Modelių pasaulyje atrasto aukso vidurio bei ramybės nėra ir, veikiausiai, artimiausioje ateityje nebus. Pavojingai lieknos manekenės, amžinai balansuojančios ant tam tikrų valgymo sutrikimų ribos yra apšaukiamos liguistomis, o dizaineriai, žurnalų redaktoriai ar fotografai, kurie tokių formų reikalauja – neįmanomus reikalavimus keliančiais.
Vis dėlto kaltinimų, priekaištų, kritikos ir susirūpinusių žvilgsnių sulaukia ne tik lieknosios bet ir tos, kurios yra vadinamos plius dydžio modeliais. Kas tai, kokios šių modelių sėkmės istorijos ir kokios apsimelavimų reklamos tikslais priežastys?
Kas tas plius dydis?
Plius dydžio modeliai nėra nutukusios, vos paeinančios ir su didelėmis sveikatos problemomis susiduriančios moterys. Toks įvaizdis gali susidaryti dėl to, kokios diskusijos dažnai kyla, jeigu moteris ant žurnalo viršelio sveria daugiau nei 50 kilogramų, tačiau tiesa ta, jog su plius dydžio modeliais dirbančių agentūrų reikalavimai mažai kuo skiriasi nuo reguliarių: aukštas ūgis, fotogeniškumas, lygi ir sveika oda, bei išmatavimai, telpantys į 8-14 dydžio rėmus.Vis dėlto merginos, kurios atrodo kiek pilnesnės automatiškai grožio industrijoje turi susitaikyti su joms klijuojamomis „didelio dydžio“, „plius dydžio“ ir „pilnos figūros“ etiketėmis.
Būtų klaidinga teigti, jog plius dydžio modeliai prieš tam tikrą laiko tarpą atėjo į madą. Apkūnesnės moterys ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir (o gal reikėtų sakyti ‘tuo labiau’?) grožio industrijoje buvo ir yra atstumtosios, nesuprastosios ir kritikuojamosios. Jos sulaukia kaltinimų, jog atrodo nesveikai, propaguoja nutukimą, persivalgymą, valgymo sutrikimus ir skatina merginas nesirūpinti savimi. Vis dėlto jos – ne tik šis tas naujo, bet ir puikus būdas pasireklamuoti, šokiruoti ar nustebinti. Daugelis žurnalų yra įsitikinę, jog „patalpinę“ ant savo viršelio apkūnesnę (arba kitaip – tokią, kurios šonkaulių negalėtum taip lengvai suskaičiuoti) merginą – ne tik atkreips dėmesį ir sukels diskusijų bangą, bet ir šokiruos, tačiau pamiršta tikrąją plius dydžio modelių reikšmę ir svarbą.
Kodėl plius dydžio modeliai yra tokie svarbūs?
Plius dydžio modeliai turėtų būti ne vien poreikis šokiruoti ir nustebinti, bet ir būdas įrodyti merginoms, kad bet kokių formų, sudėjimo ir apimčių moteris gali būti (ir yra!) graži. Įrodyti, jog nebūtina badauti, paniškai skaičiuoti kalorijų ir visą gyvenimą savęs tramdyti, vos pažvelgi į skaniai atrodantį pyragėlį. Stambesnės merginos, puošiančios žurnalų viršelius, besifilmuojančios reklamose ir tampančios tam tikrų produktų reklaminiais veidais yra puikus būdas padėti visoms, kurios kompleksuoja dėl ne itin plokščio pilvo ar kojų, neįtelpančių į XS dydžio džinsus.
Nepaisant akivaizdžiai teigiamo poveikio toms, kurios jaučiasi nevisavertėmis visuomenėje, kuri smerkia merginas, kurios neįtelpa į grožio industrijos nustatytus grožio standartus, plius dydžio modeliai gali padėti kovoti ir su dar viena problema – stereotipais. Meskim į šalį 90-60-90 ir baikim visiems įrodinėti, kad esi graži tik tada, kai telpi į tam tikrus rėmus. Tuo pačiu tai užtikrinimas, kad gražių, su mada koja kojon einančių ir puošnių bei bet kokį stilių atitinkančių drabužių gali rasti kiekviena mergina – nepriklausomai nuo joms apimčių.
Plius dydžio modelis Candice Huffine sėkminga buvo nuo pat vaikystės. Pradedančioji dainininkė, palaikymo grupės šokėja ir tiesiog, kaip ji pati save apibūdina – labai mergaitiška mergaitė. Tokia mergaitiška, kad nuo pat mažumės iki keturiolikos metų dalyvavo grožio konkursuose, o vėliau nusprendė tapti modeliu. Gavusi reikalavimų numesti nemažai svorio, nors tuo metu, kaip pati sako, ji turėjo tiesiog pavydėtiną kūną, Candice tai daryti atsisakė, tačiau sutarčių su modelių agentūromis neprarado. Prirašyta į ‘plius dydžio’ kategoriją Candice daugiau niekada nebesigręžiojo atgal.
2013-aisiais Candice Huffine viena iš populiariausių ir neabejotinai įsimintiniausių plius dydžo modelių. Pozavusi su Karl Lagerfeld drabužiais, tapusi reklaminiu parduotuvės „Maidenform“ veidu, ne kartą atsidūrusi tokiuose žurnaluose kaip Vanity Fair ir Vogue, ši moteris yra puikus įrodymas, kad sėkmingą karjerą gali padaryti net ir tada, kai tavo apimtys nėra atitinkančios grožio standartus.
Chloe Marshall
Chloe Marshall. SIPA/Scanpix nuotrauka
Chloe Marshall – mergina iš Anglijos, laimėjusi „Miss Surrey“ titulą ir pati pirmoji plius dydžio mergina, siekusi „Miss England“ titulo. To priežastis visiškai paprasta – pati Chloe teigia, jog labiausiai norėjo patekti į finalą dėl to, kad sulaužytų visas nusistovėjusias normas bei stereotipus ir įrodytų, kad neturi būti nepaprastai aukšta ir liekna tam, kad būtum laikoma gražia ir patrauklia. „Miss England“ rinkimuose laimėjusi antrąją vietą, jau 2008-aisiais Chloe pasirašė sutartį su modeliu agentūra ir pradėjo savo karjerą.
2010-aisiais pasirašiusi sutartį su „Ford Models“ agentūra (su kuria dirbo tokios garsenybės kaip Lindsay Lohan, Paris Hilton, Pixie Lott ir Lydia Hearst-Shaw), Chloe bendradarbiavo su tokiomis parduotuvėmis kaip Macy’s ir Torrid bei žygiavo podiumu pristatinėdama plius dydžio drabužių „Lane Bryant“ kolekciją.
Bree Warren
Ši mergina yra kitokia nei dvi prieš tai paminėtos. Kodėl? Nes pažvelgus į Bree veikiausiai vos keli žmonės pavadintų ją ‘apkūnia’ ar, tuo labiau, ‘stambia’. Žurnalistiką studijavusi ir „atranką“ tapti modeliu turėjusi tiesiog prekybos centre, kada prie jos priėjo modelių agentūros atstovė, Bree sako, kad jai klijuojama ‘plius dydžio’ etiketė visiškai negąsdina.
2013-aisiais pradėjusi dirbti su ASOS, pristatinėdama „Curve“ linijos drabužius, Bree įrodo, kad bet kokie drabužiai gali atrodyti kerinčiai, jeigu sugebi juos pasirinkti ir paslėpti kūno netobulumus. Pati Bree Warren sako, kad jos pagrindinis tikslas – įtikinti merginas, jog svarbiausia – pasitikėti pačiai savimi. Paklausta ar kada nors turėjo kompleksų dėl savo kūno, Bree pataria tokiems dalykams nešvaistyti laiko ir susirasti šį tą, ką apie save, savo kūną ir asmenybę myli labiausiai. Kam galvoti apie trūkumus, kai gali pabrėžti, išryškinti ir tobulinti privalumus?
Kas verčia meluoti?
Mados industrija – negailestinga. Ji greit besikeičianti, kartais itin sparčiai tobulėjanti, kartais tam tikromis prasmėmis stovinti vietoje, tačiau visada ieškanti naujovių. Suprantama, kad dviračio išrasti nebeišeina, o žurnaluose ar ant podiumų šmėžuoja tie patys ir jau kažkur matyti veidai. Problema ta, jog ieškodami kažko naujo, šioje industrijoje besisukantys žmonės paprasčiausiai nesupranta, kad mergina, kuri yra kiek stambesnė nei tos, kurias jie įpratę matyti, vis dėlto neturėtų būti laikytina ‘plius dydžio’. Tiesa ta, jog didžioji dalis merginų, kurias atstovauja su stambesniais modeliais dirbančios agentūros, ne kartą interviu yra prisipažinusios, kad apsipirkinėja populiariausiose parduotuvėse ir jose be jokių didelių sunkumų randa reikiamo dydžio drabužius. Nepaisant to, jos netgi neturi jokių problemų su sveikata! Noras šokiruoti bei įtikinti savo tolerancija kitaip sudėtoms moterims dažniausiai atrodo kiek juokingai, nes tos, kurios yra laikomos stambesnėmis, dažnai nelabai kuo skiriasi nuo tų, kurias ant žurnalų viršelių matome kasdien.
