Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad saulė pavasarį nėra labai kaitri, šiuo metų laiku saulės spinduliai – vieni pavojingiausių. Taip yra todėl, kad po žiemos oda yra jautresnė, labiau sudirgusi.
Be to, saulės skleidžiami ultravioletiniai (UV) spinduliai pavasarį yra mažiau sugeriami atmosferoje. Ketinantiems šiuo laikotarpiu ilgiau pabūti lauke specialistai rekomenduoja naudoti nuo saulės poveikio saugančias kosmetines priemones. Taip pat galvos apdangalus bei akinius nuo saulės, nes UV spinduliuotė gali būti kenksminga ne tik odai, bet ir akims.
Nudegimai nuo saulės pavasarį – vieni dažniausių
„Revu clinic“ gydytoja dermatovenerologė Paulina Grušelionytė pasakoja, kad nudegimai nuo saulės gali būti labai dažni būtent pavasarį. Taip yra todėl, kad po šalto ir drėgno laikotarpio pirmaisiais saulės spinduliais norima pasimėgauti kuo ilgiau.
Be to, vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad šiuo metų laiku apsauga nuo saulės dar nėra būtina. Paklausta, kuo skiriasi pavasarinė ir vasaros saulė, gydytoja pabrėžia, kad būtent šiuo metų laiku mūsų klimato zonoje keičiasi saulės spinduliuotės kampas. Todėl jos gauname ir daugiau, ir pavojingesnės.
„Lietuvoje pavasario saulės šviesa žemę pasiekia statesniu kampu ir praeina pro plonesnį atmosferos sluoksnį. Dėl to UV šviesa, prieš pasiekdama mus, yra mažiau sugeriama bei išsklaidoma atmosferos. Tad šiuo metų laiku gauname daugiau UV radiacijos, didėja ir ultravioletinės šviesos indeksas, kuris savo piką pasiekia vasarą“, – sako P. Grušelionytė.
Jos teigimu, šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į UV indeksą, kurį galima rasti hidrometeorologijos interneto puslapiuose bei daugelio išmaniųjų telefonų orų programėlėse. Kuo didesnis UV indeksas – tuo labiau reikia saugotis nuo saulės.
Pavojingiausia vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms
Pasak gydytojos dermatovenerologės, labiausiai nuo pavasarinės saulės gali nukentėti jauniausi ir vyresnio amžiaus žmonės. Taip pat tie, kurie turi labai šviesią odą, šviesias akis ir plaukus, kadangi šių žmonių odoje yra mažiau melanino.
„Nesaugant odos nuo saulės ji dehidratuoja, padidėja jos jautrumas, todėl ilgainiui ant odos gali atsirasti pigmentinės dėmės. Tiesioginių UV spindulių veikiamoje odoje taip pat mažėja kolageno kiekis.
Ji tampa mažiau elastinga, suglemba, ryškėja raukšlės ir veido odos poros – oda greičiau sensta. Chroniškai kartojantis odos nudegimams gali padidėti ir vėžinių susirgimų rizika“, – atkreipia dėmesį dermatovenerologė.
Gydytojos teigimu, nesvarbu, ar už lango šviečia saulė, ar yra apsiniaukę… Odai ir akims pavasarį būtinas skydas nuo saulės, kurį sukuria drabužiai, akiniai ir speciali kosmetika, žymima raidėmis SPF.
„SPF priemonės turėtų būti naudojamos visus metus. Pavasarį rekomenduojama naudoti apsaugos priemones su filtru, ne mažesniu kaip SPF 30. Kosmetines priemones su dar didesniu filtru – SPF 50 – patarčiau naudoti itin šviesaus odos atspalvio savininkams. Dar ir turintiems polinkį į tam tikras odos ligas“, – aiškina P. Grušelionytė.
SPF apsaugą rinkitės pagal poreikius ir poveikį
BENU Sveikos odos instituto ekspertė, kosmetologė Ramunė Uosienė pasakoja, kad renkantis priemones su SPF apsauga svarbu atkreipti dėmesį į savo odos tipą. Jos teigimu, šiuo metu galima rasti įvairių SPF apsaugos priemonių. Jos skiriasi tiek savo tekstūra, tiek sudėtimi. Įprastai galime išskirti dviejų tipų apsauginius kremus nuo saulės: su mineraliniais arba cheminiais filtrais.
„Mineraliniame kreme yra labai mažai ingredientų ir jis veikia šviesos atspindėjimo principu. Dėl paprasto veikimo principo bei mažo kremo sudedamųjų dalių skaičiaus, ši apsaugos nuo saulės rūšis yra ypač rekomenduojama turintiems jautrią odą. Šio kremo santykinis trūkumas yra tirštoka tekstūra, dėl ko jis ne taip greitai įsigeria į odą, be to, dažnai ant jos palieka balkšvą blizgesį.
Tuo tarpu kremas su cheminiu filtru yra daug skystesnės tekstūros. Jį daug lengviau tepti ant odos, be to, šis kremas greičiau įsigeria. Tačiau jame yra gerokai daugiau įvairių sudedamųjų dalių nei mineraliniame, o pastarosios gali greičiau sudirginti odą, ypač jautrios odos savininkams“, – apsauginių kremų nuo saulės skirtumus vardija R. Uosienė.
Priminė SPF apsaugos naudojimo taisykles
Kosmetologės teigimu, atsižvelgiant į kremų tipus, skirtingai pradeda veikti ir apsauga nuo saulės. Kremai su mineraliniais filtrais pradeda veikti iš karto. Tuo tarpu pasitepus kremu su cheminiu filtru, apsauga nuo saulės atsiranda apytikriai tik po 15 minučių.
R. Uosienė pabrėžia, kad nepaisant skirtingų sudėčių bei veikimo greičio, abiejų tipų filtrai – ir mineraliniai, ir cheminiai, odą nuo saulės apsaugo visiškai vienodai.
„Renkantis apsaugą nuo saulės ne mažiau svarbu, ar šios priemonės nedirgina jūsų odos, ar pasitepę tokiu kremu jaučiatės komfortabiliai, ypač kai kalbama apie veido odą. Todėl svarstant, kokį kremą su SPF apsauga veidui pasirinkti, dera atkreipti dėmesį į tai, kokių dar papildomų medžiagų yra tokioje priemonėje.
Tarkime, jei jūsų oda yra riebi, labiau tinkami apsauginiai kremai, sugeriantys riebalų perteklių bei suteikiantys matiškumo. Turintiems mišrią arba normalią odą, apsaugą nuo saulės patartina rinktis skystesnės tekstūros ir turinčią antioksidantų, pavyzdžiui vitamino E arba kofermento Q10.
Tuo tarpu sausos odos savininkams labiau tinka apsaugos nuo saulės priemonės, kurios savo sudėtyje turi alantoino ir taukmedžio sviesto“, – aiškina Sveikos odos instituto ekspertė.
Pasak R. Uosienės, didesnis apsaugos faktoriaus skaičius SPF nereiškia, kad toks apsauginis kremas nuo saulės turės stipresnį poveikį, tiesiog pasitepę tokia priemone galėsite ilgiau būti saulėje.
Jos teigimu, norint išlaikyti apsaugą nuo saulės ilgai būnant gamtoje, svarbu nepamiršti pasitepti kremu pakartotinai – sutariama, kad apsauga nuo saulės būna efektyvi vidutiniškai apie 2–3 valandas. Jeigu prausiamės ar maudomės bei nusausiname odą rankšluosčiu, apsauginiu kremu nuo saulės reikia pasitepti iškart po šių procedūrų, nes būna nutrinamas apsauginis filtras.
