Dešimt dienų man nesakai nei žodžio,
Jau pamiršau tavo balso grožį.
Dešimt dienų tu toksai nervuotas,
Kurgi tavo protas, eikš ir apkabink.
O man vis tiek , kad tu savaitę tyli,
O man vis tiek, gyvenimas gražus.
O man vis tiek, kad tu manęs nemyli,
Blogiau nebus, pasaulis nesugrius.
Tu prabilai, bet geriau nebūtum,
Monstrė tikra kalba tavo lūpom.
Tu prabilai, bet man vis tiek vienodai,
Tu man nusibodai , iš akių man dink.
O man vis tiek , kad tu savaitę tyli,
O man vis tiek, gyvenimas gražus.
O man vis tiek, kad tu manęs nemyli,
Blogiau nebus, pasaulis nesugrius.