Kambarį jau apgaubė tamsa
Ir aš nebemačiau jau tavo akių,
Bet aš ir nenorėjau jų matyt,
Nes žinojau, kad jos yra tuščios.
Tamsa mus gaubia abu,
Tamsa mus skiria abu.
O aš taip pasiilgau šviesos –
Aš taip norėčiau matyti šviesą tavyje.
Bet tu ne to skridimo paukštis,
Aš ne tas, kas tu galvoji:
Aš esu tik žemes dulkė,
O tu sapnuoji rojų.
Aš esu išdžiūvęs medis,
Augantis šakom žemyn.
Aš esu dulkėtas kelias,
Po tavo kojomis einantis tolyn.
Bet tau nesuprasti šito niekada,
Nes tu esi sotus gyvūnas,
Nes tu esi sotus gyvūnas.
