Visi žinome kaip plastikas, neperdirbtas ir atsidūręs natūralioje aplinkoje, gali pakenkti mūsų ekosistemai. Ir nors jau atrandama būdų kaip plastikines pakuotes rūšiuojant perdirbti, tačiau reiktų atkreipti dėmesį į mikroplastikus, kurių dalelės tokios mažos, kad jų surinkti nepavyksta, o jos žaloja gyvūniją, augaliją bei mus pačius. Apie tai, kaip paprastas kosmetikos pasirinkimas gali prisidėti prie gamtos tausojimo, pasakoja gydytoja, kosmetikos kūrėja Rūta Merkytė.
Kaip plastikas atsiranda kosmetikos priemonėse?
„Daugelis iš mūsų net nežino, kad į kosmetikos priemones yra dedamos tam tikros medžiagos mikroplastikai (angl. microplastic, microbeads), kurios yra labai mažos – nuo 50 µm iki 5 mm – dydžio plastiko dalelės.
Kosmetikos pramonėje jos dažnai naudojamos siekiant išgauti reikiamą tirštumą, konsistenciją, permatomą ar skaidrią spalvą ir stabilumą. Taip pat šios dalelės kartais skirtos atlikti mechaninio odos raginio sluoksnio šveitimo funkciją“, – teigia MANILLA kosmetikos įkūrėja R. Merkytė.
Pavojingi ir gyvūnui, ir žmogui
„Didesnius plastiko gaminius – tokius kaip plastikinės maisto gaminių pakuotės, galima sėkmingai rūšiuoti ir perdirbti. Mikroplastikas šiuo atveju yra pavojingesnis: tokios smulkios dalelės lengvai pasklinda aplinkoje bei patenka į atvirus vandens plotus, nes jų vandens valymo įrenginių sistema nesulaiko.
Šios dalelės yra per smulkios ir patenka į atvirus vandens telkinius, kur kelia pavojų vandens augalijai ir gyvūnijai. Dažnai mikroplastikas tampa žalingas ne tik kaip plastikas, bet ir kaip nuodingų medžiagų nešėjas, nes gali sugerti aplinkoje esančius teršalus ir juos plačiai išnešioti po kitas ekosistemas“, – žiniomis dalinasi gydytoja.
Mikroplastiko kelionė iki mūsų maisto stalo
„Patekusį į upes, jūras ir ežerus, mikroplastiką neretai praryja žuvys, vandens paukščiai, jūrų žinduoliai. Smulkios dalelės gali kauptis šių gyvūnų audiniuose ir sutrikdyti natūralius fiziologinius procesus, o jei jos dar ir užterštos, į organizmą patenka ir teršalai.
Baisu yra tai, kad šie gyvūnai apsinuodija ir žūsta, tačiau tokie apsinuodiję gyvūnai mitybos grandine gali atkeliauti ir ant mūsų stalo. Ši rizika, deja, yra labai reali ir jau paremta faktais: mikroplastiko dalelių buvo rasta mūsų maisto produktuose ir gėrimuose.“
Kaip išvengti mikroplastiko?
„Šiuo metu tiek ES, tiek ir Lietuvoje mikroplastikų naudojamas nėra ribojamas įstatymais, tačiau jau svarstoma nuo 2020 m. visoje Europoje uždrausti mikroplastikus, kurie sąmoningai pridedami į produktus.
Tačiau kol tai įvyks, atsakomybė tenka mums, vartotojams. Pasirinkimas tikrai yra – taip, kaip plastikinius vandens butelius keičia daugiakartinės gertuvės, o plastikinius pirkinių maišelius – medvilniniai pirkinių maišeliai, taip ir kosmetikoje yra ne viena alternatyva, kurią galima naudoti vietoje mikroplastiko“, – pasakoja R. Merkytė.
Kokių medžiagų reiktų vengti kosmetikoje?
„Renkantis neekologiškas kosmetikos priemones, vertėtų skaityti produkto sudėtį – etiketėse mikroplastikas žymimas taip: Carbomer, Acrylic polymer, Acrylates copolymer (AC), Polyethylene (PE), Polypropylene (PP), Polyethylene-terephthalate (PET), Nylon-12, Nylon-6, Polyurethane (PUR).
Siekiant rasti alternatyvų, verta atkreipti dėmesį į natūralios, ekologiškos kosmetikos gamintojus. Visas mikroplastikų funkcijas pakeisti ir atlikti be pašalinio poveikio aplinkai gali ir natūralūs tištikliai, suteikiantys gaminiui ne tik norimą išvaizdą, bet ir nešantys naudą odai – ją drėkinantys ir prisotinantys naudingosiomis medžiagomis. Tokių medžiagų pavyzdžiai: bioceliuliozė, ksantano guma, guaro guma, akacijos guma, polisacharidai – karageninas, alginatai, konjac augalas ir kt.“
