Skubėdami pasigražinti, neretai numojame ranka į saugumą ir pasiruošimą, dėl ko pasekmės gali būti itin liūdnos. Susidomėjimo nestokojanti auskarų vėrimo sritis yra geras to pavyzdys. Apie tai, kodėl negalima vertis auskarų su šautuvu bei kaip tinkamai pasiruošti procedūrai, pasakoja auskarų vėrimo meistrė Barbora Agnietė Drazdauskaitė, daugiau žinoma kaip Harley Piercing.
Kilus idėjai keisti savo įvaizdį su nauju piercing`u, nereikėtų iškart pulti užsirašinėti į pirmą papuolusią studiją.
„Auskarų vėrimas nėra tik grožio ar stiliaus detalė, bet visų pirma – intervencinė procedūra, kuri reikalauja labai atsakingo požiūrio“, – sako Barbora.
Pasak jos, prieš pasiryžtant vėrimui reikėtų apsvarstyti kelis svarbius aspektus: gijimo laiką, gyvenimo būdą, sveikatą, biudžetą ir meistro pasirinkimą, kadangi profesionaliai atlikta procedūra kainuoja daugiau.
Auskarus galima vertis ne visada
Barbora tvirtina, jog dėl norimo vėrimo ir jo vietos reikėtų pasitarti su meistru: „Kartais reikia verti kiek aukščiau ar žemiau nei sugalvota. Yra vėrimų, kuriuos dažnai išvis atsisakau verti dėl netinkamos anatomijos“.
Bendra taisyklė renkantis vietą naujam papuošalui yra atsižvelgti į gijimo trukmę ir gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, bambos auskaras gali gyti iki 9 mėnesių, į ką svarbu atsižvelgti planuojantiems maudytis vandens telkiniuose.
„Galima kraipyti galvas ir sakyti, jog neįmanoma taip planuoti, bet neplanuojant auskaro, gali tekti koreguoti gyvenimo planus aplink jo gijimą“, – tvirtina meistrė.
Kalbant apie gyvenimo būdą, taip pat yra svarbių niuansų: negalintiems miegoti ant nugaros, nereikėtų vertis kremzlinių vėrimų į abi ausis vienu metu, o kasdien besidažančioms gali netikti veido vėrimai, nes į juos kelis mėnesius negalės patekti jokia kosmetika.
Aplinkybės tinka – kas toliau?
Galutinai pasiryžus naujam įvaizdžio elementui, reikia tinkamai išsirinkti meistrą. Pasak Barboros, svarbiausi yra keturi kriterijai: patirtis, darbų nuotraukos, higiena ir atvirumas.
„Dabar labai populiaru nueiti pasiklausyti poros dienų kursų ir jau vadinti save „profesionalu“. Aš veriu auskarus 11 metų ir vis dar keistai jaučiuosi šitaip pavadinusi save“, – sako ji.
Pasak specialistės, meistrai privalo atitikti higienos normas, o visi papuošalai ir įrankiai turėtų būti ištraukiami prie kliento akių iš sterilių pakuočių. Taip pat meistras turėtų dirbti su adata bei titaniniais ar auksiniais papuošalais, o pastebėti kokybę dažniausiai padeda darbų nuotraukos.
Kaip vertis: su šautuvu ar adata?
„Yra tik vienas teisingas atsakymas – adata“, – sako profesionalė.
Anot jos, tai yra vienintelis profesionalus, higieniškas ir saugus būdas prasiverti auskarą. Šautuvai yra pasenusi ir kenksminga technika, kuri neturėtų būti naudojama niekur.
„Auskarų vėrimo adata yra labai aštri, tuščiavidurė – ji perveria odą tiksliai ir švelniai, be nereikalingo audinių pažeidimo. Tuo tarpu šautuvu į audinius su didele jėga įgrūdamas bukas auskaras“, – aiškina Barbora.
Nors visuomenėje vis dar yra nuomonių, kad su šautuvu visas procesas yra paprastesnis, ji neigia šį nusistatymą: „Kadangi adata „nesutraiško“ audinių, gijimo procesas yra lengvesnis ir mažiau skausmingas. Dažnai šautuvu praverti auskarai išvis nesugyja.“
Pasekmes nuo šautuvo Barbora vardija įvairiausias: „Įaugę papuošalai, infekcijos, dideli randai, sulaužytos kremzlės, iš vietos išmigravę ir išplyšę auskarai. Tai rimčiausios, bet tuo pačiu ir dažniausiai pasitaikančios pasekmės.“
Ir nors visi žinome tikrai ne vieną žmogų, kuriam po šautuvo jokių problemų nekilo, meistrės nuomone, čia yra sėkmės klausimas: „Su mašina irgi galima važinėti be saugos diržo, bet vieną dieną gali ne taip pasisekti.“
Pradūrus ausis vaikystėje, gali tekti jas vertis iš naujo
Jautri Barborai tema yra auskarų vėrimas vaikams. Meistrės teigimu, daugelis tėvų galvoja, kad pradūrus ausis kūdikiui, jis „neatsimins skausmo“. Tačiau pagrindinė problema čia nėra skausmas, o tai, jog vaikas neturi galimybės pasirinkti.
„Auskarai – tai svetimkūniai, reikalaujantys nuolatinės priežiūros, o mažas vaikas net nesupranta, kas vyksta“, – pabrėžia Barbora.
Svarbu palaukti, kol vaikas pats galės išreikšti norą ir galės pats prižiūrėti savo higieną, nebus linkęs nuolat liesti, sukinėti ar trinti auskarų. Kūdikiams auskarų nederėtų verti ir dėl to, kad tiksliai pažymėti vėrimo vietą galima tik tuomet, kai ausis jau yra paaugusi. Barbora mini nė kartą mačiusi žmones, kuriems vaikystėje auskarai buvo verti su šautuvu ir augant atsirado per žemai ar atrodė asimetriškai: „Tokiu atveju vienintelis sprendimas yra skylutes užsiūti pas chirurgą ir susigydžius vertis iš naujo.“
Svarbiausi momentai prieš ir po vėrimo
Pasak auskarų vėrimo meistrės, prieš vėrimą svarbu yra būti pavalgius, kad būtų išvengta galvos svaigimo ar alpimo. Taip pat nereikėtų vartoti alkoholio ar kraują skystinančių vaistų, vengti kofeino. Vertėtų atsižvelgti ir į sveikatos būklę.
Anot Barboros, jei žmogus turi sveikatos problemų, vartoja ar neseniai vartojo vaistus, patiria daug streso – visa tai reikia pasakyti meistrui.
„Šviežias auskaras yra žaizda, dar ir su svetimkūniu. Tam, kad ji tinkamai gytų, organizmas turi būti sveikas“, – tvirtina ji.
Po auskaro vėrimo prasideda gijimo etapas. Čia, profesionalės tikinimu, svarbiausia yra kantrybė ir tinkama priežiūra. Visas taisykles turėtų išaiškinti meistras, bet pagrindinės yra reguliariai valyti auskarą, jo nejudinti, ant auskaro nemiegoti. Nederėtų mirkyti auskaro vandenyje (ežeruose, baseinuose, vonioje), kadangi tai yra vietos, kuriose dažniausiai pasigaunamos infekcijos.
Barboros nuomone, iškilus klausimams, svarbiausia yra nebijoti kreiptis į meistrą: „Nereikia ieškoti informacijos socialinių tinklų grupėse, nes ten prisiskaitysi tik šimto skirtingų nuomonių iš nepatikimų šaltinių.“
