Nuo mažų metų, dienų
Ieškau Tavęs tarp debesų.
Tiek daug klausimų, tiek daug minčių,
Tiek daug kūno randų.
Atsakymo nei vieno.
Su jais aš ieškau Dievo.
Rašau Tau išpažintį savo asmenybės,
Išklausyk manęs, Tavęs prašau kantrybės.
Pradėsiu nuo pradžių.
Atsistosiu ant kelių, juk su Dievu kalbu.
Kodėl negaliu paleisti minčių?
Kodėl negaliu atsiplėšti nuo kančių?
Kodėl sukandęs dantis einu toliau?
Kodėl nesunoko obuolys, kada gimiau?
Kodėl taika ateina ne pas mane?
Kodėl kraujo lašai turi puošti maikę?
Kodėl tai, kas reikalinga, išnyksta?
Kodėl viskas, ką turiu, greitai dingsta?
Kodėl visos svajonės plyšta?
Kodėl pasilieku vienas? Kodėl pasijuntu vienišas?
Kodėl palaikymas niekingas?
Kodėl nieks nedėkingas?
Kodėl nelaimingas, kodėl neturtingas, kodėl nereikalingas?
Kodėl nesuprastas, kodėl ne geresnis, kodėl išskirtinis?
Kodėl sunku kvėpuot?
Kodėl sunku akis atidaryt?
Kodėl išeinu? Kodėl pats tai palieku?
Nurieda ašara, ją stumia vėjas.
Dievas man vienintelis padėjėjas…
Pasirūpink manim,
Apsaugok kūnu, rankom,
Padovanok atsakymą
Savo nematomom akim,
Nes klaidinga puse linkstam.
(x2)
Ir vėl tas popierius, ir vėl tas krištolas,
Kuris neeilinis, sužeis mane.
Galų gale sustosiu, vidum atsiversiu,
Tikėsiu. Tai, ko ieškosiu, rasiu.
Nerasiu, prisikviesiu Tave, Dieve,
Pasakyk viską viena didelio eilėraščio eile.
Pasakyk viską viena didelio eilėraščio eile.
Kiekvienas turim rankose jėgos.
Gali pakeisti gyvenimą Tavo, ar Jos.
Ištvermę savo turim parodyti,
Žingsnis po žingsnio eidami.
Kad nesulūžtum kaip šaka,
Kad nei vienas neišmestų kaip sudegusį degtuką.
Dieve, pasirūpink manim,
Pridenk delnais, sušildyk žodžiais švelniais…
Pasirūpink manim,
Apsaugok kūnu, rankom,
Padovanok atsakymą
Savo nematomom akim,
Nes klaidinga puse linkstam.
(x2)
