Velykos mūsų protėviams buvo ne tik sočių vaišių metas, bet ir bendrystės šventė, kurios ritualai tęsdavosi visą savaitę. Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, tokie papročiai kaip margučių dažymas, daužymas ar ridinėjimas turėjo gilią prasmę – jie skatino daugiau laiko praleisti su artimaisiais ir stiprinti tarpusavio ryšius.
Velykos
atsitiktinis
Velykų margučiai gali būti ne tik spalvingi, bet ir itin elegantiški. Vienas gražiausių šių metų pasirinkimų – marmuriniai margučiai, kurie atrodo subtiliai, moderniai ir net šiek tiek prabangiai. Geriausia tai, kad tokį efektą galima išgauti ir namuose, nenaudojant sudėtingų priemonių.
Velykos daugeliui asocijuojasi su jaukumu, šeimos susibūrimais, margučiais, gardžiu maistu ir pavasariška nuotaika. Tačiau ruošiantis šiai šventei neretai norisi suspėti viską: kruopščiai sutvarkyti namus, papuošti stalą, paruošti vaišes, pasirūpinti dovanėlėmis ir dar nepamiršti geros nuotaikos. Būtent dėl šio noro viską padaryti tobulai daugelis žmonių prieš Velykas prisidaro visiškai nereikalingo streso.
Velykos – džiaugsmo, tradicijų ir bendrų vaišių metas, tačiau tai taip pat laikas, kai daugelyje namų lieka daug maisto. Prieš Velykas kiaušinių nuperkama su kaupu – tai natūralu, nes jų reikia ir patiekalams, ir margučiams, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.
Artėjant pavasario šventėms – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai ir Velykoms – daliai darbuotojų gali tekti koreguoti įprastą darbo ritmą. Kai kuriuose sektoriuose šventiniu laikotarpiu darbų padaugėja, todėl atsiranda poreikis dirbti ilgiau arba imtis papildomų užduočių.
Po Velykų daugelio namuose lieka tas pats scenarijus – šaldytuve dar ilgai stovi virtų kiaušinių dubenys, o galvoje sukasi klausimas: ką su jais daryti? Prekybos tinklas „Rimi“ primena, kad net ir šventiniai likučiai gali lengvai virsti skaniu ir visaverčiu patiekalu – tereikia kelių paprastų ingredientų ir šiek tiek kūrybiškumo.
Daugiau jokio turinio









