Pasislėpus kažkur nuo tavųjų akių
Iškankinta širdim tavo vardą šaukiu
Neišgirsi, oi ne, nes šalia praeitis
Ji ilga ir tamsi kaip rugsėjo naktis
Aš nueisiu ir vėl prie šaltų akmenų
Ir paklausiu, kodėl taip sunku nuo dainų
Aš kalbėsiu viena, išsiverksiu slapta
Parašysiu eiles akmenynų kalba
Sugrąžinkite man tas jaunystės dienas
Už svajonių naktis ir už mano dainas
Sugrąžinkite man kalbą pievų gėlių
Šiąnakt noriu ištart pirmą kartą „myliu“
(Sugrąžinkite man kalbą pievų gėlių
Šiąnakt noriu išgirst pirmą kartą „myliu“)
Vėjas plėšys lapus, plaukus man iškedens
Tik liepsnos neužpūs ant to šalto akmens
Vėl per naktį mirgės akmenynų šviesa
Nieks, oi nieks neįspės, kad tai mano kančia
