Dauguma moterų žino, kad žindymas yra naudingas ne tik kūdikio sveikatai, bet ir pačiai mamai. Žindymas ne tik maistas, bet ir saugumas, nusiraminimas, pats geriausias prieglobstis kūdikiui. Gyvenime atsitinka įvairių dalykų, dėl kurių mamos nemaitina krūtimi arba maitina labai trumpą laiką: galbūt pritrūko žinių, galbūt neužteko noro, pasiryžimo ir kantrybės, galbūt sutrukdė medicininės priežastys ir t. t. O kas, jei nutraukėte žindymą, bet po ilgesnio laiko (pusmečio, metų ir pan.) nežindymo nusprendėte, kad vėl norite žindyti? Ar tai įmanoma?
Tikriausiai esate girdėjusios istorijas, kai moteris įsivaikina kūdikį ir glausdama jį sau prie krūtinės „užkuria“ pieno fabrikėlį. Arba kita istorija – dėl įvairiausių komplikacijų gimdymo metu moteris krūtimi nemaitino kūdikio kelis mėnesius, tačiau didžiulių pastangų dėka, vėl pradėjo žindyti. Maitinti krūtimi gali ir moterys, kurios yra negimdžiusios. Tad kas gi lemia pieno gamybą ir kaip sugrįžti prie žindymo?
Hormonų vaidmuo
Prolaktinas ir oksitocinas yra du pagrindiniai hormonai, veikiantys pieno gamybą ir išsiskyrimą. Prolaktinas skatina pieno gamybą, o oksitocinas stimuliuoja pieno išsiskyrimą iš pieno liaukų (1). Hormonai reguliuoja moters pieno gamybą ir išsiskyrimą, todėl ilgalaikis nežindymas gali pakeisti jų koncentraciją.
Kai moteris nežindo, prolaktino kiekis organizme mažėja. Tačiau, kai moteris vėl pradeda žindyti arba stimuliuoti krūtis, prolaktino kiekis gali vėl padidėti, skatinant pieno gamybą. Oksitocino vaidmuo yra susijęs su pieno išsiskyrimu iš krūties, t.y., oksitocinas leidžia pienui tekėti iš krūties kūdikiui žindant.
Relaktacija ir indukcija
Relaktacija yra procesas, kai moteris atkuria pieno gamybą po ilgo laikotarpio nežindymo (2). Indukcija, kita vertus, yra procesas, kai moteris, kuri niekada nebuvo nėščia ar nežindė, „užkuria“ pieno gamybą per krūtų stimuliaciją (3).
Abu šie procesai priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant moters individualią biologiją, krūtų stimuliacijos dažnumą, ir, svarbiausia, moters pasiryžimą ir kantrybę. Šie procesai gali užtrukti keletą savaičių ar net mėnesių, todėl svarbu neprarasti vilties ir stengtis toliau.
Kaip atkurti pieno gamybą
Pieno gamybą galima atkurti fizinio kontakto su kūdikiu ir dažno krūtų stimuliacijos dėka (4). Tai reiškia, kad moteris turėtų glausti kūdikį prie krūtinės kuo dažniau ir leisti jam žįsti. Taip pat rekomenduojama reguliariai traukti pieną ir pientraukių pagalba, net jei iš pradžių neatsiranda daug pieno. Tokia dažna stimuliacija gali paskatinti hormonų, atsakingų už pieno gamybą, atsiradimą ir padėti atkurti pieno gamybą.
Medicininė pagalba
Kai kuriais atvejais moterims gali reikėti medicininės pagalbos atkuriant pieno gamybą. Prolaktino lygio padidinimas, naudojant vaistus, gali padėti atkurti pieno gamybą (5). Vaistai, skirti padidinti prolaktino lygį, gali būti naudingi kai kurioms moterims, ypač jei kitos priemonės, tokios kaip krūtų stimuliacija ir fizinis kontaktas su kūdikiu, nesukėlė pageidaujamo efekto. Vis dėlto, visada reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, nusprendžiant, ar tokia priemonė yra tinkama.
Nors moteris gali susidurti su sunkumais, bandydama atkurti pieno gamybą po ilgo laikotarpio nežindymo, mokslininkų tyrimai ir kitų moterų patirtys rodo, kad tai yra įmanoma. Svarbu palaikyti fizinį kontaktą su kūdikiu, dažnai stimuliuoti krūtis ir, jei reikia, kreiptis į medicinos specialistus.
Nuorodos
- Neville, M. C., Morton, J., & Umemura, S. (2001). Lactogenesis. The transition from pregnancy to lactation. Pediatric clinics of North America, 48(1), 35-52.
- World Health Organization. (2009). Relactation: a review of experience and recommendations for practice.
- Newman, J., & Kernerman, E. (2009). Breastfeeding: An illustrated guide to diagnosis and treatment. Volumes 1 & 2.
- Ingram, J., Johnson, D., & Greenwood, R. (2002). Breastfeeding in Bristol: teaching good positioning, and support from fathers and families. Midwifery, 18(2), 87-101.
- Thorley, V. (2008). Mothers’ experiences of sharing breastfeeding or breastmilk co-feeding in Australia 1978–2008. Breastfeeding Review, 16(1), 25.
