Pasislėpus kažkur nuo tavųjų akių Iškankinta širdim tavo vardą šaukiu Neišgirsi, oi ne, nes šalia praeitis Ji ilga ir tamsi...
Juodoji rožė
Atsitiktiniai
Ateis naktis virš tyliai miegančių senų klevų Ir mėnuo plauks virš upėj miegančios gelmės O aš tavas akis taip esu...
Tu kaip viešnia išeisi ir negrįši Išeisi tu baltų beržų taku Kodėl kely suklups tavo jaunystė Ir žydros akys nepaklaus, kur tu Vaidensis tau jos garbanos auksinės Ir giedras šypsnys ramiame veide Sakyk, kodėl pasaulis toksai pilkas Kodėl be tavęs džiaugsmo nėr jame? Nejaugi niekad, niekad nesugrįši Ir nepažvelgsi niekad...
Tylius akordus atneša vėjai Nieko gražesnio tu galbūt dar negirdėjai Tylūs akordai plaukia į naktį O mano miela, kaip bijau...
Jau vėlu, jau vėlu, lapai krinta Ir užgesta nakties žiburiai Senas klevas prie vartų kartoja Per vėlai, per vėlai pamilai...
