Žinoma Lietuvos dainininkė, laidų vedėja ir pedagogė Vaida Genytė džiugina gerbėjus ne tik savo talentu, bet ir neblėstančia energija bei nenuginčijamu žavesiu. Garsi moteris savo sveikata rūpinasi itin atidžiai, tad fizinė veikla – neatsiejama jos gyvenimo dalis, o subalansuota mityba – kasdienybė.
Kiekviena mūsų diena neapsieina be judėjimo. Užsiimant kasdiene veikla ir darbais labai svarbu, kad kūnas kokybiškai ir laisvai judėtų. Tačiau pasikeitęs gyvenimo ritmas: ilgos valandos prie kompiuterio, dažnas sėdėjimas automobilyje, mažas fizinis aktyvumas, neigiamai paveikia mūsų nugaros ir visų kūno raumenų sveikatą.
Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidos „Sveikas rytojus“ rubrikoje „Sveikai ir laimingai“ buvo kalbama apie judėjimo reikšmę žmogaus organizmui, kokie pratimai gali atstatyti raumenų tonusą ir sugrąžinti prarastą jų sveikatą bei padėti išlaikyti norimą figūrą.
Aktyvų gyvenimo būdą propaguojanti žinoma dainininkė Vaida Genytė laidoje atviravo, kad jos sveikatos ir grožio paslaptis – nuo vaikystės įskiepytas noras judėti ir būti aktyviai.
„Tas noras judėti, mėgavimasis judėjimu atėjo iš vaikystės. Labai mėgau šokti, norėjau būti balerina arba šokėja. Per judesį mes labai daug sukuriame ir išleidžiame emocijų, kad ir sakykim, kai kalbam, gestikuliuojam. Visa tai atsiliepia ir mūsų nuotaikai, ir mūsų grožiui“, – pasakojo V. Genytė.
Nors garsi dainininkė į savo kasdienybę šokio pastaruoju metu nebeįtraukia, tačiau fizinio aktyvumo, padedančio palaikyti gerą savijautą, moters gyvenime apstu. Kaip vieną iš būdų, padedančių palaikyti gerą savijautą ir grožį, Vaida įvardina vaikščiojimą.
„Daug mėgstu vaikščioti, mėgstu baseiną. Baseinas yra toks dalykas, kuriuo užsiimu protarpiais, o vaikščioti, intensyviai prasieiti, stengiuosi bent jau kokius 3-4 kartus per savaitę“, – kasdienybe dalinosi žinoma dainininkė.
Moteris savo išvaizda ir sveikata rūpinasi kasdien, todėl, jei pajunta pirmuosius organizmo signalus, kad metas fiziškai pajudėti – tai ir daro.
„Žinot, aš pasakysiu labai moteriškai: kai pajuntu, kad atsirado veide patinimas, vadinasi, limfa užsistovėjo, reiškia ją reikia prajudinti“, – laidoje atviravo V. Genytė.
Žinoma dainininkė kasdien ne tik teikia didelį dėmesį sportui, bet ir mitybai.
„Jeigu tu daug sportuosi, lakstysi, bėgiosi – labai gerai. Bet jeigu negalvosi, ką valgai, tai nieko nebus. Labai galvoju ką valgau, kiek valgau, nes mano amžiuje medžiagų apykaita yra lėtesnė. Mityba turi būti subalansuota“, – pasakojo žinoma moteris.
Be aktyvaus vaikščiojimo ir mitybos priežiūros, kaip vieną iš būdų, kuris padeda palaikyti ne tik gerą raumenų ir organizmo sveikatą bet ir išlaikyti dailią figūrą, moteris išskiria poilsį sanatorijoje. Kaip teigia pati dainininkė, nuvykusi į Birštono arba Druskininkų „Eglės sanatoriją“ ji iškart keliauja pas sanatorijos gydytoją, kuris pritaiko reikiamas procedūras.
„Aš kartais tiesiog atvažiuoju ir sakau: gydytojau, noriu kad man kristų svoris, bet kad nereikėtų intensyviai sportuoti. Gydytojas tuomet iš karto parenka daugiau specialių procedūrų: vonių, mankštų ir panašiai. Paskirtos procedūros išjudina visą kūną“, – kalbėjo žinoma dainininkė.
Apie judėjimo svarbą, laidoje „Sveikas rytojus“ kalbėjo ir 29-erius metus vyriausiąja kineziterapeute „Eglės sanatorijoje“ dirbanti Lina Žukauskienė. Pasikeitusį žmonių gyvenimo būdą – ilgą sėdėjimą, darbą prie kompiuterio ir stresą, ji vadina XXI amžiaus rykšte.
„Ne paslaptis – visos ligos jaunėja. Anksčiau 13-kos metų vaikui nenustatydavome osteochondrozės, dabar nustatome ir jaunesniems. Visą tai įtakoja būtent mažas fizinis aktyvumas“, – laidoje kalbėjo L. Žukauskienė.
Norint pasipriešinti tokio gyvenimo ritmo pasekmėms, kaip teigia patyrusi kineziterapeutė, būtina judėti. Būtent judėjimas pagerina žmogaus vidines organizmo funkcijas.
„Pagrindinis judėjimo tikslas yra būtent gera savijauta. Ir tam didelių pastangų nereikia. Netgi spontaniškas judėjimas sukelia labai daug teigiamų reakcijų organizmui. Judėjimas pagerina širdies ir kraujagyslių veiklą, emocinę būklę ir nuotaiką. Ir iš tikrųjų, mums užtenka toliau mašiną pastatyti nuo darbo ir nueiti pėsčiomis. Atsistoti, pasirąžyti, galų gale, nusijuokti, pasitempti – tai juk irgi pagerina organizmo būklę“, – pasakojo L. Žukauskienė.
Kaip vieną organizmo gerinimo būdų, specialistė įvardina ir jau minėtą vaikščiojimą.
„Ėjimo metu daug visokiausių pokyčių vyksta. Ypatingai, jeigu vaikštome miške. Tuomet atsistato visas biologinis ryšys su gamta bei biosocialiniai reiškiniai, didėja organizmo atsparumas ir ištvermė, organizmas grūdinasi. Ėjimo tempą galima pasirinkti pagal save. Negali žmogus eidamas jaustis blogai. Negali trūkti oro. Reikia pasirinkti tinkamiausią sau ėjimo tempą, o jeigu jį dar suderinsime su kvėpavimu – bus iš viso labai gerai“, – pasakojo kineziterapeutė.
Tačiau, kartais nutinka taip, kad organizmą tenka atstatinėti ir po traumų ar ligų. Tuomet tam labai efektyviai pasitarnauja aktyvus sanatorinis poilsis, kuomet paskyrus taisyklingas mankštas ar pratimus, žmogui sugrąžinama ne tik gera savijauta, bet ir sveikata.
„Kai žmogus atvyksta po operacijų, uždegimų, infarktų arba insultų, vienas iš specialistų tikslų – apmokinti taisyklingai atlikti mankštų pratimus ir toliau paskatinti tęsti tai daryti“, – teigė L. Žukauskienė.
Tačiau aktyvus sanatorinis poilsis yra skirtas ir sveikiems, ligų nekamuojamiems žmonėms, norintiems greičiau sustiprinti savo organizmą. Sanatorijoje galima rasti ne tik aktyvias pramogas, tokias kaip lauko tenisas ar krepšinis, tačiau ir kineziterapijos mankštas salėse ar kitas naudingas procedūras.
„Labai rekomenduoju psichologinio atsparumo taką, kuriame einama su šiaurietiškomis lazdomis. Jo metu labai akcentuojame kvėpavimą. Taip pat skiriame pratimus lankstumui, jėgai, pusiausvyrai ir koordinacijai. Galima apsilankyti ir mankštoje baseine. Tai labai pagerina psichoemocinį tonusą, grūdina organizmą. Taip pat puikus dalykas yra gimnastika vertikalioje vonioje. Užsiėmimų metu didiname stuburo paslankumą, taip pat stipriname nugaros raumenis“, – pasakojo specialistė.
