Jau nuo birželio 1-osios prasideda pagrindinis priėmimo etapas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Norintys studijuoti galės teikti prašymus per LAMA BPO informacinę sistemą. „Tai svarbus etapas kiekvieno jaunuolio gyvenime, tačiau klaidos čia – dažnos pakeleivės”, – teigia Vilniaus kolegijos (VIKO) studentų priėmimo koordinatorė Paulina Lipinskaitė. Tad kas gi dažniausiai pakiša koją abiturientams renkantis studijų programą?

1 klaida: sprendimą priima paskutinę minutę.

Studijų krypties ar konkrečios aukštosios mokyklos pasirinkimas yra vienas svarbiausių žingsnių baigus mokyklą. Tačiau nemaža dalis abiturientų šį sprendimą atideda iki paskutinės minutės – tai neretai lemia skubotus, neapgalvotus pasirinkimus, kurie vėliau gali sukelti nusivylimą ar net studijų nutraukimą.

Anot specialistės, rinktis studijas paskutinę minutę – rimta klaida, dažnai kylanti dėl informacijos trūkumo arba nuolatinio atidėliojimo pateikti prašymą studijuoti.

„Skubant nelieka laiko įsigilinti į programų turinį, palyginti galimybių skirtingose mokyklose ar suprasti, kurios studijos iš tiesų atitinka asmeninius interesus ir stipriąsias puses. O norint priimti sąmoningą, gerai pagrįstą sprendimą, domėtis studijų galimybėmis reikėtų pradėti bent 1–2 metus prieš baigiant mokyklą. Tai leidžia ne tik pasirinkti tinkamiausią kryptį, bet ir geriau pasiruošti egzaminams, suplanuoti, kokius dalykus mokytis, kad jie turėtų didžiausią įtaką konkursiniam balui bei būtų naudingi pačių studijų metu”, – sako P.Lipinskaitė.

2 klaida: vadovaujasi tik programos pavadinimu.

Studijų programos pavadinimas dažnai skamba patraukliai, tačiau tai dar nereiškia, kad jos turinys atitiks jaunuolio lūkesčius ar interesus. Todėl, pasak Anželikos Slimanavičienės, VIKO studentų priėmimo organizavimo vadovės, pasikliauti vien pavadinimu – nevalia. Mat skirtingose aukštosiose mokyklose tos pačios krypties programos gali gerokai skirtis: vienur labiau orientuotos į praktiką, kitur – į teorinius dalykus, technologijas ar mokslo ir meno taikomuosius  tyrimus.

„Prieš priimant sprendimą svarbu kuo išsamiau susipažinti su studijų programos turiniu – peržiūrėti dėstomus dalykus, praktikos galimybes, dėstytojų kompetencijas, projektinę veiklą. Ši informacija dažniausiai skelbiama aukštųjų mokyklų internetinėse svetainėse ar socialiniuose tinkluose. Be to, visuomet galima tiesiogiai pasikalbėti su studijų programos koordinatoriais ar studentų atstovybių nariais”, – pataria A. Slimanavičienė.

3 klaida: neatsižvelgia į praktikos ir darbo galimybes.

Renkantis studijų programą, neretai per mažai dėmesio skiriama tam, kas laukia po studijų – tiek studijų metu siūlomai praktikai, tiek realioms įsidarbinimo galimybėms.

„Norint įgyti kuo daugiau praktinės patirties, būtina pasidomėti, ar aukštoji mokykla siūlo praktikas realiomis darbo sąlygomis, kaip jos organizuojamos ir kokios įmonės priima studentus. Taip pat verta įvertinti papildomas galimybes, pavyzdžiui, tokias programas kaip „Esamus+”, – sako P. Lipinskaitė.

A. Slimanavičienė priduria, kad dažna klaida – nepasidomėti, ką absolventai veikia baigę tam tikras studijas.

„Stojantieji dažnai nežino, kokioje srityje galės dirbti, kokie reikalavimai keliami specialistui ar kokio atlygio galima tikėtis. Neturint šios informacijos, priimamas sprendimas tampa rizikingas ir gali neatitikti nei karjeros lūkesčių, nei darbo rinkos realybės. Todėl renkantis studijas svarbu domėtis plačiau – kokios yra ateities karjeros perspektyvos, kokių specialistų reikės po kelerių metų ir kaip konkreti programa tam paruošia”, – teigia VIKO studentų priėmimo organizavimo vadovė.

4 klaida: remiasi draugų patarimais, o ne asmeniniais norais.

Renkantis studijų programą, nemažai jaunų žmonių pasiduoda aplinkos spaudimui – draugų pasirinkimams, tėvų lūkesčiams ar visuomenės nuomonei. Tokiu atveju neretai pamirštami asmeniniai pomėgiai, gebėjimai ir stiprybės.

„Tiesiausias kelias atrasti sau tinkamiausią studijų programą – įsiklausyti į save ir užduoti klausimus – ką veikiu laisvalaikiu? Kokie dalykai mane įkvepia? Kurioje srityje jaučiuosi stiprus (-i)? Šie klausimai turėtų būti keliami renkantis studijų kryptį”, – aiškina P.Lipinskaitė.

Specialistė priduria, kad svarbu vadovautis ne tuo, kas populiaru ar ką renkasi draugai, o tuo, kas atitinka jaunuolio vidinius interesus: „Tik toks pasirinkimas padės siekti rezultatų ir jaustis savo vietoje tiek studijų metu, tiek būsimoje karjeroje.”

5 klaida: renkasi „kur paprasčiau įstoti”.

Dar viena dažna klaida – rinktis studijų kryptį ne pagal savo pomėgius, gebėjimus ar tikslus, o tik todėl, kad ten lengviau įstoti.

Anot A. Slimanavičienės, toks sprendimas dažnai būna paremtas baime likti nepriimtam. Tačiau tai gali lemti motyvacijos stoką, nusivylimą studijomis ar net poreikį keisti programą po pirmųjų kursų.

„Stojantieji pirmiausia turėtų įvertinti, kokių žinių ir įgūdžių suteiks pasirinkta programa. Kiek ji atitinka jų ateities planus, kokia jos kokybė ir ilgalaikė vertė darbo rinkoje. Orientacija į studijų turinį ir kokybę yra esminė. Tai turi tiesioginę įtaką ne tik studijų motyvacijai, bet ir būsimos karjeros sėkmei”, – įžvalgomis dalijasi specialistė.   

Ji taip pat pažymi, kad trumpalaikis lengvumas neturėtų užgožti ilgalaikio tikslo – rasti kryptį, kuri įkvepia, suteikia vertingų kompetencijų ir padeda kurti norimą profesinį kelią.

The post 5 dažnos abiturientų klaidos renkantis studijas: ką reikėtų žinoti? appeared first on PANELĖ.

Studento gyvenimas – ne tik paskaitos, sesijos ir aštuoni puodeliai kavos per dieną. Tai – ir iššūkis išgyventi su ribotu biudžetu. Pinigai visada ištirpsta greičiau nei motyvacija eiti į paskaitas pirmadienio rytą, tiesa? Gera žinia ta, kad taupyti įmanoma – ir visai neskausmingai! Štai keli paprasti, bet veiksmingi patarimai, kaip studentui sutaupyti be didelių pastangų.

Biudžeto planavimas – raktas į sėkmę

Pirmas žingsnis – žinoti, kur dingsta tavo pinigai. Nebūtina vesti sudėtingų „Excel“ lentelių (nors jei mėgsti – kodėl gi ne). Paprastos mobiliosios programėlės, tokios kaip „Spendee“, „Money Manager“ ar net užrašų knygelė padės sekti, kiek išleidi kavai, maistui ar transportui. Tikėtina, kad nustebsi – dažnai labiausiai skaudina ne didelės, o mažos, bet dažnos išlaidos.

Maisto karalystėje laimi tie, kurie planuoja

Užsukai į parduotuvę, iš jos išėjai su užkandžiais ir skanėstas. Tada savęs klausi: „O kur normalus maistas?“. Pažįstama situacija? Norint apsipirkti kokybiškiau ir sutaupyti pinigų, svarbu planuoti savaitės meniu. Tai ne tik padeda sveikiau maitintis, bet ir sumažina išlaidas.  Beje, prieš susidarant planą, verta sužinoti, kokios mėgstamų parduotuvių, pvz. IKI, Rimi ar Maxima savaitės akcijos. Pavyzdžiui, jei taikoma nuolaida vištienai, galima iš jos pasigaminti net kelis patiekalus: salotas, troškinį ar sumuštinius. Taupu ir kūrybiška!

Draugystė su „antrų rankų“ prekėmis

Nesidrovėk ieškoti naudotų prekių. Juk šiais laikais tai netgi madinga! Apsilankyk antrų rankų drabužių parduotuvėse, užsuk į antikvariatą, peržiūrėk, ką įdomaus galima rasti tokiose platformose kaip „Vinted“ ar „Facebook Marketplace“. Tikrai atrasi puikios kokybės daiktų už kur kas mažesnę kainą. Taip pat prisidėsi prie tvaresnio vartojimo – vien tik pliusai, tiesa?

Studento pažymėjimas – tai ne tik įėjimas į biblioteką

Jokia čia paslaptis, daugelyje vietų studentams taikomos nuolaidos. Nuo kino teatrų iki sporto klubų. Todėl prieš įsigyjant prekę, visada verta pasiteirauti: „Ar turite nuolaidą studentams?“ Blogiausia, ką gali išgirsti – „ne“. Geriausia – sutaupytus kelis eurus, kuriuos tikrai sugalvosi kur išleisti.

Nemokami renginiai – linksmybės, kurios neišsituština piniginės

Universitetai, kultūros centrai, miestų savivaldybės ar net privatūs verslai dažnai organizuoja įvairiausius renginius studentams. Paskaitos, koncertai, kino vakarai – viskas nemokamai arba už simbolinį mokestį. Tai puiki proga pramogauti ir išlikti socialiam neišleidžiant turimo biudžeto.

Taupymas neturi būti niūrus ar varginantis. Su trupučiu planavimo ir kūrybiškumo galima ne tik išsiversti su ribotu biudžetu, bet ir gyventi smagų ir, svarbiausia, visavertį studentišką gyvenimą.

The post Studento išgyvenimo gidas: kaip sutaupyti be didelių pastangų? appeared first on PANELĖ.

Perėjimas iš mokyklos į universitetą – svarbus gyvenimo etapas, kuris gali būti ir jaudinantis, ir iššūkių kupinas. Pradedant naują etapą, susiduriame su pokyčiais, reikalaujančiais adaptacijos: nauja aplinka, savarankiškumas, didesnė atsakomybė. Tačiau tinkamai pasiruošę, šį perėjimą galime paversti ne tik lengvesniu, bet ir įkvepiančiu. Štai keletas patarimų, kurie padės lengviau prisitaikyti prie naujo gyvenimo etapo.

1. Supraskite, kad pokyčiai yra normalu

Perėjimas į universitetą atneša ne tik naujas galimybes, bet ir nežinomybę. Normalu jaustis nervingai ar nesaugiai. Svarbu suprasti, kad šie jausmai yra laikini, o su laiku atrasite savo vietą naujoje aplinkoje.

Patarimas: Būkite atviri pokyčiams ir pasitikėkite savo gebėjimu prisitaikyti.

2. Planuokite savo laiką

Universitete laisvė gali tapti ir privalumu, ir iššūkiu. Laiko valdymas tampa svarbiausiu įgūdžiu, nes teks derinti paskaitas, mokslus, socialinį gyvenimą ir poilsį.

Kaip valdyti laiką?

• Naudokite planuoklius ar programėles, tokias kaip „Google Calendar“ ar „Notion“.
• Suskirstykite prioritetus: mokslai, asmeniniai tikslai, poilsis.
• Nepamirškite palikti laiko atsipalaidavimui.

3. Palaikykite ryšius su artimaisiais

Nors pradėsite naują gyvenimo etapą, ryšiai su šeima ir senais draugais gali padėti jaustis saugiai. Skambinkite ar rašykite artimiesiems, dalinkitės savo patirtimis ir jausmais.

Patarimas: Sukurkite pusiausvyrą tarp naujų pažinčių ir ryšio su žmonėmis, kurie jus palaiko.

4. Kurkite naujas pažintis

Universitetas yra puiki vieta užmegzti naujas draugystes, kurios gali tęstis visą gyvenimą. Nebijokite būti iniciatyvūs, dalyvaukite bendruomeninėse veiklose, prisijunkite prie klubų ar organizacijų.

Kaip tai padaryti?

• Dalyvaukite universiteto renginiuose.
• Pradėkite pokalbį su grupės draugais.
• Domėkitės veiklomis, kurios atitinka jūsų pomėgius.

5. Išmokite savarankiškumo

Perėjimas į universitetą dažnai reiškia didesnę atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus. Mokslai, finansai ir buitis gali tapti naujais iššūkiais.

Patarimai:

• Išmokite valdyti savo biudžetą: stebėkite pajamas ir išlaidas.
• Planuokite mitybą: gaminkite paprastus patiekalus ir pasirūpinkite subalansuota dieta.
• Tvarkykite namus ar kambarį, kad aplinka skatintų produktyvumą.

6. Pasirūpinkite emocine sveikata

Studijų laikotarpiu lengva pasijusti pervargusiam ar pasimetusiam. Emocinė sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir akademinė sėkmė.

Kaip pasirūpinti savimi?

• Raskite laiko poilsiui ir pomėgiams.
• Fizinis aktyvumas, meditacija ar kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti stresą.
• Jei jaučiate emocinių sunkumų, kreipkitės į universiteto psichologus ar paramos grupes.

7. Naudokitės universiteto galimybėmis

Universitetas siūlo daug resursų, kurie gali padėti tiek mokslams, tiek asmeniniam tobulėjimui:

• Bibliotekos ir tyrimų centrai.
• Karjeros konsultacijos.
• Sporto ir kultūros klubai.

Patarimas: Aktyviai dalyvaukite universiteto gyvenime – tai puiki proga mokytis ne tik akademinių dalykų, bet ir socialinių įgūdžių.

8. Prisitaikykite prie akademinio darbo

Universitete mokymosi procesas dažnai labai skiriasi nuo mokyklos. Svarbu suprasti, kad reikės daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už savo rezultatus.

Patarimai:

• Išmokite efektyviai skaityti mokomąją medžiagą ir rašyti užrašus.
• Bendraukite su dėstytojais – jie gali tapti neįkainojamais patarėjais.
• Pasiruoškite, kad egzaminams reikės daugiau laiko ir pastangų.

9. Priimkite klaidas kaip mokymosi dalį

Universitete, kaip ir gyvenime, ne visada viskas pavyksta iš pirmo karto. Nesėkmės gali tapti geriausiu mokytoju, jei jas tinkamai priimsite.

Patarimas: Vietoj to, kad baustumėte save už klaidas, vertinkite jas kaip galimybes augti ir tobulėti.

10. Mėgaukitės procesu

Nepamirškite, kad universitetas – tai ne tik mokslai, bet ir viena įdomiausių jūsų gyvenimo patirčių. Išnaudokite šį laiką kelionėms, naujiems pomėgiams ir asmeniniam tobulėjimui.

The post Kaip išgyventi perėjimą iš mokyklos į universitetą? appeared first on PANELĖ.

Studijų metu svarbu išlaikyti energiją ir koncentraciją. Tinkami užkandžiai gali padėti palaikyti produktyvumą ir suteikti reikalingų maistinių medžiagų. Jei neturite orkaitės arba norite greitų sprendimų, šie receptai yra būtent tai, ko jums reikia. Štai 5 greiti ir skanūs užkandžiai, kuriuos lengvai paruošite be orkaitės.

1. Jogurto ir vaisių parfe

Ingredientai:

• Natūralus graikiškas jogurtas
• Mėgstami švieži vaisiai (uogos, bananai, obuoliai)
• Granola arba avižiniai dribsniai
• Medus arba klevų sirupas (pagal skonį)

Paruošimas:

1. Į stiklinę ar dubenėlį sluoksniuokite jogurtą, granolą ir supjaustytus vaisius.
2. Pakartokite sluoksnius kelis kartus.
3. Pabaigoje galite užpilti medumi arba klevų sirupu.
4. Patiekite iš karto arba laikykite šaldytuve, jei norite vėliau.

Kodėl verta? Šis užkandis yra kupinas baltymų, skaidulų ir vitaminų, kurie padeda išlaikyti energiją ir sotumą.

2. Energijos kamuoliukai su datulėmis ir riešutais

Ingredientai:

• 1 puodelis datulių be kauliukų
• 1/2 puodelio migdolų arba kitų riešutų
• 1/4 puodelio kakavos miltelių
• 1 šaukštas kokosų aliejaus
• Žiupsnelis druskos

Paruošimas:

1. Datules pamerkite į šiltą vandenį 10 minučių, kad suminkštėtų.
2. Maisto trintuvu sumalkite riešutus iki smulkių gabalėlių.
3. Įdėkite datules, kakavos miltelius, kokosų aliejų ir druską. Trinkite, kol masė taps vientisa.
4. Rankomis formuokite mažus kamuoliukus.
5. Laikykite šaldytuve, kad sutvirtėtų.

Kodėl verta? Tai natūralus energijos šaltinis be pridėtinio cukraus, puikiai tinka užkandžiauti tarp paskaitų.

3. Avokado ir tuno sumuštiniai

Ingredientai:

• Pilno grūdo duona
• 1 prinokęs avokadas
• 1 skardinė tuno savo sultyse
• 1 šaukštas citrinos sulčių
• Druska ir pipirai pagal skonį
• Švieži salotų lapai

Paruošimas:

1. Avokadą sutrinkite šakute iki vientisos masės.
2. Įmaišykite citrinos sultis, druską ir pipirus.
3. Tuno sultis nupilkite, tuną sumaišykite su avokado mase.
4. Ant duonos riekelių uždėkite salotų lapus ir avokado-tuno mišinį.
5. Uždenkite antra duonos riekele ir patiekite.

Kodėl verta? Avokadas ir tunas suteikia sveikų riebalų ir baltymų, kurie padeda išlaikyti sotumą ir smegenų veiklą.

4. Sūrio ir daržovių tortilijos suktinukai

Ingredientai:

• Tortilijos lakštai
• Kremasūris arba humusas
• Smulkintos daržovės (paprika, morka, agurkas)
• Salotų lapai
• Druska ir pipirai pagal skonį

Paruošimas:

1. Ant tortilijos lakšto užtepkite kremasūrio arba humuso.
2. Uždėkite salotų lapą ir smulkintas daržoves.
3. Pagardinkite druska ir pipirais.
4. Suktinuką sandariai suvyniokite.
5. Supjaustykite į mažesnius gabalėlius, jei norite patogesnio užkandžio.

Kodėl verta? Lengvas ir maistingas užkandis, kuriame gausu vitaminų ir skaidulų.

5. Bananų ir žemės riešutų sviesto skrebučiai

Ingredientai:

• Pilno grūdo duona arba skrudinta duona
• Žemės riešutų sviestas (arba kitas riešutų sviestas)
• 1 bananas, supjaustytas griežinėliais
• Cinamonas pagal skonį
• Medus (nebūtina)

Paruošimas:

1. Jei norite, duoną galite paskrudinti skrudintuve.
2. Ant duonos užtepkite riešutų sviesto.
3. Ant viršaus išdėliokite banano griežinėlius.
4. Pabarstykite cinamonu ir, jei norite, užlašinkite medaus.
5. Patiekite iš karto.

Kodėl verta? Šis užkandis suteikia greitų angliavandenių ir baltymų, puikiai tinka greitam energijos papildymui.

The post 5 receptai, kuriems nereikia orkaitės: sužavės net išrankiausius appeared first on PANELĖ.

Studijos užsienyje tampa vis populiaresne galimybe, tačiau daugelis studentų susiduria su klausimu – ar tai tikrai verta? Apžvelkime pagrindinius privalumus ir iššūkius, taip pat studentų patirtis, kurios gali padėti geriau suprasti, ko tikėtis studijuojant kitur.

1. Galimybė patirti skirtingą kultūrą ir gyvenimo būdą

• Studijos užsienyje leidžia ne tik mokytis, bet ir susipažinti su nauja kultūra, tradicijomis ir požiūriais. Kaip sako studentė Laura, kuri mokėsi Olandijoje, „nors iš pradžių kultūriniai skirtumai buvo didelis iššūkis, tačiau jie padėjo tapti atviresnei ir įgyti platesnį požiūrį į pasaulį.“

2. Užsienio kalbos įgūdžių tobulinimas

• Studijuojant užsienyje dažnai tenka bendrauti užsienio kalba, kuri padeda tobulinti kalbos įgūdžius. Tomas, studijavęs Ispanijoje, dalinasi: „Po kelių mėnesių jau laisvai kalbėjau ispaniškai, o tai atvėrė naujų profesinių galimybių ir leido labiau pasitikėti savimi.“

3. Aukšta studijų kokybė

• Daugelyje užsienio universitetų siūlomos aukštos kokybės studijų programos ir moderni infrastruktūra. Studentai dažnai gauna prieigą prie naujausių technologijų, mokslinių tyrimų centrų ir profesionalių mokymo metodų. Rasa, pasirinkusi studijas Jungtinėje Karalystėje, teigia: „Universiteto ištekliai ir profesorių patirtis leido gilintis į studijų sritį, kas nebūtų buvę įmanoma Lietuvoje.“

4. Profesinių kontaktų tinklas

• Studijuojant užsienyje studentai turi galimybę užmegzti ryšius su žmonėmis iš viso pasaulio. Tokie ryšiai gali būti labai naudingi ateities karjerai ir profesiniam tobulėjimui. Jonas, studijavęs JAV, dalinasi: „Dabar turiu draugų ir profesinių kontaktų ne tik JAV, bet ir kitose šalyse, kas suteikia man daugiau galimybių darbo rinkoje.“

5. Iššūkis ir asmeninis augimas

• Gyvenimas ir studijos užsienyje dažnai reikalauja prisitaikyti prie naujos aplinkos, savarankiškai spręsti problemas, tvarkyti finansus ir organizuoti laiką. Greta, studijavusi Australijoje, pasakoja: „Studijos Australijoje man buvo didelis iššūkis, bet tapau labiau savarankiška ir pasiruošusi naujiems gyvenimo etapams.“

6. Iššūkiai: finansai ir namų ilgesys

• Vienas iš dažniausių sunkumų, su kuriuo susiduria studentai, yra finansinis išlaikymas. Gyvenimas užsienyje dažnai būna brangesnis, ypač pragyvenimo išlaidos ir studijų mokesčiai. Namų ilgesys taip pat gali kelti iššūkių, kaip teigia Karolina, studijavusi Vokietijoje: „Nors studijų kokybė ir patirtis buvo puiki, dažnai jausdavausi vieniša ir ilgesingai prisimindavau šeimą.“

7. Tarptautinė patirtis ir konkurencingumas darbo rinkoje

• Studijos užsienyje gali suteikti pranašumą darbo rinkoje, ypač jei planuojate dirbti tarptautinėje aplinkoje. Darbdaviai vertina tarptautinę patirtį, nes ji rodo, kad kandidatas yra prisitaikantis, kultūriškai atviras ir turi patirties įvairioje aplinkoje. Lukas, dirbantis tarptautinėje įmonėje, teigia: „Mano patirtis studijuojant užsienyje buvo viena iš priežasčių, kodėl gavau šį darbą.“

8. Įgūdžių, vertinamų visame pasaulyje, įgijimas

• Studijos užsienyje leidžia įgyti įgūdžių, tokių kaip tarpkultūrinis bendravimas, savarankiškumas ir gebėjimas prisitaikyti, kurie yra vertinami visame pasaulyje. Tokie įgūdžiai padeda tapti patraukliu darbuotoju ir atveria daugiau galimybių tiek vietinėje, tiek globalioje darbo rinkoje.

9. Karjeros galimybės po studijų

• Kai kurie studentai, baigę studijas užsienyje, gauna pasiūlymus pasilikti dirbti šalyje arba toliau studijuoti. Dažnai užsienio universitetai turi stiprius ryšius su įvairiomis įmonėmis, o tai gali padėti lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje. Emilija, studijavusi Kanadoje, teigia: „Universitetas suteikė daug galimybių praktikai ir ryšiams su vietinėmis įmonėmis, o tai padėjo pradėti karjerą dar prieš baigiant studijas.“

10. Studentų pasakojimai: ko tikėtis ir kaip pasiruošti

• Dauguma studentų pabrėžia, kad svarbu pasiruošti iššūkiams ir gerai suplanuoti finansus bei praktinius dalykus. Kęstutis, studijavęs Prancūzijoje, dalinasi: „Svarbu nusiteikti, kad ne viskas vyks lengvai, bet verta pasinaudoti kiekviena galimybe – keliauti, mokytis kalbos, susipažinti su žmonėmis ir patirti, ką reiškia būti užsienyje.“

The post Ar verta studijuoti užsienyje? appeared first on PANELĖ.

Studijų ar mokyklos metai yra intensyvus laikotarpis, kupinas ne tik žinių siekimo, bet ir iššūkių. Daug moksleivių ir studentų susiduria su stresu, įtampa ir net nerimu. Norint išlaikyti gerą psichinę sveikatą šiuo metu, svarbu įgyti tinkamų įpročių ir rūpintis savimi. Štai keletas praktinių patarimų, kaip pasirūpinti psichine sveikata mokantis.

1. Pasirūpinkite tinkama dienotvarke

Laiko planavimas gali padėti sumažinti stresą, nes lengviau susidoroti su užduotimis ir įsipareigojimais. Susidarykite sąrašą svarbiausių darbų, o svarbias užduotis atlikite pirmiausia. Reguliarūs miego, mokymosi ir poilsio laikai padės palaikyti balansą tarp mokymosi ir laisvalaikio.

2. Nepamirškite fizinio aktyvumo

Fizinis aktyvumas teigiamai veikia ne tik kūną, bet ir psichiką. Sportuojant išsiskiria endorfinai, kurie padeda sumažinti stresą ir pagerina nuotaiką. Nesvarbu, ar tai bus intensyvi treniruotė, ar raminanti joga – svarbiausia, kad judėtumėte reguliariai.

3. Išmokite atpažinti ir valdyti stresą

Streso valdymas yra svarbus gebėjimas, padedantis išvengti perdegimo. Susidūrus su sunkumais, verta išbandyti gilaus kvėpavimo ar meditacijos pratimus. Taip pat padeda paprasti atsipalaidavimo metodai, kaip knygos skaitymas, muzikos klausymas ar piešimas.

4. Kreipkitės pagalbos, jei jaučiate poreikį

Jei jaučiate, kad sunku susitvarkyti su emocijomis ar nuolatinis stresas pradeda trukdyti kasdieniame gyvenime, nedvejokite kreiptis pagalbos. Mokyklos psichologai, universitetų konsultantai ar netgi draugai ir artimieji gali būti vertingi pagalbos šaltiniai. Kartais svarbu tiesiog išsikalbėti.

5. Atsiminkite tinkamos mitybos svarbą

Maistinių medžiagų trūkumas gali pabloginti nuotaiką, sumažinti energijos lygį ir sutrikdyti koncentraciją. Įtraukite į savo mitybą daugiau šviežių vaisių, daržovių, pilnagrūdžių produktų ir sveikųjų riebalų. Venkite didelio cukraus ir kofeino kiekio, nes jie gali sukelti staigius nuotaikos pokyčius.

6. Ribokite ekranų laiką

Nuolatinis socialinių tinklų ir elektroninių prietaisų naudojimas gali didinti stresą ir sukelti nerimą. Skirkite laiko be telefonų ir kompiuterių, ypač prieš miegą. Šis laikas padės smegenims pailsėti ir pasiruošti naujai dienai.

7. Skirkite laiko pomėgiams ir socialiniams ryšiams

Pasirūpinkite, kad studijos neužgožtų jūsų mėgstamų veiklų ar laiko su draugais. Pomėgiai padeda atsipalaiduoti, o bendraujant su draugais lengviau atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių. Socialinė parama yra svarbus veiksnys, padedantis palaikyti emocinį stabilumą.

8. Būkite atlaidūs sau

Kartais mes patys esame didžiausi savo kritikai. Studijų ar mokyklos metu nereikia siekti tobulybės – svarbiausia išlaikyti pastovų progresą. Kiekviena klaida – tai pamoka, todėl būkite kantrūs ir palaikykite save. Šiame kelyje svarbiausia yra ne tobulas rezultatas, o procesas ir išmoktos pamokos.

The post Kaip pasirūpinti psichine sveikata studijų/mokyklos metais? appeared first on PANELĖ.

Studijų metu daugelis studentų susiduria su stresu – laiko trūkumas, egzaminų spaudimas, didelis užduočių kiekis ir neretai derinamas darbas gali sukelti nuovargį bei įtampą. Stresas ne tik veikia mūsų produktyvumą, bet ir kenkia sveikatai bei emocinei gerovei. Tačiau yra būdų, kaip su juo susidoroti ir sukurti pusiausvyrą tarp mokymosi ir poilsio. Štai keletas praktinių patarimų, kurie padės lengviau valdyti stresą studijų metu ir palaikyti produktyvumą.

1. Susikurkite planą ir laikykitės tvarkaraščio

Vienas iš pagrindinių streso šaltinių studijų metu – laiko trūkumas ir nesusipratimai dėl darbų terminų. Susidarykite studijų tvarkaraštį, į kurį įtrauksite ne tik užduočių atlikimo laiką, bet ir pertraukas poilsiui. Naudokite planavimo programėles arba paprastą kalendorių, kad galėtumėte aiškiai matyti, ką ir kada turite atlikti. Tvarkingai suplanuotas laikas padės išvengti skubos ir chaoso prieš svarbius egzaminus ar projektų pristatymus.

2. Įtraukite fizinį aktyvumą į kasdienybę

Fizinis aktyvumas yra vienas veiksmingiausių būdų sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką. Sportuodami, bėgiodami ar tiesiog vaikščiodami lauke, padedate organizmui išskirti endorfinus, kurie mažina streso lygį. Net 10-15 minučių trukmės mankšta kasdien gali padėti jaustis žvalesniems ir geriau koncentruotis į mokslus.

3. Naudokite kvėpavimo technikas

Gilus ir lėtas kvėpavimas yra puikus būdas greitai sumažinti stresą ir nusiraminti. Viena paprasčiausių technikų yra „4-7-8“ kvėpavimo metodas: įkvėpkite keturias sekundes, sulaikykite kvėpavimą septynias sekundes ir iškvėpkite aštuonias sekundes. Šią techniką galite atlikti prieš egzaminą, pertraukos metu ar tiesiog tada, kai jaučiatės įsitempę. Ji padės atpalaiduoti nervų sistemą ir grąžins koncentraciją.

4. Raskite laiko meditacijai ar mindfulness praktikoms

Meditacija ir mindfulness (dėmesingumo) praktikos padeda nusiraminti ir išvalyti mintis. Jei esate pradedantysis, pradėkite nuo trumpų, 5-10 minučių trukmės meditacijų. Galite naudoti įvairias meditacijos programėles, tokias kaip „Headspace“ ar „Calm“, kurios padės išmokti paprastų, bet veiksmingų meditacijos technikų. Net ir trumpas atsipalaidavimo momentas padės susikoncentruoti bei suteiks daugiau ramybės studijų metu.

5. Nepamirškite daryti pertraukų

Pertraukos yra būtinos ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Ilgai mokantis smegenys pavargsta, todėl gebėjimas susikaupti mažėja. Naudokite „Pomodoro“ metodą – dirbkite 25 minutes ir tada darykite 5 minučių pertrauką. Po keturių „Pomodoro“ ciklų padarykite ilgesnę 15-30 minučių pertrauką. Tai padės išlaikyti energiją ir produktyvumą per visą dieną.

6. Rūpinkitės mityba ir pakankamu miego kiekiu

Sveika mityba ir pakankamas miegas turi didelę įtaką streso lygiui bei gebėjimui susikaupti. Venkite daug cukraus ir kofeino turinčių produktų, kurie gali sukelti staigius energijos pokyčius ir nervingumą. Įtraukite daugiau vaisių, daržovių, baltymų ir pilno grūdo produktų, kurie suteiks ilgalaikės energijos. Taip pat svarbu gerai išsimiegoti – stenkitės miegoti bent 7-8 valandas per naktį, kad jaustumėtės žvaliai ir pasirengę studijų dienai.

7. Palaikykite socialinius ryšius

Bendravimas su draugais ar šeimos nariais gali padėti sumažinti stresą ir išlaisvinti nuo kasdienio spaudimo. Kalbėkite apie tai, kas jus neramina, ir išklausykite kitus. Socialinis palaikymas ne tik suteikia emocinę paramą, bet ir padeda jaustis geriau bei atsipalaiduoti. Organizuosite bendrus susitikimus, filmų vakarus ar net trumpas išvykas – tai padės atitrūkti nuo studijų ir sumažinti įtampą.

8. Susitelkite į teigiamą mąstymą

Stresas dažnai kyla iš neigiamų minčių ir nerimo dėl ateities. Išmokite pakeisti savo požiūrį į sudėtingas situacijas ir sutelkti dėmesį į teigiamus dalykus. Pavyzdžiui, vietoje „Aš nesugebėsiu to išmokti“ pabandykite mąstyti „Aš stengsiuosi išmokti ir padarysiu viską, ką galiu.“ Teigiamos mintys ir tikėjimas savo jėgomis padeda išlikti ramesniems bei stiprina pasitikėjimą savimi.

9. Savo pasiekimus ir užduotis užsirašykite

Laiko planavimas ir užduočių sąrašo sudarymas yra efektyvus būdas sumažinti stresą. Užrašykite visas svarbias užduotis ir pasiekimus, nes taip galėsite lengviau stebėti, ką jau atlikote ir ko dar laukia. Matydami pažangą, jausitės produktyvesni, o užduočių sąrašo suskaidymas į mažesnes dalis padės įveikti nerimą.

10. Leiskite sau atsipalaiduoti ir užsiimkite hobiais

Svarbu turėti laiko, kai visiškai atsitraukiate nuo mokslų ir pasineri į veiklą, kuri jums teikia džiaugsmo. Užsiimkite savo mėgstamais hobiais – piešimu, skaitymu, muzikos klausymu ar sportu. Tai padės ne tik atsipalaiduoti, bet ir išlaikyti teigiamą emocinę būseną. Kartais leisti laiką be jokios priežasties ar tikslo taip pat yra sveika ir naudinga.

The post Kaip tvarkytis su stresu studijų metu? appeared first on PANELĖ.

Darbo kodekse numatyta, kad privaloma gerbti darbuotojo pasirinkimą tobulėti profesiškai, taigi darbdavys privalo imtis priemonių, kad darbuotojas galėtų didinti savo kvalifikaciją ir profesionalumą, taip pat – gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sąlygų.

Darbo kodeksas

Taigi remiantis tiek Darbo kodeksu, tiek – darbo teisės normomis darbdavys turi sudaryti sąlygas darbuotojui mokytis, tobulinti kvalifikaciją ir profesiškai tobulėti.

Darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, reikėtų žinoti, kad, atsižvelgiant į švietimo įstaigos išduotas pažymas, suteikiamos mokymosi atostogos. Eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti – po 3 kalendorines dienas kiekvienam egzaminui. Įskaitoms pasirengti ir laikyti – po 2 kalendorines dienas kiekvienam egzaminui. Laboratoriniams darbams atlikti ir konsultacijoms – tiek dienų, kiek numatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose. Diplominiam (bakalauro, magistro) darbui, daktaro disertacijai, meno projektui baigti ir ginti – 30 kalendorinių dienų. Valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti – po 6 kalendorines dienas kiekvienam egzaminui.

Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad už mokymosi atostogas, kurios trunka iki 10 darbo dienų per vienus darbo metus, darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip pusė jo vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau tik tuo atveju, jeigu darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau negu penkerius metus.

„Darbdavys privalo suteikti mokymosi atostogas visais anksčiau nurodytais atvejais, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja.

„Visgi jeigu darbuotojas neatliks mokymosi darbų Darbo kodekse numatytais atvejais, tai yra nesirengs ir nelaikys egzaminų ar įskaitų, neatliks ir nesikonsultuos dėl laboratorinių darbų ir kita, darbdaviui nėra pareigos suteikti mokymosi atostogas darbuotojui dėl dalyvavimo paskaitose.“

Studijos ir darbas

Studijų laikotarpiu ir ne tik darbuotojas ir darbdavys gali nustatyti įvarius darbo laiko režimus. Pavyzdžiui, darbuotojas, derindamas darbą ir studijas, gali teikti darbdaviui prašymą dėl individualaus darbo laiko režimo nustatymo.

„Šiuo atveju darbuotojas ir darbdavys turėtų susitarti dėl konkretaus darbo grafiko. Jame būtų nurodomos konkrečios savaitės darbo dienos ir valandos“, – pažymi vyriausioji darbo inspektorė.

„Tačiau visais atvejais darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas darbuotojui, kuris mokosi nenutraukdamas darbo, derindamas kasmetines atostogas prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio – bakalauro arba magistro – darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko“, – akcentuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Specialistė pažymi, kad be mokymosi ir kasmetinių atostogų suteikimo, numatyta galimybė sudaryti ir pameistrystės darbo sutartį. Ši sutartis sudaroma priimant į darbą asmenį, kuris siekia darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją. Arba reikiamų kompetencijų mokoma pasitelkus pameistrystės mokymo organizavimo formą. Tiesa, pameistrystės darbo sutartis gali būti sudaryta ir nesudarius mokymo sutarties. Arba sudaryta su teisėtai pagrįsta mokymo sutartimi dėl formaliojo ar neformaliojo mokymo.

Pameistrystė

Pameistrystės darbo sutartis yra terminuota ir maksimalus jos terminas – 6 mėnesiai. Išskyrus atvejus, kai pameistrystės darbo sutartis sudaroma kartu su teisėtai pagrįsta mokymo sutartimi dėl formaliojo arba neformaliojo mokymo. Tokiu atveju gali būti nustatyta ilgesnė mokymo trukmė.

„Bet kokiu atveju darbdavys privalo užtikrinti, kad būtų pasiekti formaliojo ir neformaliojo mokymo programoje numatyti rezultatai arba sudaryti visas sąlygas jiems pasiekti tuo atveju, kai mokymas vyksta pagal pameistrystės darbo sutartį, kuri sudaryta kartu su teisėtai pagrįsta mokymo sutartimi dėl formaliojo arba neformaliojo mokymo“, – pažymi Darbo teisės skyriaus vedėja.

Ji pastebi, kad už faktiškai dirbtą laiką pameistriui mokamas pameistrystės darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis. Tačiau jis negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis.

The post Štai ką turite žinoti, jei norite derinti studijas ir darbą appeared first on PANELĖ.

Tarptautinį verslą anglų kalba Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokykloje studijuojančios trečiakursės Estelos Marcinkevičiūtės akademinė kelionė – netipiška. Treji jos studijų metai buvo pilni įvairių studentiško gyvenimo nuotykių, akademinių iššūkių ir nepaprastų kultūrinių patirčių, kurių ji sėmėsi net trijuose universitetuose Olandijoje, Honkonge ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Estela įsitikinusi, kad dalį studijų laiko praleisti užsienio universitetuose yra verta ne tik dėl akademinio tobulėjimo, bet ir dėl asmeninio augimo, tarptautinės patirties bei būsimų karjeros galimybių.

Olandijoje studijos kėlė įtampą

Viskas prasidėjo nuo jos pirmosios išvykos į Olandiją vienam studijų semestrui.

„Pirmą kartą nusprendžiau išvykti semestrui į užsienį tam, kad galėčiau būti arčiau savo draugo, kurį, beje, sutikau irgi per trumpalaikius „Erasmus+” studijų mainus Graikijoje. Jau buvau nusižiūrėjusi vieną universitetą Vokietijoje, bet pajaučiau, kad tai ne ta vieta, kur turiu būti. Paskui atradau Groningeno universitetą, kuris yra pats stipriausias VU partneris akademiniu atžvilgiu ir patenka į universitetų 10-uką Europos Sąjungoje. Mokytis man niekada nebuvo baisu, todėl pamąsčiau, kad noriu išbandyti save akademiškai iššūkių keliančioje aplinkoje”, – pasakoja mergina.

Ir išbandymų Olandijoje tikrai netrūko. Estela sako, kad studijuoti buvo labai sunku, atėjus į vieno dalyko trečiąją paskaitą jau teko laikyti tarpinį egzaminą, nes mokymasis vyko blokais – per 7 savaites išmokstami 3 dalykai, po to tas pats dar kartą ir taip užsibaigia semestras. „Tame universitete perlaikyti dalyką po 3–4 kartus buvo visiška norma. Laimei, aš viską išlaikiau iš pirmo karto, bet tikrai patyriau amerikietiškus kalnelius ir nuolatinę įtampą”, – prisimena studentė.

Amerikos švietimo sistema tiko labiausiai

Tačiau sudėtinga patirtis Olandijoje Estelos neišgąsdino, o tik dar labiau užgrūdino. Netrukus vėl pasitaikius netikėtai galimybei dalyvauti kituose tarptautiniuose studentų mainuose (International Student Exchange Programs, ISEP), ji daug nesvarsčiusi nusprendė išbandyti laimę ir juose.

„Nebuvo laiko mąstyti, tiesiog ėmiau ir užpildžiau prašymą tarpuose tarp pasiruošimo egzaminų sesijai. Vadovavausi principu „matau – imu”, tad taip padariau ir su šia galimybe. Šį kartą universitetą rinkausi, kad būtų arčiau didmiesčių, oro uostų, nes labai norėjau pakeliauti po didžiąją Ameriką. Nenorėjau važiuoti į kaimuką ir visiškai užsidaryti nuo pasaulio, būti tik su studentais, kas dažnai pasitaiko net ir įžymiausiuose koledžuose”, – pasakoja mergina.

Taigi ji buvo pakviesta studijuoti prestižiniame Merilando Gouchero koledže, kuris buvo 1 val. kelio traukiniu nuo sostinės Vašingtono ir 2 val. kelio nuo Niujorko.

„Amerikoje studijos buvo kitokios. Jaučiausi lyg grįžusi į gimnaziją – pirmadienį užduoda namų darbus, trečiadienį jie turi būti padaryti. Visi namų darbai daromi per el. mokymosi sistemą. Reikėjo labai daug skaityti, o pasiruošimas paskaitoms buvo privalomas kiekvieną kartą, kaip ir pats paskaitų lankymas, kas man išties patiko. Iš kiekvieno dalyko buvo po 4 egzaminus, jie vyko kas 3 savaites, bet jokios įtampos nejaučiau, nes viskas buvo aišku, mokymasis nuolatinis ir konkrečiai žinoma, ką reikia mokytis”, – prisimena Estela.

Amerikoje labiausiai buvo vertinamas studentų nuolatinis darbas per paskaitas, atsakingas darbų pateikimas ir jų atlikimas laiku. Pasirodyti ir atsiskaityti tik per egzaminą nebūtų buvę įmanoma. „Man amerikietiška mokymosi sistema patiko labiausiai, nors ir reikėjo daug dirbti, bet tokios įtampos, kokia buvo Olandijoje, tikrai nejaučiau. Ten mano pažymių vidurkis buvo aukščiausias įmanomas – 4,00, arba A iš visų dalykų.”

Honkonge paaugo kaip asmenybė

Kitą Estelos kelionę – į Honkongo miesto universitetą – įkvėpė jos kambariokė Amerikoje, kuri nuolat pasakojo, kaip ilgisi savo šalies, kiek daug Honkonge gyvybės, judesio, skonio, spalvų ir įspūdžių. Todėl nenuostabu, kad dėl aukštų reitingų ir draugės rekomendacijų Estela pasirinko vieną stipriausių verslo mokyklų Azijoje.

„Palyginus su Olandija ir Amerika, Honkonge mokytis buvo vidutiniškai sunku. Didelio pasiruošimo prieš kiekvieną paskaitą nereikėjo, tačiau buvo vertinamas aktyvumas auditorijoje. Egzaminams ruoštis buvo nelengva, studijų ir dėstymo kokybė buvo aukšta”, – sako VU Verslo mokyklos studentė.

Tačiau labiausiai Estelą sužavėjo studentiškų iniciatyvų, renginių gausa, kurią siūlė šis universitetas. Ji lankė papildomus mokymus apie savišvietą, psichologiją, sutiko be galo daug įdomių žmonių iš viso pasaulio, kopė į kalnus, stovyklavo paplūdimyje tarp kalnų, valgė gyvatės sriubą, mokėsi kantoniečių kalbos, klausėsi tradicinės kinų muzikos ir matė patį įspūdingiausią pačių studentų pastatytą miuziklą, galiausiai sakosi Honkonge paaugusi kaip žmogus.

Vilniaus universiteto neiškeitė į kitą universitetą

Paklausta, kuriame universitete jautėsi geriausiai, mergina sako, kad jai labiausiai tiko Amerikos mokymosi sistema ir gyvenimo sąlygos. Honkonge vertino studentišką gyvenimą ir iniciatyvas, o Olandijos niekam nelinkėtų, nes studijas lydėjo nuolatinė įtampa.

Tuo tarpu Lietuvoje, VU, Estela labiausiai vertina didesnio lankstumo kai kuriais studijų klausimais ir glaudesnio ryšio. Taip pat pagalbos ir bendradarbiavimo su dėstytojais bei administracija galimybes. Jos manymu, VU studentų balsas girdimas daug garsiau nei kituose universitetuose, kuriuose jai teko studijuoti.

„VU neiškeičiau į kitą universitetą visam studijų laikui visų pirma dėl praktinių priežasčių. VU studijuoju su valstybės stipendija ir pati esu vilnietė, todėl nereikia mokėti už apgyvendinimą. Be to, VU suteikia be galo šaunių galimybių, tokių kaip pusę studijų laikotarpio studijuoti užsienyje, ko neradau kituose universitetuose. Tai tikrai yra be galo didelis privalumas”, – sako VU Verslo mokyklos trečiakursė.

Anot jos, dėstytojai Verslo mokykloje yra nuoširdžiai atsidavę savo darbui ir jai malonu iš jų mokytis, jų klausytis ir tobulėti kaip jaunai profesionalei. „Pasitaiko įdomių iniciatyvų, pavyzdžiui, lankiausi VU finansuotame spektaklyje apie Libaną su libaniečiu aktoriumi, dalyvavau Linos Uturytės organizuotuose mokymuose apie ateities kompetencijas. VU yra ką veikti, tik kartais reikia paieškoti atidžiau”, – įsitikinusi mergina.

Išaugo pasitikėjimas savimi – nieko nėra neįmanomo

Estela pripažįsta – studijuoti užsienio šalyje yra didelis iššūkis, tačiau tai suteikia daug ne tik akademinių, bet ir gyvenimiškų pamokų. Mergina sako po tokių patirčių tapusi atviresnė, labiau pasitikinti savimi ir pasiruošusi įveikti bet kokius sunkumus. Šios patirtys ne tik išplėtė akiratį, bet ir padėjo formuotis jos pasaulėžiūrai bei siekiams.

„Verta dalį studijų laiko praleisti užsienio universitetuose, nes tai suteiks visai kitokį supratimą apie pasaulį, save, aplinkinius. Studijuojant pagal skirtingas sistemas reikia išmokti prisitaikyti. Tačiau tas lankstumas, kuris įgyjamas po tokios patirties, sustiprina pasitikėjimą savimi ir atrodo, kad nieko nėra neįmanomo. Be to, studijos užsienyje leidžia susipažinti su daugybe nuostabių žmonių. Jie neabejotinai padarys įtaką tolesniam gyvenimui, pasaulėžiūrai, praplės akiratį”, – mano studentė.

Ji įsitikinusi, kad ir darbo rinkoje tokia patirtis bus didelis pliusas. Juk studentas sugebės prisitaikyti prie visiškai naujos aplinkos ir joje augti, kurti vertę.

Po studijų Estela planuoja tęsti mokslus inovacijų srities magistrantūros programoje ir įkurti savo marketingo agentūrą. Studijos užsienyje paliko neišdildomą pėdsaką jos gyvenime ir tapo svarbiu asmeninio ir profesinio tobulėjimo etapu.

The post Estela studijuodama Lietuvoje apkeliavo pasaulį – atskleidė, kur studijos patiko labiausiai appeared first on PANELĖ.

Mokymosi visą gyvenimą procesas vis dar apipintas įvairiais stereotipais. Dažnai ši veikla yra siejama tik su specifinėmis grupėms arba formaliuoju švietimu, t. y. studijomis. Vis dėlto, globalūs pokyčiai švietimo sektoriuje, technologijų proveržis, sparčiai kintantys darbo rinkos poreikiai ir nuolatinis poreikis atnaujinti savo profesines žinias siekiant geresnių karjeros perspektyvų patvirtina – mokymasis visą gyvenimą turėtų tapti norma kiekvieno iš mūsų gyvenime.

Neseniai pristatyta nauja nacionalinė suaugusiųjų švietimo platforma – kursuok.lt. Joje kiekvienas dirbantis Lietuvos pilietis gali gauti net 500 eurų valstybės finansavimo pasirinktai mokymo programai. Jų pasiūla itin didelė – nuo užsienio kalbų, projektų valdymo iki programavimo ir maketavimo kursų. Ką reiškia mokymosi visą gyvenimą idėja ir kuo ji naudinga, kokias profesinio tobulėjimo galimybes šiandien visuomenei gali pasiūlyti universitetai ir kokiomis kompetencijomis pasižyminčių darbuotojų ieško šiuolaikinės organizacijos, kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto Studijų prorektore dr. Simona Pilkiene ir VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadove dr. Aiste Ragauskaite.

Ar manote, kad kursuok.lt platforma paskatins visuomenę daugiau laiko skirti savo profesiniam tobulėjimui?

Dr. Aistė Ragauskaitė: 

Kaip mokymosi visą gyvenimą ambasadorė džiaugiuosi šia nacionaline iniciatyva ir atviru mūsų vyriausybės požiūriu į mokymosi visą gyvenimą procesą. Tai – puiki galimybė kiekvienam iš mūsų prisidėti prie savo asmeninio profesinio augimo. Šioje platformoje galite rasti įvairių organizacijų ar aukštojo mokslo institucijų mokymosi pasiūlymų, yra aiškiai veikianti registracijos sistema. Antra, kokybiški mokymai dažnai kainuoja brangiai, tad galimybė gauti finansavimą yra didelė paskata kiekvienam norinčiam mokytis.

Profesinių kompetencijų vystymo centras visuomenei taip pat siūlo įvairius mokymus, bet dažniausiai jie būna nemokami tik gavus Europos sąjungos finansavimą arba dėstytojams pateikus atviras temas. Su kursuok.lt platformos atsiradimu išreikšta valstybės pozicija, kad mokymasis visą gyvenimą yra svarbi viso profesinio tobulėjimo proceso dalis, kuri skatina daugiau žmonių aktreipti dėmesį į siūlomas papildomas mokymosi galimybes. Mokymosi visą gyvenimą idėja yra pagrįsta tuo, kad už savo profesinį tobulėjimą esame atsakingi patys – todėl turime siekti neprarasti savo kaip kompetentingo specialisto vertės, stengtis suderinti savo mokymosi poreikius ir darbdavio lūkesčius.

Kursuok.lt platformoje VDU lektoriai jau pasiūlė šešias mokymosi programas – lyderystę, viešąjį kalbėjimą, konfliktų mediaciją, dvi anglų kalbos kursų grupes bei kursą apie norvegų kalbą ir kultūrą. Kuo šios programos yra aktualios visuomenei?

Dr. Aistė Ragauskaitė: 

Šios temos kilo iš besimokančiųjų poreikių. Profesinių kompetencijų vystymo centras organizuoja daugiau nei šimtą penkiasdešimt mokymų per metus, jų dalyvių visuomet klausiame, kokios temos jiems būtų aktualios. Matome, kad dominuoja psichologinės temos, užsienio kalbų kursai  bei skaitmeninių kompetencijų ugdymo poreikis. Kursuok.lt siūlomų programų metu įgyjamos žinios lengvai pritaikomos ne tik profesinėje veikloje, bet ir asmeniniame gyvenime. Mūsų universiteto lektoriai – aukšto lygmens ekspertai, kurie dalyviams padės atrasti gilias, mokslu ir praktika patikrintas žinias.

Kokias mokymosi programas planuojate pasiūlyti visuomenei ateityje?

Dr. Aistė Ragauskaitė: 

Džiaugiuosi, kad mūsų dėstytojai jau ruošia naujas, įdomias, inovatyvias ir visuomenės lūkesčius išpildančias temas. Nuo rudens vėl kviesime mokytis kalbų, kurias siūlo mūsų Užsienio kalbų institutas. Taip pat startuos skaitmeninių kompetencijų tobulinimo programos, komunikacijos ir viešojo kalbėjimo, projektų valdymo bei turėsime dvi unikalias pirmą kartą Lietuvoje vyksiančias programas. Tad tikrai visiems norintiems reikėtų sekti kursuok.lt platformoje Vytauto Didžiojo universiteto pasiūlymus nuo rugsėjo mėnesio.

Kuo mokymosi visą gyvenimą idėją yra aktuali šiandien?

Dr. Aistė Ragauskaitė: 

Nors universitetai yra aktyvūs mokymosi visą gyvenimą ekosistemos dalyviai, tačiau pati idėja nėra siejama tik su akademiniu pasauliu. Kiekviena veiklos forma, kuri mus skatina tobulėti, auginti savo kaip srities profesionalo raumenis. Taip papildant savo žinių, įgūdžių ar kompetencijų bagažą gali būti siejama su  mokymasis visą gyvenimą principais. Svarbiausia tampa nebe tai, kokia institucija organizuoja mokymosi veiklas, o kaip jų metu keičiamės mes patys ir kaip auginamos mūsų kompetencijos. Daugelis mūsų šiandien renkasi nuotolinius seminarus, mokymus, kursus, galime rasti daug unikalių mokymosi platformų internete. Tačiau mokytis galime ir skaitydami knygas ar klausydami tinklalaides. Pavyzdžiui, išmokti dirbti su dirbtinio intelekto technologijomis, galima savarankiškai žiūrint mokomuosius video įrašus „YouTube“ platformoje. Mokymosi visą gyvenimą idėja patraukli tuo – nes šiandien mes galime laisvai ir nepriklausomai rinktis, kur, kada ir iš ko norėtume mokytis. Antra, mokymosi visą gyvenimą idėja neapsiriboja šiame procese dalyvaujančių amžiumi. Nesvarbu, ar esate moksleivis, ar senjoras, galite kaupti savo mokymosi visą gyvenimą kompetencijų portfolio – nes visuomet galime išmokti ko nors naujo. Mokymosi visą gyvenimą idėja pagrįsta tuo, kad galime tobulėti visą gyvenimą, o savo turimas žinias nuolat atnaujinti.

Europos Komisija patvirtina, kad mokymasis visą gyvenimą sustiprina mūsų galimybes išsilaikyti darbo rinkoje, padeda išlikti aktyviais ir pilnaverčiais šiuolaikinės visuomenės nariais. O mokslininkų teigimu, mokymasis visą gyvenimą padeda užtikrinti kokybišką ir sistemingą šalies socialinę, ekonominę, kultūrinę ir politinę plėtrą. Be to, šis procesas užtikrina platesnes karjeros perspektyvas. Mokantis visą gyvenimą stiprėja mūsų pasitikėjimas savimi, tampame psichologiškai atsparesni įvairioms negandoms ir iššūkiams. Prisiminkime pandeminį laikotarpį, kai buvome priversti dirbti nuotoliniu būdu – tiems, kurie buvo įvaldę skaitmenines technologijas, šis metas kėlė mažiau streso.

Kaip apibūdintumėte šiuolaikinio universiteto vaidmenį mokymosi visą gyvenimą kontekste – ar jis tampa atviresnis visuomenei?

Dr. Simona Pilkienė: 

Mokymasis visą gyvenimą nėra tik skambi frazė. Tai – šiuolaikinio pasaulio realybė, kadangi visuomenė taip sparčiai vystosi, jog mūsų gyvenime nebeliko tokio laikotarpio kaip mokymosi pauzė. Visi neišvengiamai mokomės kasdien, savarankiškai… O profesinėje veikloje ne tik siekiame tobulinti savo turimas kompetencijas, bet ir siekiame įgyti naujų.

Mūsų universitetas buvo pirmasis universitetas Lietuvoje, įsteigęs visuomenei atvirą, plataus profilio ir įvairioms tikslinėms grupėms skirtą mokymosi centrą, Profesinių kompetencijų vystymo centrą, bei sukūręs pirmąją universitetinę mokymosi paslaugų platformą mokymosiakademija.vdu.lt, kurioje atsižvelgiant į savo domėjimosi sritį, lygį bei norimą mokytis tempą mokymus gali rinktis kiekvienas visuomenės narys. Mūsų universiteto strateginis tikslas – ne tik pasirūpinti savo organizacijos darbuotojų profesiniu tobulėjimu, bet ir būti atviriems visiems. Tikime, kad šiuolaikinis universitetas yra atsakingas už ateities visuomenės kūrimą. Todėl rūpinamės visais jos nariais – nuo darželinukų, moksleivių, studentų iki organizacijų darbuotojų ar senjorų. Didžiuojamės, kad istorinės aplinkybės mūsų universitetui lėmė atgimti akademinės laisvės ir demokratinių vertybių pagrindu. O iš JAV perimta „Artes liberales“ mokymosi koncepcija sudarė prielaidas formuoti netradiciniais mokymosi metodais paremtą mokymosi visą gyvenimą procesą.

Be to, buvome vienas pirmųjų Lietuvoje pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su didžiausia pasaulyje mokymosi platforma – „Coursera“. Taigi ne tik sudarėme sąlygas mūsų darbuotojams ir studentams mokytis užsienio šalių universitetų teikiamuose kursuose, bet ir integravome šių kursų turinį į studijas. Taip dar labiau priartindami studentus prie pasaulinės darbo rinkos. Nors tuo metu Lietuvoje dar buvo tik diskutuojama apie valstybės politiką ir indėlį į visuomenės mokymosi visą gyvenimą užtikrinimą. Todėl džiaugiuosi, kad pagaliau startavo nacionalinė švietimo platforma – Kursuok. Joje kiekvienas dirbantis Lietuvos pilietis gali rasti savo poreikius atitinkančius mokymus ir pasinaudoti valstybės parama, siekiant plėtoti savo profesines kompetencijas. Mūsų universiteto dėstytojai aktyviai įsitraukė rengdami įvairias mokymosi programas, taip skatindami visuomenės narius būti aktyvesniais ir pasinaudoti siūlomomis mokymosi galimybėmis. Tai – tikrai didelis žingsnis mūsų šaliai suaugusiųjų švietimo srityje.

Dr. Aistė Ragauskaitė: 

Vadovaujamės inovatyviu požiūriu – mokymosi visą gyvenimą idėja. Visų pirma,  savo institucijoje turime išvystytą neformalių veiklų sistemą, įtraukiančią daugumą universiteto padalinių. Didžiules galimybes universiteto bendruomenei atveria „Transform4Europe“ aljanso partnerystė, nes visi darbuotojai (ne tik dėstytojai) gali mokytis iš tarptautinio lygio ekspertų. Profesinių kompetencijų vystymo centras kuruoja mokymosi visą gyvenimą veiklas kiekvieną mėnesį siūlydamas įvairius mokymus ne tik universiteto akademinei ir neakademinei bendruomenei, bet ir visuomenei. Šiais metais organizuodami veiklas daugiausiai dėmesio skiriame skaitmeninių kompetencijų ugdymui, visuomet aktualios užsienio kalbų, didaktinės, asmeninio tobulėjimo kompetencijos. Taip pat mūsų universitete turime Profesinio tobulėjimo fondą, kuris finansuoja universiteto darbuotojų mokymosi veiklas Lietuvoje ar užsienyje.

Mūsų universiteto siūlomos mokymosi galimybės – atviros ir visuomenei. Kviečiame patobulinti savo skaitmenines kompetencijas „E-DIH.LT“ projekto mokymuose. Galite nemokamai mokytis apie dirbinį intelektą, kibernetinį saugumą, procesų skaitmeninimą, skaitmeninį marketingą bei skaitmenizaciją žemės ūkyje. Susipažinti su siūlomomis mokymų programomis galite platformoje mokymosiakademija.vdu.lt. Visuomenenei siūlome ir dar vieną išskirtinę galimybę – kompetencijų pripažinimą. Šis procesas leidžia pripažinti neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas, taip susitrumpinant savo studijų laiką ar įgyjant papildomų privalumų konkuruojant darbo rinkoje. Nuolat besimokantis asmuo darbo rinkoje turi ženklų pranašumą. Kadangi jis lengviau geba adaptuotis naujoje organizacijoje, greičiau perpranta įvairius procesus, prisitaiko prie pokyčių, nebijo iššūkių, turi stiprius socialinius ryšius. Taip pat yra itin žingeidūs ir komunikabilūs – būtent tokių darbuotojų ieško šiuolaikinės organizacijos. Jeigu organizacijoje veikia mokymosi visą gyvenimą sistema, tai gali tapti vienu iš konkurencinių pranašumų darbo rinkoje, siekiant pritraukti geresnius darbuotojus.

The post Mokymasis visą gyvenimą – šiuolaikinė mada ar būtinybė? appeared first on PANELĖ.