1. Pirmoji pagalba – šaltis

Vos atsiradus mėlynei, svarbiausia – kuo greičiau pridėti šaltį.

• Ant pažeistos vietos uždėkite šaltą kompresą, ledo kubelius suvyniotus į audinį arba šaldytų daržovių maišelį.
• Laikykite apie 10–15 minučių, darykite pertrauką ir kartokite kelis kartus per dieną.
  Kodėl tai veikia: šaltis sutraukia kraujagysles ir padeda sustabdyti kraujo plitimą po oda – todėl mėlynė bus mažesnė ir šviesesnė.

2. Šildykite po 24 valandų

Po paros laiko, kai kraujavimas jau sustojo, šaltį pakeiskite šiluma.

• Naudokite šiltą kompresą ar rankšluostį.
• Laikykite 10–15 minučių kelis kartus per dieną.
  Kodėl tai padeda: šiluma skatina kraujotaką ir greitesnį kraujo išsisklaidymą iš po odos.

3. Natūralūs tepalai ir priemonės

Yra keletas natūralių būdų, kaip paspartinti gijimą:

• Arnikos tepalas – gerai žinomas natūralus priešuždegiminis preparatas, mažinantis patinimą ir pagreitėjantis mėlynės išnykimą.
• Aloe vera gelis – malšina uždegimą ir ramina odą.
• Bulvės griežinėlis arba žalias svogūnas – liaudiškas metodas, kuris padeda sumažinti tinimą.
• Vitaminas C – vartokite daugiau citrusinių vaisių ar naudokite kremą su vitaminu C – jis stiprina kapiliarus ir greitina gijimą.

4. Kaip paslėpti mėlynę makiažu

Jei reikia greito sprendimo – pasitelkite kosmetiką.

Veiksmų planas:

1. Neutralizuokite spalvą:
   • Mėlynai–violetinę mėlynę užmaskuokite geltonu korektoriumi.
   • Žalsvai–geltoną mėlynę – raudonu ar rožiniu korektoriumi.
2. Užtepkite makiažo pagrindą (foundation) – rinkitės savo odos atspalvį atitinkantį toną.
3. Padenkite pudra – fiksuoja makiažą ir užtikrina, kad maskavimas išliktų visą dieną.

Patarimas: vengkite blizgių produktų – jie gali atkreipti dėmesį į mėlynės vietą.

5. Vidinė pagalba iš mitybos

Kad mėlynės gyja lėčiau, dažnai lemia vitaminų trūkumas, ypač C ir K.
Įtraukite į racioną:

• žalialapes daržoves (špinatus, kopūstus),
• citrusinius vaisius,
• brokolius,
• uogas ir riešutus.

Taip sustiprinsite kapiliarus ir sumažinsite polinkį mėlynuoti ateityje.

The post Norite greitai paslėpti mėlynę? Kaip tai padaryti namuose? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Daugiausia traumų – rudenį ir pavasarį

„CBL Life“ duomenimis, dauguma (56 proc.)  visų traumų įvyksta buityje, o dar 42 proc.  nelaimių nutinka sporto veiklų metu.

Dažniausiai nelaimės nutinka užsiimant populiariausiomis komandinėmissporto šakomis – krepšiniu, tinkliniu ar futbolu, taip pat per kūno kultūros pamokas. Tuo metu individualios sporto šakos sudaro tik nedidelę dalį visų atvejų.

Tarp vaikų sužalojimų išsiskiria dvi pagrindinės kategorijos – lūžiai (42 proc.) ir patempimai (24 proc.), o įvairūs įplyšimai bei paviršiniai sužeidimai fiksuojami rečiau, rodo bendrovės duomenys. Daugiausia traumų pasitaiko rugsėjo–lapkričio ir kovo–gegužės mėnesiais. Pasak „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovės Rasos Narės, šie laikotarpiai siejami su grįžimu į aktyvesnį fizinį režimą po vasaros atostogų ar žiemos pertraukos, kai vaikų kūnas dar nėra visiškai prisitaikęs prie didesnio krūvio.

„Rugsėjis – klasikinis traumų mėnuo, o spalis dažnai tampa jo pratęsimu.Būtent šiuo laikotarpiu dažniausiai pasitaiko kritimų ir smūgių. Artėjant moksleivių rudens atostogoms rizika dar padidėja – vaikai daugiau laiko praleidžia be suaugusiųjų priežiūros, namuose, kiemuose ar mieste, todėl neretai nutinka įvairių smulkių, o kartais ir rimtesnių nelaimių“, – sako R. Narė. 

Kompensacija gali būti taikoma net apsinuodijus

Ekspertės teigimu, vaikų patirtos traumos dažnai virsta nenumatytomis išlaidomis, kurios gali pastebimai paveikti šeimos finansinę pusiausvyrą.

„Net paprastas kojos raiščių patempimas gali reikšti papildomas keliones į gydymo įstaigą, specialias priemones ar reabilitaciją. O jei tėvai priversti imti nedarbingumą, finansinis krūvis išauga dar labiau“, – teigia R. Narė. 

Tokios situacijos, pasak jos, kartojasi kasmet: vieni vaikai susižeidžia žaisdami kieme ar ant sūpynių, kiti – važiuodami paspirtuku, dviračiu ar riedlente, o dar kiti patiria traumas sporto treniruotėse. Nors daugelis šių įvykių nėra sunkūs, jų gydymas reikalauja tiek laiko, tiek papildomų išlaidų.

Vis dėlto nuo tokių netikėtumų galima apsisaugoti iš anksto. Jei vaikas yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų, draudimas padengia didžiąją dalį šių traumų atvejų.

„Įprastai nelaimingų atsitikimų draudimas dengia ne tik lūžius ar patempimus, bet ir sumušimus, nudegimus, apsinuodijimus ar net gyvūnų įkandimus. Be to, apsauga galioja ne tik mokykloje, bet ir laisvalaikio ar sporto metu – tiek treniruotėse, tiek per atostogas“, – sako „Citadele“ banko ekspertė.

Pasak R. Narės, įvairios draudimo bendrovės ir bankai siūlo lanksčias sąlygas ir platų apsaugos paketų pasirinkimą. Įsigyti draudimą galima greitai ir patogiai internetu.

Išmokos už kaulų lūžius ar kitus sužalojimus gali siekti nuo 2, 5 iki 5 tūkst. eurų, priklausomai nuo pasirinkto apsaugos lygio.

Ką daryti, jei įvyko nelaimė?

Ekspertės teigimu, patyrus nelaimingą atsitikimą svarbu neprarasti ramybės. Skubi ir nuosekli reakcija saugo vaiko sveikatą ir leidžia efektyviai pasinaudoti draudimo galimybėmis. Ji primena šiuos žingsnius:

• Skubiai pasirūpinkite vaiko sveikata. Kreipkitės į gydytoją ne vėliau kaip per 24 valandas nuo nelaimingo atsitikimo ir vykdykite gydytojo nurodymus.

• Informuokite draudimo bendrovę. Draudimo bendrovei apie nelaimingą atsitikimą įprastai reikia pranešti per 30 dienų nuo įvykio.

• Pateikite visus reikalingus dokumentus. Draudimo išmoka bus išmokėta tik po visų dokumentų pateikimo. Įprastai reikia medicinos pažymos, gydytojo išrašo apie sužalojimą, draudimo prašymo formos ir kitų draudimo bendrovės prašomų dokumentų.

• Sulaukite sprendimo dėl išmokos. Dažniausiai draudimo bendrovės sprendimą dėl išmokos dydžio priima per 30 dienų nuo visų dokumentų gavimo. Išmoka į banko sąskaitą yra pervedama  per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

The post Vaikų traumos per atostogas – dažnas reiškinys: ekspertėpataria, kaip apsisaugoti nuo netikėtų išlaidų appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Apšilimo tikslas yra vienas – paruošti kūną fizinei veiklai, pagerinti raumenų elastingumą, sąnarių paslankumą ir sumažinti traumų riziką. Prieš raketinius žaidimus ypatingą dėmesį skiriame Achilo sausgyslėms, keliams, peties sąnariui ir riešams. Geriausia rinktis dinaminius tempimo pratimus, kurie suaktyvina raumenis ir paruošia juos darbui“, – sako „Eglės sanatorijos“ vyr. kineziterapeutė Lina Žukauskienė.

Pasak jos, traumos šiose sporto šakose yra gana tipinės: dažniausiai pažeidžiamos Achilo sausgyslės, keliai, peties sąnarys ir riešai. Todėl svarbu į kasdienę rutiną įtraukti sausgyslių stiprinimo pratimus – ekscentrinius blauzdos raumenų pratimus, taip pat rotatorių manžetės raumenų stiprinimo ar pasipriešinimo gumų pratimus. 

Ne tik technika, bet ir fizinis pasiruošimas

Norint saugiai pasitikti naują raketinio sporto sezoną arba pirmą kartą išbandyti šias sporto šakas, vien technikos lavinimo nepakanka. Pasak kineziterapeutės, būtinas ir bendras fizinis pasirengimas.

„Šio sporto negalima imtis neturint fizinio pasirengimo – jam reikia ruoštis rimtai. Rekomenduojama 2–3 kartus per savaitę atlikti vidutinio intensyvumo kardio treniruotes, intervalinius bėgimus, nepamiršti jėgos ir stabilumo pratimų. Pritūpimai, šuoliukai, kūno centro stiprinimas, pečių bei nugaros treniruotės su pasipriešinimo gumomis – visa tai padeda ne tik pagerinti sportinius rezultatus, bet ir sumažinti traumų tikimybę“, – vardija L. Žukauskienė.

Ji priduria, kad staigūs startai, krypties keitimai, smūgiai virš galvos ar iš šono reikalauja gero kūno stabilumo.

„Jei sportininkas nepasiruošia tinkamai, kyla rizika ne tik mikrotraumoms, bet ir rimtesnėms traumoms – tokioms kaip tenisininko alkūnė ar pečių bei kelių pažeidimai“, – pabrėžia pašnekovė.

Kūno siunčiami signalai

Specialistė atkreipia dėmesį, kad sportuojant svarbu klausytis savo kūno. Diskomfortas, raumenų tempimas ar šiluma – normalūs pojūčiai. Tačiau aštrus, spaudžiantis skausmas, sąnario patinimas, paraudimas, judesių ribotumas ar netikėtai stiprus nuovargis – tai signalai, jog būtina sustoti.

„Įspėjamaisiais ženklais taip pat gali būti galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas, dusulys, širdies permušimai ar krūtinės skausmas. Tokie pojūčiai rodo per didelį krūvį arba galimus kraujotakos sutrikimus. Ignoruoti šių ženklų negalima – priešingu atveju mikrotraumos gali peraugti į rimtas traumas“, – pabrėžia L. Žukauskienė.

Pasak kineziterapeutės, siekiant išvengti traumų arba greičiau atsistatyti po jų, verta rinktis reabilitacijos procedūras – kineziterapiją vandenyje, fizioterapiją, masažus. 

„Magnetoterapija, ultragarsas, lazeris mažina uždegimą ir skausmą, masažai atpalaiduoja pertemptus raumenis, o specialios kineziterapijos programos taikomos esant konkrečioms traumoms“, – aiškina ji.

L. Žukauskienė pabrėžia, kad tinkamas pasiruošimas ir prevencija padeda išvengti daugumos problemų. 

„Laikysenos ir kūno biomechanikos korekcija, sąnarių mobilumo bei stabilumo lavinimas, bendrosios ištvermės stiprinimas – visa tai sumažina traumų riziką ir leidžia mėgautis žaidimu“, – sako kineziterapeutė.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Pasak L. Žukauskienės, žaidėjai dažnai daro tas pačias klaidas – nepakankamai apšyla, nesilaiko taisyklingos smūgio technikos, pervertina savo galimybes arba skiria per mažai laiko poilsiui. 

Norint greičiau atsigauti po treniruotės, specialistė rekomenduoja paprastas priemones: ledo kompresus kojoms ar raumenims, o kartais užtenka ir penkių minučių šalto dušo.

„Labai svarbu klausytis savo kūno, neskubėti didinti krūvio, suteikti pakankamai laiko poilsiui ir nepamiršti tinkamos avalynės. Būtent batai su gera amortizacija padeda išvengti čiurnos bei kelių traumų. Šios, atrodytų, smulkmenos iš tiesų daro didžiausią įtaką traumų prevencijai“, – užbaigia specialistė.

The post Susidomėjote tenisu, padeliu ar piklbolu? Kaip paruošti kūną prieš žengiant į aikštelę? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Trauma trasoje – akimirka, kuri pakeičia planus

Emilija prisimena pirmąją traumą treniruočių dieną Rygos „Bikernieku“ trasoje, kuri jai itin artima. Automobilis dėl akvaplaningo – situacijos, kai ratai slysta vandeniu ir netenka sukibimo – tapo nevaldomas. Po smūgio į sieną sportininkei išniro dešinės kojos kelio sąnarys.

„Negalėjau nei pajudinti kojos, nei išlipti iš automobilio be pagalbos. Reikėjo kviesti greitąją, o labiausiai gąsdino mintis, kad artėja svarbios varžybos“, – pasakoja Emilija.

Psichologiniai iššūkiai – didesni nei fiziniai

Pasak Emilijos, fizinį skausmą įveikti padeda gydytojai ir kineziterapeutai, tačiau psichologinė trauma dažnai būna sudėtingesnė.

„Galvoje nuolat sukosi klausimai: ar sezonas baigtas? ar dar galėsiu važiuoti? ar trauma nepaveiks rezultatų? Bandžiau išlikti rami, nors viduje buvo daug nerimo. Stengiausi kuo greičiau atsistatyti, kad grįžčiau į trasą“, – atvirauja lenktynininkė.

Sugrįžimas į trasą – skausmo ir valios kova

Emilijos trauma pasikartojo net tris kartus, vienas jų – vėl lenktynių metu. „Tai buvo didžiausias mano gyvenimo iššūkis. Iki varžybų buvo likusi savaitė, o aš negalėjau normaliai ištiesti ar sulenkti kojos. Visą savaitę prieš startą lankiausi pas kineziterapeutę, stiprinau raumenis ir dirbau net per skausmą. Ir visgi – po savaitės jau startavau Rygoje.“

Po sezono sportininkė ryžosi operacijai, kad trauma nebepasikartotų, ir šiandien sako, kad būtent pasiryžimas bei noras padėjo nepalūžti.

Ko išmokė traumos?

Pasak Emilijos, traumos keičia požiūrį į sportą ir gyvenimą:
„Didelis pasiryžimas ir noras padeda įveikti ne tik traumas, bet ir kitus iššūkius. Svarbiausia – išlikti ramiam ir nenuvarginti savo kūno bei proto. Tik tada galima siekti rezultatų.“

Ateities perspektyvos po traumų

Autosporte kiekviena trauma gali tapti lūžio tašku. Emilija išskiria du scenarijus:

• Lengvesnės traumos – po jų lenktynininkai dažniausiai grįžta į trasą ir tęsia karjerą.
• Rimtos traumos – gali tapti riba, kai sportininkas pasirenka baigti karjerą dėl sveikatos.

„Sveikata – svarbiausia. Tik tada eina rezultatai, titulai ir planai“, – pabrėžia lenktynininkė.

The post Traumos autosporte: ką tai reiškia emocinei sveikatai ir ateičiai? Emilijos Ulvydaitės išgyvenimai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.