Pinigai iš 1953 metais gimusios moters išvilioti, kai jai būnant namuose paskambino nepažįstami rusiškai bendravę asmenys, prisistatę telekomunikacijų bendrovės ir banko darbuotojais bei policijos pareigūnais.

Dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

The post Sukčiai iš panevėžietės išviliojo 30 tūkst. eurų appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Sukčių schema

Sukčių veidu ne savo noru tapo ir aktorė Nijolė Narmontaitė, kurios nuotraukos buvo  panaudotas sukčių schemoje reklamuoti išgalvotiems vaistams nuo insulto ir šlapimo nelaikymo. „Nesuprantu kaip atsiranda tokių, kurie patiki esant stebuklingam eliksyrui nuo visų ligų? Bet buvo mano sekėjų, kurios rašė jog nusipirko net kelis buteliukus tų vaistų”, – šį ketvirtadienio vakarą LNK diskusijų laidoje „Už ar prieš?” stebėsis žinoma aktorė.

Kvailą ir bažnyčioje muša – sako lietuvių liaudies išmintis, bet sukčiavimo mastai taip pat kelia siaubą. Štai Panevėžyje šiemet viena moteris ne tik sukčiams pervedė 14 tūkstančių eurų, bet ir buvo įtikinta parduoti savo butą bei atiduoti pinigus tiems patiems sukčiams. O vien per paskutinį pusmetį sukčiams lietuviai pervedė per 11 milijonų eurų.

Sukčiai gudrėja

Kad sukčiai gudrėja greičiau nei spėja prisitaikyti mūsų teisėsauga, pritaria ir sukčiams 25 tūkstančius eurų pervedusi verslininkė Raimonda. Įmonės direktorė pirko automobilį iš Vokietijos, bet finale liko ir be automobilio, ir be 25 tūkstančių eurų. Jai antrins investuotojas Petras, kuris sukčių sukurtose netikrose investavimo platformose prarado apie 7 tūkstančius eurų. „Norėjau finansinės nepriklausomybės, galvojau, truputį investuosiu, gausiu grąžos ir gerai gyvensiu. Bet praradau pinigų ir gavau gerą pamoką“, – neslepia greitai norėjęs praturtėti investuotojas.

Laikai, kai sukčiai skambindavo telefonu ir meluodavo, esą jūsų giminaitis pateko į avariją ir skubiai reikia apvalios pinigų sumos, jau baigėsi. Dabar nusikaltėliai pasitelkia dirbtinį intelektą ir jo pagalba sukuria labai realistiškus vaizdus bei nukopijuoja tikrą žmogaus balsą. „Laiko klausimas, kada gausite vaizdelį, kuriame jūsų giminaitis verkia, kalba savu balsu ir net maniera bei prašo pervesti pinigų, nes nutiko nelaimė”, – laidoje kalbės dirbtinio intelekto ekspertas Tomas Sakro. Jis papasakos, kaip viena prancūzė buvo apgauta dirbtinio intelekto sukurtomis Holivudo aktoriaus Brado Pitto nuotraukomis ir pervedė jam beveik 1 milijoną eurų. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo sukčiai, kurie įtikino moterį esą ji susirašinėja su Bradu Pittu.

Pikantiškas vaizdo įrašas

Laidos kūrybinė komanda prieš pat filmavimą gavo ir pikantišką vaizdo įrašą, kuriame laidos vedėjas Paul de Miko nufilmuotas labai erotiškomis aplinkybėmis. Laidos dalyviai spėlios, kas ir kokiais tikslais slapta nufilmavo Paulių. Galbūt norėjo šantažuoti, sukompromituoti, o gal sugėdinti? Kaip apsisaugoti nuo sukčių ir kaip dėl skandalingo įrašo pasiaiškins Paul de Miko? Jau šį ketvirtadienio vakarą, 20 val. LNK diskusijų laidoje „Už ar prieš?“

The post Kas norėjo sukompromituoti Paul de Miko? Paviešintas pikantiškas vaizdo įrašas appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

DI botai ir pokalbių robotai

Dirbtinio intelekto technologijos atveria galimybes ne tik inovacijoms, bet ir naujiems sukčiavimo metodams. Pastaruoju metu gyventojai vis dažniau sulaukia skambučių dėl neva jų sukeltų problemų, nuo neteisingai nurodyto siuntos pristatymo adreso iki administracinio nusižengimo. Skambinantysis kalba įtikinamai, tačiau vėliau paaiškėja, kad tai iš anksto paruošti DI sukurti monologai, o jų tikslas – sukelti stresą ir priversti veikti neapgalvotai.

Pasak L. Sadecko, tokios apgavystės tampa vis sudėtingesnės, nes naudojami DI generuoti balsai ir realiu laiku vykstantys pokalbiai, kurie gali atrodyti itin tikroviški.

„Sukčiai geba imituoti tikrą žmogaus balsą ir net pritaikyti pokalbį žmogui asmeniškai pagal tikėtinas arba tikras jo gyvenimo detales. Dėl to kai kurie nė neįtaria, kad kalba su įrašu, o ne gyvu žmogumi. Tik vėliau, pastebėję, kad pašnekovas neįsiklauso į atsakymą ar nereaguoja į užduodamus klausimus, žmonės ima įtarti klastą“, – sako L. Sadeckas.

Dirbtinius scenarijus papildo kitas apgaulės būdas – pokalbiai, paremti balso klonavimu.

„Tai technologija, leidžianti tiksliai atkartoti žmogaus balsą pasitelkiant pažangius metodus, tokius kaip garso signalų apdorojimas, giluminis mokymasis (angl. „deep learning“) ir neuroniniai tinklai. Šios sistemos analizuoja unikalius žmogaus kalbėjimo bruožus – balso toną, aukštį, ritmą bei tarimą – ir sukuria balsą, kuris skamba beveik identiškai tikrajam“, – pasakoja ekspertas.

Kodėl tai pavojinga?

Pasitelkdami šias ir panašias technologijas sukčiai kuria netikrus balsus, gali imituoti realius žmonės ir įtikinamus pokalbius, kuriuos itin sunku atskirti nuo tikrų. Pasitelkdama pažangias „teksto į kalbą“ (angl. „text to speech“) sistemas, programinė įranga sukuria skaitmeninę balso kopiją. Tuomet sukurtas modelis gali generuoti visiškai naujus sakinius tuo pačiu balsu, net jei žmogus, kurio balsą klonavo, niekada nėra pasakęs nieko panašaus.

„Pavyzdžiui, nusikaltėliai gali apsimesti jums pažįstamu žmogumi ir pranešti apie ištikusią nelaimę ar avariją. Ši dirbtinio intelekto balso klonavimu paremta sukčiavimo schema jau plačiai paplitusi Australijoje, Indijoje ir JAV, tačiau tikėtina, kad greitai pasieks ir kitas pasaulio šalis, kartu ir Lietuvą“, – pabrėžia L. Sadeckas.

Anot jo, panašių pavyzdžių regėjome neseniai Lietuvoje paplitusiuose žurnalistų ir medicinos specialistų klastotėse (angl. „deep fakes“), suklaidinusiose nemažą dalį gyventojų.

„Klonuotas balsas skamba itin tikroviškai, todėl sunku atskirti, jog tai netikra. Emocinė įtampa, išgirdus artimojo balsą bėdoje, dažnai priverčia aukas nedelsiant daryti tai, ko prašo pašnekovas, nepatikrinus net paprasčiausių faktų“, – sako ekspertas.

Kaip apsisaugoti?

Šios sukčiavimo schemos pavojingos tuo, kad jomis itin greitai ir veiksmingai sukeliamas stresas, panika ar kaltės jausmas, todėl žmogus nustoja vertinti informaciją kritiškai. Anot L. Sadecko, visiškai suprantama, kodėl išgirdę naujieną apie klaidingą užsakymą ar į bėdą patekusio artimojo balsą, pasimeta net budriausi.

„Stresinėje situacijoje reaguojame impulsyviai, todėl svarbiausia nepasiduoti pirminei panikai ir neskubėti. Sulaukę netikėto skambučio su skubiu prašymu pervesti pinigų, pirmiausia sustokite ir patikrinkite, kas skambina, net jei numeris ir atrodo pažįstamas. Užduokite klausimų, į kuriuos atsakymus žinotų tik tikrasis pašnekovas. Taip pat galite nutraukti skambutį ir perskambinti artimajam ar tariamai organizacijai jų oficialiu numeriu. Tokiu būdu greitai paaiškės, ar numeris buvo suklastotas“, – aiškina L. Sadeckas.

Anot eksperto, gali padėti ir raktinis žodis, kurį žinotų tik jūsų šeimos nariai. Sugalvokite ir naudokite jį reguliariai. Prireikus tai taps paprastas būdas patikrinti „netikėtos nelaimės“ skambučio tikrumą – tiek realios, tiek suklastotos situacijos metu.

„Be to, socialinių medijų amžiuje dalijamės vaizdo ar balso įrašais internete nepagalvoję, kad jie gali patekti į sukčių rankas. Apgaulei sukurti pakanka itin trumpo balso fragmento, todėl prieš dalindamiesi savo atvaizdu ir balsu viešojoje erdvėje apmąstykite, kaip toks turinys gali būti panaudotas prieš jus ar jūsų artimuosius“, – pataria L. Sadeckas.

Vis dėlto, efektyviausia priemonė kovai su sukčiais vis dar yra budrumas, teigia ekspertas. Jei kyla įtarimų, nesiremkite vien skambinančiojo pasakojimu – nedelsdami nutraukite pokalbį ir kreipkitės į atitinkamas institucijas, banką ar žmogų, kuriuo pasitikite. Dažnai užtenka vieno papildomo patikrinimo, kad būtų išvengta didelių piniginių bei emocinių nuostolių.

The post Dirbtinio intelekto balsu prabylantys sukčiai: kaip atskirti, ar telefonu kalbatės su tikru žmogumi? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Žmonės, ruošdamiesi poilsiui, dažnai nori viską sutvarkyti kuo paprasčiau ir greičiau, todėl sprendimus priima impulsyviai. Tai puikiai išnaudoja sukčiai. Net jei pasiūlymas atrodo patikimas, svarbu neskubėti – pasitikrinti, palyginti ir įsitikinti. Tik toks požiūris leidžia priimti finansiškai saugius sprendimus“, – pažymi dr. D. Kolmatsui 

Netikros bilietų platformos: auganti rizika spontaniškiems pirkėjams 

Vienas dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo scenarijų įvyksta tada, kai vartotojai, ieškodami pigesnių skrydžių ar kelionių pasiūlymų, patenka į netikras, sukčių sukurtas svetaines. Jos dažnai atrodo vizualiai identiškos žinomiems prekės ženklams, tačiau už jų slepiasi apgavikai, renkantys jautrius vartotojų duomenis. Tokiose svetainėse atlikus mokėjimą, ne tik prarandami pinigai – sukčiai taip pat gali pasisavinti kredito kortelės informaciją ar prisijungimus prie interneto banko.  

„Ruošiantis atostogoms, džiugi nuotaika dažnai lemia greitesnius sprendimus – ypač kai matomas patrauklus pasiūlymas ar riboto laiko nuolaida. Tačiau pirkimas iš nepatikrintų šaltinių gali reikšti ne tik prarastus pinigus, bet ir asmens duomenų nutekėjimą. Visais atvejais rekomenduojame įsitikinti, kad svetainė yra oficiali, mokėjimo procesas vyksta saugioje aplinkoje, o pasiūlymo sąlygos – logiškos ir pagrįstos“, – sako ekspertė. 

Apgyvendinimo rezervacijos: kai rizika slypi už platformos ribų 

Nors dauguma keliautojų naudojasi populiariausiomis apgyvendinimo platformomis, vis dar pasitaiko atvejų, kai sukčiai įtikinamai imituoja paslaugas – įkelia netikrus skelbimus arba siunčia apgaulingus el. laiškus. Tokie sukčiavimo atvejai vis dažniau nušviečiami ir užsienio spaudoje. Pasak „Artea“ banko Privačių klientų paslaugų vadovės dr. Dalios Kolmatsui, vienas dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo būdų – kai vartotojui pasiūloma atsiskaityti tiesiogiai pervedant pinigus į asmeninę sąskaitą, apeinant pačią platformą. Toks veiksmas pašalina bet kokią pirkėjo apsaugą ir padidina finansinės žalos riziką. 

„Jei paslaugos teikėjas siūlo atsiskaityti per el. bankininkystę ar kitą kanalą, nepalaikomą pačios platformos, vartotojas praranda bet kokią galimybę ginti savo interesus. Tokiose situacijose finansinė žala dažnai nėra kompensuojama. Dažniausiai tokiais būdais siūlantys atsiskaityti tiekėjai į platformą būna patalpinę ne savo, o internete surasto būsto nuotraukas, tad nuvykę galite užsakyto būsto ir nerasti. Atostogų laikotarpiu ypač svarbu laikytis įprastų, saugių atsiskaitymo procesų – net jei tai reiškia šiek tiek didesnę kainą“, – pabrėžia dr. D. Kolmatsui. 

Valiutų keitimo rizikos

Keliaujant į šalis, kuriose naudojama kita valiuta, svarbu iš anksto įvertinti, kur ir kaip planuojama keisti pinigus. Internete netrūksta vaizdo įrašų, kuriuose dokumentuojamos nesąžiningos keityklos, pasinaudojančios tuo, kad turistai nepasitikrina oficialaus kurso. Kai kuriose Centrinės Europos šalyse sukčiai net gatvėje siūlo itin palankius valiutos keitimo kursus. Tokiais atvejais poilsiautojai apgaunami dvigubai – ne tik dėl nepalankaus kurso, bet ir dėl to, kad vietoje laukto piniginio vieneto jiems įduodama kita, mažesnės vertės valiuta. D. Kolmatsui išskiria, kad prieš keičiantis pinigus užsienyje, svarbu žinoti kuo daugiau informacijos apie valiutą. 

„Prieš keisdami valiutą, keliautojai turėtų pasitikrinti centrinio banko ar patikimų keityklų kursus ir įvertinti papildomas sąlygas. Taip pat patartina iš anksto apskaičiuoti, kokią bendrą sumą planuojama išleisti grynaisiais, ir keitimo procesą atlikti tik patikimose vietose. Daugelis oficialių keityklų įsikūrusios tarptautiniuose oro uostuose, didžiųjų bankų skyriuose, oficialiose turizmo informacijos centruose arba prekybos centruose. Reikėtų vengti keitimo gatvėje ar mažai žinomose, nepažymėtose vietose – ten dažniau pasitaiko apgaulių arba taikomi paslėpti mokesčiai“, – pataria dr. Dalia Kolmatsui. 

Svarbu atpažinti

Anot ekspertės, svarbu ne tik atpažinti rizikas, bet ir iš anksto susidėlioti atostogų biudžetą bei įtraukti nenumatytų atvejų rezervą. „Tikslingai suplanuotas atostogų biudžetas – tai ne tik išlaidų sąrašas, bet ir priemonė kontroliuoti savo sprendimus kelionėje. Ribos padeda išvengti impulsyvių sprendimų, o pasirengimas – sumažina riziką. Todėl kiekviena prevencinė priemonė yra vertingesnė už pasekmių tvarkymą“, – apibendrina dr. D. Kolmatsui. 

The post Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai: į ką svarbu atkreipti dėmesį prieš išvykstant appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Imituoja žinomas įmones

Galbūt ir jums jau teko susidurti su „Facebook“ platformoje oficialia vieno Lietuvos oro uostų paskyra apsimetančiu puslapiu. Iš pirmo žvilgsnio jis gali pasirodyti originalus – puslapį seka per tūkstantį žmonių, jame naudojami puikiai atpažįstami logotipai. Tačiau pasilikti ilgiau paskatina viliojantis pasiūlymas – įsigyti keliautojų paliktą ir nebereikalingą bagažą vos už kelis eurus.

Skelbimą papildo tikroviška nuotrauka ir žmonių komentarai su atsiliepimais – neva džiaugiamasi gauto pirkinio turiniu, kuriame – ir išmanūs įrenginiai, ir didelės sumos grynųjų pinigų. Tačiau visa tai tik gudri apgaulė – paskyra netikra, kaip ir joje komentuojantys žmonės, o nukreipti į užsakymo puslapį naudotojai gali prarasti svarbius asmeninius duomenis.

„Tele2“ Inovacijų ekspertas atkreipia dėmesį, kad šis atvejis – vienas iš daugelio. Šiuo metu visame pasaulyje pastebimi augantys sukčiavimo „Facebook“ platformoje atvejai. Nusikaltėliai ne tik kuria suklastotus patikimų organizacijų profilius, bet ir pasisavina realių vartotojų anketas bei per jas platina pavojingas apgaulės schemas.

„Tele2“ atlikto tyrimo duomenimis, „Facebook“ išlieka dažniausiai naudojama platforma Lietuvoje. Ja iš viso naudojasi 94 proc. gyventojų, o 87 proc. jų „Facebook“ atveria bent vieną ar kelis kartus per dieną.

Vagia ir profilius

„Viena populiaresnių apgaulių – sukčiai parašo žinutę apsimetę „Facebook“ klientų aptarnavimo specialistais. Žinutė skamba grėsmingai – neva nesilaikėte autorių teisių įstatymų arba kas nors bando jus „nulaužti“ ir turite greitai užpildyti tam tikrą formą, nes kitaip jūsų valdomas puslapis bus užblokuotas. Naudojami „Facebook“ ir jį valdančios „Meta“ logotipai, bet visa tai tėra apgaulė. Atidžiau pažiūrėjus matosi, kad nuorodos veda ne į originalius puslapius, o žinutėse yra gramatinių klaidų“, – pastebi L. Keraitis.

Anot jo, „Meta“ tokių žinučių į asmenines anketas naudotojams nesiunčia, o visos problemos sprendžiamos per specialius valdymo įrankius, pavyzdžiui, „Meta Business Site“. Jei sukčiams visgi pavyksta pavogti paskyrą, o per ją anksčiau buvo perkama „Facebook“ reklama, sukčiai gali už asmens pinigus užsipirkti reklamos savo produktams, taip ištuštindami jo sąskaitą. L. Keraitis dalijasi ir vienu atveju, nutikusiu artimoje aplinkoje.

„Prieš kurį laiką neaiškiu būdu buvo pavogta mano bičiulio „Facebook“ paskyra. Tokiu atveju vagis gali imti šantažuoti naudotoją dalindamasis jo susirašinėjimais savo sienoje. Įdomu, kad man pavyko parašyti, o vėliau paskambinti sukčiui – kitoje laido pusėje žmogiškai pakalbėjome. Jis sakė paskyrą nulaužęs ne pats, o nusipirkęs ir už atidavimą prašė keliasdešimties dolerių. Rekomendavau draugui nemokėti, kadangi nėra jokio garanto, kad anketą atiduos. Panašu, kad sukčiai pasidavė ir ją apleido“, – pasakoja „Tele2“ Inovacijų ekspertas.

Praradus paskyrą, reikia kreiptis į Facebook užpildant tam skirtą anketą. L. Keraitis pataria apsišarvuoti kantrybe: „Deja, bet „Facebook“ atsakinėja nenuspėjamai, gali tekti laukti kelias dienas, o gal ir kelis mėnesius. Dažnai tenka kelis kartus tikslinti anketą ir tai vis tiek neužtikrina, kad ji bus atgauta. Facebook užklausas daugiausiai apdoroja automatiškai, tad susikalbėti sunku. Nepasitenkinimas tokiu aptarnavimu didelis, bet socialinis tinklas į tai žiūri atlaidžiai.“

Platforma priemonių nesiima

Apie panašius atvejus pranešama ne tik Lietuvoje. Praėjusį mėnesį „BBC“ dalijosi įspėjimu visiems dainininkės Taylor Swift gerbėjams apie tai, kad buvo įsilaužta į „Facebook“ naudotojų paskyras ir jomis naudojantis perpardavinėjami netikri koncertų bilietai. Kai kurie nukentėjusieji teigė, kad įsigiję tokius padirbtus bilietus prarado šimtus svarų sterlingų.

Panašių atvejų pasitaikė ir JAV – čia pranešama apie moterį, kurios pavogta anketa buvo išnaudojama siekiant išvilioti iš jos artimųjų dideles sumas pinigų. Dar vienas JAV „Facebook“ naudotojas pranešė pakliuvęs į sukčių pinkles, kai paskambino netikru platformos klientų aptarnavimo numeriu, kurį jam padiktavo „Meta“ dirbtinis intelektas. Paaiškėjo, kad toks numeris iš tiesų neegzistuoja, o sukčiams pavyko pasisavinti naudotojo pinigų.

Nors tokių atvejų daugybė, pats „Facebook“ veiksmų imasi lėtai. Naudotojams siūloma rašyti skundus platformos klientų aptarnavimo centrui, tačiau į juos reaguojama lėtai ir vangiai.

„Nepasitenkinimas „Facebook“ pagalbos kokybe ir lėtumu tik auga, bet kol kas socialinis tinklas nesiima aktyviau spręsti šių problemų. Todėl belieka saugotis patiems. Verta nepamiršti naudoti stiprų slaptažodį (didesniam saugumui – dviejų žingsnių autorizavimą), neatidarinėti neaiškių nuorodų“, – pataria „Tele2“ Inovacijų ekspertas.

The post Gluminantis sukčių pasiūlymas socialiniuose tinkluose: už kiek pirktumėte pamestą svetimą bagažą? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

O internetinių parduotuvių gausa, prekių bei paslaugų pasiūla ir įvairiausios akcijos tikrai gali susukti galvą!

Kad patrauklūs pasiūlymai bei didelės nuolaidos neapakintų Jūsų bei Jūsų artimųjų, o skubotas pasirinkimas neprivestų prie gerokai ištuštėjusios piniginės bei katės maiše – teikiame svarbiausius patarimus, kaip atpažinti galimai nesąžiningą prekybininką.

1. Išsiaiškinkite, su kuo turite reikalų

Visos internetinės parduotuvės privalo nurodyti savo buveinės adresą, telefono numerį bei el. pašto adresą, kuriais vartotojas galėtų susisiekti su pardavėju.

Jei šių duomenų internetinės parduotuvės tinklalapyje pasigedote, arba pardavėjas susisiekimui pateikė tik kreipimosi formą tiesiogiai interneto svetainėje – nerizikuokite pirkti iš šio pardavėjo. Pastebėjote nemažai gramatinių klaidų?

Kažin, ar šis pardavėjas skyrė pakankamai dėmesio savo internetinei parduotuvei, o galbūt paprasčiausiai pasinaudojo automatinio vertimo programa, tad tokiu pardavėju taip pat geriau nepasikliauti.

2. Pasikliaukite savo intuicija

Jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Prekės ar paslaugos kaina yra vienas esminių rodiklių vartotojui renkantis pirkinį, todėl internetiniai sukčiai tikrai nesikuklina tuo pasinaudoti.

Prieš pirkdami dideles nuolaidas siūlančioje internetinėje parduotuvėje, atlikite trumpą apžvalgą ir palyginkite tokios pačios rūšies prekių aprašymą bei kainą kitose internetinėse ar mažmeninės prekybos parduotuvėse.

Be to naudinga patikrinti kitų pirkėjų atsiliepimus. Kitų pirkėjų atsiliepimai yra puikus informacijos šaltinis, padėsiantis apsispręsti – pirkti iš konkrečios internetinės parduotuvės ar, visgi, susilaikyti.

Šiuo atveju atsiliepimus rekomenduojame tikrinti ne internetinės parduotuvės tinklalapyje (paprastai fiktyvių parduotuvių atsiliepimai yra itin teigiami), o specialiose skundų ir atsiliepimų svetainėse.

Vis tiek dar dvejojate? Kreipkitės konsultacijos į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) specialistus.

3. Saugokite savo mokėjimo kortelės duomenis

Prieš suvedant mokėjimo kortelės informaciją, svarbu įsitikinti, kad interneto parduotuvė yra saugi – ieškokite spynos simbolio internetinės parduotuvės tinklalapio adreso pradžioje.

Jei pardavėjas suteikia galimybę pinigus sumokėti atsiimant prekes, rekomenduojame rinktis šį atsiskaitymo būdą – taip išvengsite galimų finansinių nuostolių.

4. Atkreipkite dėmesį, kur registruotas pardavėjas

Patikrinkite, ar pardavėjo internetinės svetainės adresas (domenas) yra užregistruotas. Domeno tikrinimui internete rasite tikrai ne vieną naudingą svetainę.

Būkite itin atsargūs rinkdamiesi prekes iš trečiųjų šalių, kadangi apginti vartotojų teises, kai pardavėjas registruotas trečiojoje šalyje (dažniausiai – Kinijoje arba JAV), yra labai sudėtinga.

Primename, kad Tarnyba nagrinėja vartojimo ginčus, kai vartotojas ir pardavėjas ar paslaugos teikėjas yra įsisteigę Lietuvoje, bei tarpininkauja nagrinėjant ginčus, kai pardavėjas ar paslaugos teikėjas registruotas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Jei pardavėjas veikia trečiojoje šalyje – vartotojas turi teisę kreiptis į vartotojų teises ginantį pasaulinį tinklą (http://www.econsumer.gov/), kurio narėmis yra 36 valstybės.

Jei, visgi, pakliuvote į internetinių sukčių pinkles…

Išsirinkote ir apmokėjote prekę, tačiau pardavėjas netikėtai dingo ir nebeatsako į Jūsų laiškus? Šiuo atveju siūlytume kuo skubiau kreiptis į savo banką ir pasiteirauti dėl pinigų susigrąžinimo galimybės bei kitų priemonių, kurios padėtų apsaugoti savo duomenis.

Taip pat kreipkitės raštu į pardavėją ir nurodykite savo reikalavimą. Jei per 14 kalendorinių dienų pardavėjo atsakymo nesulauksite, arba gautas atsakymas Jūsų netenkins, Jūs turite teisę kreiptis į Tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo alternatyvia ginčų nagrinėjimo tvarka.

Jei prekė įsigyta trečiojoje šalyje – dėl savo teisių gynimo turite teisę kreiptis į vartotojų teises ginantį pasaulinį tinklą arba vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją pagal verslininko registracijos vietą.

The post Apsipirkinėjančioms internetu: 4 taisyklės, kaip apsisaugoti nuo sukčių appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Anna Delvey, kuriai šiuo metu taikomas namų areštas, planuoja kalbėti MBA kursuose prestižiškiausiame Amerikos universitete. Tai bus ne pirmas kartas, kai A. Delvey, kuri sukčiavimo būdu buvo pakliuvusi į Niujorko elitinius socialinius ratus, turės galimybę formuoti jaunus protus.

Kalbėjo ir kituose prestižiniuose universitetuose

Praėjusį rugsėjį ji kalbėjosi iš ICE sulaikymo įstaigos su studentais iš Kolumbijos universiteto. Šaltinis pasakoja, kad A. Delvey taip pat kalbėjosi su kai kuriais Niujorko universiteto studentais. Taip pat pranešama, kad Oksfordo universitetas Anglijoje kreipėsi į ją, norėdamas, kad ši pabendrautų su studentais.

A. Delvey – ne vienintelė abejotiną pranešėjos įvaizdį turinti žinoma asmenybė. Socialinių medijų žvaigždė Kim Kardashian šį mėnesį taip pat kalbėjo Harvardo verslo mokykloje „Moving Beyond DTC“ klasėje.

„Netflix“ ekranizavo skandalingą istoriją

Primename, kad praėjusių metų pradžioje „Netflix“ kanale pasirodęs serialas „Inventing Anna“ sumušė populiarumo rekordus. Daugelį sudomino ekranizuota sukčiautojos Annos Sorokin, kuri apsimetinėjo Anna Delvey vardu, istorija. Šį serialą prodiusavo TV prodiuserė Shonda Rhimes, o pagrindinis serialo vaidmuo – sukčiautojos Annos Sorokin, arba kitaip Annos Delvey – atiteko aktorei Juliai Garner.  Po to, kuomet tikroji Anna Delvey buvo apkaltinta už sukčiavimą, jai buvo liepta savo aukoms atlyginti beveik 199 000 JAV dolerių.

Gyvenimas po kalėjimo: naujas butas, bet be prabangos

Keturis metus kalėjusi už padarytus nusikaltimus, 2021 m. paleista į laisvę, tačiau po kiek laiko vėl sulaikyta, Anna Sorokin šių metų spalio 7 d. buvo paleista į laisvę. Naujasis jos butas East Village rajone Niujorke yra kur kas erdvesnis nei patalpa Orindžo apygardos sulaikymo centre, kuriame ji praleido pastaruosius 17 mėnesių, bet taip pat yra toli nuo prabangių Manheteno viešbučių liukso numerių, kuriuose ji apsistojo, kuomet iš viešbučių pavogė maždaug 275 000 JAV dolerių.

31 metų Anna Sorokin dabar gyvena penktame šiuo metu renovuojamo pastato aukšte, tad gręžimo ūžesys aidi jos bute, kuriame yra lova, dvi kėdės, vienas mažas staliukas, keletas meno kūrinių ir, žinoma, spinta su stilingais drabužiais. Šį būstą Anna Sorokon paskutinę minutę surado jos advokatas, kai už nusikaltimus kalėjusi jauna moteris gavo žinią, kad yra paleidžiama iš areštinės.

The post Iš kalėjimo išėjusi sukčiautoja Anna Delvey skaito paskaitas prestižiškiausiame Amerikos universitete appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Vos pasirodęs „Netflix“ dokumentinis filmas „The Tinder Swindler“ sulaukė didžiulio susidomėjimo. Dokumentiniame filme pasakojama, kaip naudodamasis internetinių pažinčių programa „Tinder“, iš Izraelio kilęs sukčiautojas Simon Leviev iš moterų išviliojo milijonus JAV dolerių. Simon šiuo metu vienas ieškomiausių žmonių „Google“ sistemoje.

Pranešama, kad Simon nusprendė užkariauti Holivudą ir kurti pasimatymų šou, kuris, tikėtina, pasaulyje susilauks labai daug dėmesio. Jaunas vyras pasirašė sutartį su Holivudo agente Gina Rodriguez, kuri atstovauja daugumai pramogų pasaulio žvaigždžių, tarp kurių yra ir žymioji Mama June.

View this post on Instagram

A post shared by Simon Leviev (@just_simon_leviev)

Simon, kuris iš patiklių moterų išviliojo dešimtis milijonų JAV dolerių, nori surengti tikrą meilės šou ir sukurti savo paties pasimatymų laidą. Laidoje moterys bei merginos iš viso pasaulio varžytųsi dėl jo meilės. Kitas galimas sukčiaus projektas yra tinklalaidė, kurioje įvairios moterys dalintųsi savo patirtimi apie santykius, o Simon, tikėta, joms negailėtų patarimų.

Vos pasirodžius žiniai apie galimą sukčiaus šou bei tinklalaidę, pasaulio moterys ir merginos suskubo komentuoti, jog šie projektai – neetiški. Juolab, kad, daugelio teigimu, Simon per lengvai išsisuko dėl savo padarytų aferų. Kaip bebūtų, tikėtina, jog jei Simon planai bus įgyvendinti, jo projektai tikrai sulauks milžiniško susidomėjimo.

The post „The Tinder Swindler“ išgarsėjęs sukčius Simon Leviev nesislepia nuo viešumo: žada kurti pasimatymų šou appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Vadinamieji romantiniai sukčiai savo aukas randa internetinėse pažinčių platformose, naudodami psichologinius triukus įtikina, kad jų santykiai yra tikri, tad nekaltas pinigų prašymas aukoms dažniausiai nesukelia įtarimo. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai įvairiais būdais išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020 m. Pasaulinės finansų platformos „Revolut“ finansinių nusikaltimų prevencijos ekspertų teigimu, prie augančio romantinio sukčiavimo masto prisidėjo pandemija – žmonės daugiau laiko leidžia namuose, internetinėse pažinčių platformose, tad tuo suskubo pasinaudoti ir sukčiai.

„Pinigų prašymas dažniausiai būna susijęs su kuo nors skubaus ir emocingo, pavyzdžiui, nusikaltėliui prireikia pinigų skubiai operacijai, medicininei priežiūrai arba bilietui, kelionės dokumentams, kad jie galėtų aplankyti auką. Dažnas prisipažįsta turintis skolą, kurią reikia skubiai grąžinti. Pastaruoju metu stebime ypač suaktyvėjusius pasiūlymus kurti bendrą gyvenimą, kartu investuojant investavimo platformose, kurios, kaip vėliau paaiškėja tėra sukčių pinklės“, – sako Vytautas Danta, „Revolut“ Atitikties vadovas Europos regione.

Anot jo, yra keli esminiai dalykai, rodantys, kad jums artimas žmogus galėjo būti įtrauktas į romantinę aferą.

„Dažnai tai yra labai stiprios emocijos ir įsipareigojimas ką tik sutiktam žmogui. Tie santykiai dažniausiai yra slapti, auka gali net supykti, kai užduodama klausimų apie naują partnerį. Sukčiai dažnai apsimeta dirbantys užsienyje: kariuomenėje, žvalgybos pareigūnu, tarptautinės misijos darbuotoju“, – tęsia V. Danta.

Ekspertas ragina atkreipti dėmesį į keletą pagrindinių dalykų, padėsiančių identifikuoti sukčiavimo atvejį ir netapti auka:

●    Stiprūs ir greiti jausmai. Romantiniai išreiškia stiprius jausmus savo naujai aukai labai greitai.

●    Meilė yra akla. Jie beveik niekada negali susitikti asmeniškai ir pakviesti jus į tikrą pasimatymą, dėl to dažnai kaltina savo darbą, gyvenimą, buvimą užsienyje ir pan. Jie dažnai vengia video pokalbio.

●    Paslapties šydas. Socialiniuose tinkluose ar paieškos sistemose apie juos ir jų gyvenimą galima rasti tik labai ribotą informaciją.

●    Saldus kaip medus. Jie savo aukas dažniausiai vadina mažybiniu, arba augintinio vardu, kuris padeda nesusipainioti vienu metu kalbant su daugybe žmonių.

●    Problema veja problemą. Atrodo, kad jų gyvenime kyla tiek daug problemų, kurias galima išspręsti tik pinigais. Ir galiausiai jie jų paprašys.

●    Pabendraukime kur nors kitur. Jie dažniausiai nori kalbėtis ne pažinčių svetainėje ar programėlėje, o SMS žinutėmis, WhatsApp arba el. paštu.

●    Nebūkite mulas. Atminkite, jei kas nors paprašys jūsų palaikyti ar pervesti ne jums priklausančius pinigus ir jūs sutiksite, jums galite tapti nusikaltimo bendrininku. 

●    Nesidrovėkite. Jei turite įtarimų dėl savo naujosios simpatijos, paklauskite draugo ar šeimos nario nuomonės. Deja, jei tai atrodo per gerai, kad būtų tiesa, kartais taip gali būti.

●    Neleiskite niekam jumis pasinaudoti. Širdies reikaluose piniginiai reikalai neturėtų tapti prioritetu. Jei santykiai greitai vystosi link finansinės paramos ir priklausomybės, saugokitės.

The post „Tinder swindler“ tebuvo tik vienas iš daugelio: kaip atpažinti ir išvengti romantinių sukčių appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Tinder Swindler“ (angl. „Tinderio sukčius“) – turbūt labiausiai pastaruoju metu visuomenę sudominęs „Netflix“ platformos dokumentinis filmas, kuriame demaskuojami romantinio sukčiavimo pavojai. „Tinder Swindler“ herojus pasinaudoja socialiniuose tinkluose atvirai pateikiama informacija apie potencialių aukų buvimo vietą ar įprastus judėjimo maršrutus, pomėgius, jausmus, lūkesčius – tai puiki medžiaga pasirinkto taikinio „bylai“.

Problema aktuali ir Lietuvoje. LBA duomenimis, romantinio sukčiavimo nuostoliai šalyje pernai išaugo 44 proc., tai – vienas sparčiausiai populiarėjančių sukčiavimo būdų. Pagal žalos mastą romantiniai sukčiai jau aplenkė telefoninius sukčius, teigiama LBA pranešime. Situaciją sunkina tai, kad nusikaltėliai neretai veikia iš užsienio – dėl to sumažėja galimybių susigrąžinti prarastas lėšas, o aukos neiškart supranta patekusios į pinkles arba gėdijasi savo patirtimi pasidalinti su artimaisiais ir specialistais.

„Tai kelia didelį nerimą, ypač dėl nusikaltimų specifikos – dažnai romantinių sukčių aukos nesileidžia į kalbas su banku, užfiksavusiu įtartiną pinigų judėjimą. Pastebėję besikartojančias klientui nebūdingas finansines operacijas, banko prevencijos specialistai atkreipia į jas dėmesį, bet klientai nebūtinai pasirengę išsiaiškinti tiesą ir sustabdyti mokėjimus. Vis dėlto, norint demaskuoti nusikaltėlį, bendradarbiavimas yra būtinas“, – pažymėjo LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Socialiniai tinklai yra puiki platforma bendravimui, tačiau tą puikiai supranta ir piktavaliai. Sukčiai virtualiomis manipuliacijomis įgyja pasirinktos aukos pasitikėjimą, neretai įkalba dalintis intymia informacija ir galiausiai priartėja prie kontakto, kai paprašoma paskolinti pinigų. Tokių pavyzdžių apstu ir Lietuvoje.

Vienas iš sukčių iš užsienio Lietuvoje naudotų scenarijų – apsimesti JAV karininku, baigiančiu tarnauti specialiojoje misijoje Azijoje ar Afrikoje ir neva tuoj turintį grįžti iš tarnybos. Vaizdo pokalbiai su juo dažniausiai esą neįmanomi dėl „saugumo reikalavimų“, o susirašinėjimai gana greitai virsta romantinio pobūdžio bendravimu. Netrukus naujajam draugui esą prireikia pagalbos tvarkant muito mokesčius už daiktų, svarbių dokumentų ar dovanų siuntimą. Liūdniausia, kad apgavikų aukos kartais tokio bendravimo metu ne tik išleidžia visas santaupas, bet ir skolinasi pinigus, užstato turimą turtą.

Lietuvos žiniasklaidoje prieš dvejus metus buvo plačiai aprašytas atvejis, kai teisėsaugos dėmesio sulaukė vaikinas, apsimetęs žinomu šalies krepšininku ir išviliojęs tūkstančius iš maždaug dešimties merginų. Apgaulės išaiškėjo vienos iš aukų bičiulei paviešinus istoriją socialiniuose tinkluose – tuomet atsiliepė ir daugiau nukentėjusiųjų.

Sukčiautojas, aukų ieškojęs ir internetu, pasitelkė įvairius būdus, kad kuo įtikinamiau suvaidintų kitą asmenį: nuo svetimo vardo ir žinomo krepšinio klubo atributikos naudojimo iki apsimestinės sportininko dienotvarkės bei vaizdo įrašų iš treniruočių. Ne ką mažiau kūrybingais metodais jis viliodavo pinigus – meluodavo, neva dėl jo agento klaidos laikinai užblokuota banko kortelė, kvietė susikurti paskyrą automobilių nuomos programėlėje dėl vykstančios jo sporto klubo remiamos loterijos ir t. t.

Prieš trejetą metų šalyje užfiksuotas dar vienas romantinio sukčiavimo scenarijus – tuomet vaikinas, norėdamas prasimanyti pinigų, internete kūrė netikras merginų anketas su gražiomis nuotraukomis ir šitaip mezgė pažintis su vyrais. Pabendravus, neva užsienyje gyvenanti „gražuolė“ pasidalindavo turinti bėdų – pavyzdžiui, esą Lietuvoje sunkiai serga mama, o perduoti jai pinigų nėra galimybės. Iš aukų šitaip išvilioti asmeniniai prisijungimo prie e. bankininkystės duomenys, o su jais – ir lėšos sąskaitose.

Kas ypač aktualu bendraujant internete – nepasiduoti emocijoms, nesileisti, kad užvaldytų romantiškos meilės iliuzijos. pataria LBA. Saugumas – pirmiausia.

Specialistai pataria fiksuokite ženklus. Rašybos klaidos, anketa, kurios duomenys neatitinka to, ką pasakoja naujasis pažįstamas ar pažįstama, į nuoseklią istoriją nesugulančios istorijos apie savo gyvenimą, vis „nulūžtanti“ vaizdo kamera, neleidžianti pasikalbėti realiu metu…

Asmeniniai duomenys – tik jūsų, tad reikėtų saugotis prašymų pervesti pinigų, neteikti savo mokėjimo kortelių, interneto bankininkystės duomenų, asmens dokumentų kopijų. Taip pat ir nedaryti pavedimų kito asmens vardu. Iš pažiūros nekaltas veiksmas gali paversti jus pinigų plovimo schemos dalimi, o pinigų plovimas yra nusikaltimas, pabrėžiama LBA pranešime.

Supratę, jog tapote auka, nutraukite bendravimą, tačiau, jeigu įmanoma, išsaugokite visą komunikaciją. Kreipkitės į teisėsaugą, o jeigu pateikėte ir savo banko sąskaitos duomenis – susisiekite su savo banku, pataria specialistai.

The post Romantiniai sukčiai pernai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.