Mano tėvas – pionierius,
Mano brolis – brakonierius,
Mano motina – šeimos galva.
Mano dėdė kaip džigitas,
Mėgsta jis nešioti plytas,
Bet pirmoj eilėj visada dešra.
Ir kiekvieną vakarą pas mus ruduo,
Ir susėdę prie stalo mes geriam kisielių,
Na, o po to, na, o po to
Mes visą naktį plukdom sielius.
Mano draugas Petronis
Mėgsta nardyti kaip ruonis –
Ypač ten, kur vandens nėra.
Kitas draugas – Nikodemas,
Visas Vilnius – jo haremas,
Jam patinka ir mano žmona.
Ir kiekvieną rytą pas mus pavasaris,
Ir mūsų galvose vėl ūžia vėjas,
Ir galbūt tai – tik juokas pro ašaras,
Bet mes visą dieną plukdom sielius.
Mano kraštas – tarsi rėtis,
Čia kas antras – saugumietis,
O kas trečias – girtas kaip dūmas.
Kai aš tapsiu astronautas,
Tai man išdygs trečias skautas,
Gal tada manęs nebegaudys saugumas.
Ir bus vasara, kvepės dešra,
O sotūs medžiai gimdys šešėlius,
O mes, gulėdami vandenyje,
Vis plukdysim savo sielius.
