlantą 90-mečiui Aistis Mickevičius sukūrė naują istorinį aromatą

Iš asmeninio Aisčio Mickevičiaus albumo

Kokia yra LITUANICA aromatinė kompozicija, kas lėmė tokius Jūsų pasirinkimus?

Šiame konceptualios meninės parfumerijos aromate galima užuosti benzino, aviacinių tepalų, lėktuvo korpuso brezento, šalto metalo, išdirbtos sėdynių odos, variklio dulkių, dūmų kvapų niuansus, susipynusius su giliomis drėgnos žemės ir medžių lapijos natomis. Tamsus, gilus, sodrus aromatas, perteikiantis aviacinę tragediją.

Gal galėtumėt pasidalinti, kaip vyko pats kūrybinis procesas? Kiek kurdami leidote reikštis vaizduotei, o kiek ribojote save faktais?

Iš esmės kiekvienas olfaktorinis kūrinys yra autoriaus vaizduotės žaismas pritaikant technines žinias. Šįkart įsivaizduojamu objektu pasirinkau ne legendinių lakūnų asmenybes, bet patį skraidantį aparatą, kuris buvo pavadintas „Lituanica“ (liet. „Lietuvybė“). Prieš kurdamas domėjausi apie to meto aviacija, kaip atrodė konkrečiai šis lėktuvas ir kokias aromatines asociacijas kelia pats aviacinis įvykis. Norėjosi sukurti ryškų techninių kvapų įspūdį, bet aromatą, nors ir konceptualų, pritaikyti dėvėjimui. Tuo tikslu įpyniau gamtinių natų, juolab, jog „Lituanica“,nepasiekusi Kauno, nukrito į mišką.

Kiek aromatai, Jūsų manymu, padeda atkurti istorinę realybę? Galbūt jie suteikia kitą, istoriniems vadovėliais nebūdingą perspektyvą, o gal jie netgi pasitarnauja naujų istorijos faktų atradimui?

Man asmeniškai labai įdomios tos lietuviškos temos, nors bendrai mene manau šiuo metu jos laikomos kiek nuvalkiotomis. Visgi, tokia netradicinė išraiškos priemonė, kaip kvapas, padeda į tas temas pažvelgti iš kitos perspektyvos ir jas tarsi atgaivina. Ne veltui kvapai turi didelę įtaką mūsų vaizduotei ir tiesiogiai ją veikia.

Skrydžio per Atlantą 90-mečiui Aistis Mickevičius sukūrė naują istorinį aromatą

Iš asmeninio Aisčio Mickevičiaus albumo

LITUANICA aromatas pratęsia Jūsų jau anksčiau pradėtą istorinę temą. Kokia yra istoriją žyminčių kvepalų paskirtis?

Iš tiesų, dar 2018-ais metais pristačiau tris aromatines kompozicijas, dedikuotas pirmiesiems trims Lietuvos respublikos prezidentams. Projektas vadinosi „Kvepiantys prezidentai“ ir buvo dedikuotas Nepriklausomos Lietuvos valstybės šimtmečiui. Proginiai aromatai „Smetona“, „Stulginskis“ ir „Grinius“ per olfaktorinę prizmę atskleidė ir šių trijų istorinių asmenų personalijas, charakterio bruožus, gyvenimo būdą. „Kvepiantys prezidentai“ buvo pristatyti festivalio Kultūros Naktis programoje, vėliau eksponuoti įvairiose erdvėse ir renginių metu, išties sulaukė didžiulio susidomėjimo. Tai konceptualūs meniniai aromatai, skirti, visų pirma, eksponuoti galerijų ir kitose erdvėse, bet tuo pačiu juos galima dėvėti, o svarbiausia – kolekcionuoti. Štai „Lituanicos“ pirmasis tiražas – tik 33 pure perfume koncentracijos numeruoti egzemplioriai (panašiai, kaip tiražas žymimas grafikoje ar fotografijoje).

Dėkojame už pokalbį ir linkime visokeriopos kūrybinės sėkmės.

The post Skrydžio per Atlantą 90-mečiui Aistis Mickevičius sukūrė naują istorinį aromatą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.