Tu kaip viešnia išeisi ir negrįši
Išeisi tu baltų beržų taku
Kodėl kely suklups tavo jaunystė
Ir žydros akys nepaklaus, kur tu
Vaidensis tau jos garbanos auksinės
Ir giedras šypsnys ramiame veide
Sakyk, kodėl pasaulis toksai pilkas
Kodėl be tavęs džiaugsmo nėr jame?
Nejaugi niekad, niekad nesugrįši
Ir nepažvelgsi niekad į akis?
Mylėsiu tave, kol užges jaunystė
Ir lauksiu, kol mirtis užmerks akis
Žydės ilgai, pavasariai bus žemėj
Piemens rageliai vasarą skardens
Ateis ruduo, kris nuo šalnų žiedeliai
Ateis žiema, tik nebebus tavęs
