Velykos mūsų protėviams buvo ne tik sočių vaišių metas, bet ir bendrystės šventė, kurios ritualai tęsdavosi visą savaitę. Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, tokie papročiai kaip margučių dažymas, daužymas ar ridinėjimas turėjo gilią prasmę – jie skatino daugiau laiko praleisti su artimaisiais ir stiprinti tarpusavio ryšius.
