Ateis naktis virš tyliai miegančių senų klevų Ir mėnuo plauks virš upėj miegančios gelmės O aš tavas akis taip esu...
Juodoji rožė
Jau vėlu, jau vėlu, lapai krinta Ir užgesta nakties žiburiai Senas klevas prie vartų kartoja Per vėlai, per vėlai pamilai...
Pasislėpus kažkur nuo tavųjų akių Iškankinta širdim tavo vardą šaukiu Neišgirsi, oi ne, nes šalia praeitis Ji ilga ir tamsi kaip rugsėjo naktis Aš nueisiu ir vėl prie šaltų akmenų Ir paklausiu, kodėl taip sunku nuo dainų Aš kalbėsiu viena, išsiverksiu slapta Parašysiu eiles akmenynų kalba Sugrąžinkite man tas jaunystės...
Tu kaip viešnia išeisi ir negrįši Išeisi tu baltų beržų taku Kodėl kely suklups tavo jaunystė Ir žydros akys nepaklaus,...
Tylius akordus atneša vėjai Nieko gražesnio tu galbūt dar negirdėjai Tylūs akordai plaukia į naktį O mano miela, kaip bijau...
