https://youtube.com/watch?v=_yT4bLJZcio
Ten, kur tu, ten, kur aš, ten gili duobė
Praraja, o joje – užmiršta gėlė
Nebespjaudyk į veidą senų nuodų
Mūsų kelio ženklų jau seniai nėra
Pamiršta, sutrypta ta euforija
Kurioje taip ilgai tu mane migdei
Bet kaip galėjo tai nutikti
Žinau, kad žmonės linkę klysti
Bet mano širdis ant balto sniego
Ir tie jausmai seniai atvėso
Tu sugrįžai, bet man jau nesinori nieko
Rožių spygliai į kūną smenga
O tu sakai: taip buvo lemta
Tu sugrįžai, bet man jau nesinori nieko
Pasimelsk už save, jei malda padės
Kiek dar metų reikės, kad pamiršt išties
Juk žinai, kaip sunku bėgt nuo praeities
Užgesink tas šviesas tunelio gale
Noriu būt ištrinta tavo planuose
Kiek dar skausmo reikės, kad pamiršt išties
Ir kaip galėjo tai nutikti
Žinau, kad žmonės linkę klysti
Bet mano širdis ant balto sniego
Ir tie jausmai seniai atvėso
Tu sugrįžai, bet man jau nesinori nieko
Rožių spygliai į kūną smenga
O tu sakai: taip buvo lemta
Tu sugrįžai, bet man jau nesinori nieko
(x2)
***
Dainos autorius: Edgaras Lubys
