Artėjant Velykoms daugelis žmonių ieško balanso: kaip padaryti, kad šventė būtų draugiška gamtai, o kartu būtų išsaugotos tradicijos. Jei esate naujokas atsakingo vartojimo kelyje, į tokio balanso paieškas įtraukite vyresnės kartos giminaičius. Pokario bei „brandaus sovietmečio“ sunkumus praėjusi karta puikiai atsimena deficito laikus ir žino, kaip padaryti stebuklą iš mažų dalykų.
Ant vaišių stalo – tik tiek maisto, kiek suvalgysite
Pagrindine maisto švaistymo priežastimi dažniausiai nurodomas perdėtas lietuvių vaišingumas per šventes. Specialistai pataria labai atsakingai iš anksto planuoti maisto pirkimą, kad kalnai nesuvartoto maisto nuo vaišių stalo nekeliautų į šiukšlių dėžes. Rekomenduojama prieš einant į parduotuvę suplanuoti, kokius patiekalus gaminsite, ir produktus pirkti pagal sudarytą sąrašą.
Nepamirškime, kad maistą, kurį perkame, kažkas užaugino, pagamino. O tam reikėjo naudotis žemės ištekliais, alinti dirvožemį, produktą susukti į plastiką, sudėti į dėžes, gabenti išmetant CO2 ir t.t. Šiukšlynuose toliau vyksta taršos procesas, nes išskiriamos galingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos – metanas.
Nenuostabu, kad tvarumo ekspertai visų pirma pataria naudotis principu – „mažiau yra daugiau“. Siūloma pirkti vietos ūkininkų užaugintą produkciją. Taip ne tik sumažinama tarša dėl tolimojo transportavimo, bet ir palaikomos mažos vietos įmones, šeimos verslai. Žinoma, ne viską galima nusipirkti vietoje, todėl taip pat svarbu stebėti, iš kur importuojamas maistas. Pasirodo, kad į mūsų šiukšliadėžes iškeliauja nemažai bananų. O juk jie į Lietuvą atvežami iš itin tolimų kraštų: Ekvadoro, Kosta Rikos. Bananas turi nukeliauti 11 000 kilometrų, kad atsidurtų jūsų šiukšliadėžėje? Na jau ne.
Pasvarstykite, kad galbūt verta apsipirkti netoli namų esančioje parduotuvėje. Kadangi ji yra arčiau, nereikės į ją vykti automobiliu, be to, mažoje parduotuvėje mažiau prekių nusipirksite. O dažnesni apsilankymai ir vaikščiojimas pėstute bus naudingi jūsų fizinei sveikatai.
Šokoladiniai kiaušiniai – ne tokie jau „nekalti“
Be šokoladinių kiaušinių ir zuikučių Velykų nebeįsivaizduojame. Visgi rasti prekių ženklų, kurių produktai būtų gaminami ir tiekiami tvariai, Lietuvoje gali būti sudėtinga. Palyginus su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje nėra tiek daug produktų, pažymėtų „sąžiningos prekybos“ (angl. Fair Trade) ženklu. Sąžininga prekyba – tai pasaulinis judėjimas, kuriuo siekiama padėti ūkininkams ir gamintojams mažiau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse.
Ar kada pagalvojote, kas šokolado gamybos grandinėje gali būti naudojamas vaikų darbas? 2021 metais kelios nevyriausybinės organizacijos parengė apklausą, kurią išsiuntė kai kurioms didžiausioms pasaulio šokolado bendrovėms. Jos siekė išsiaiškinti, kas iš tikrųjų sudaro mūsų perkamą šokoladą. Apklausoje buvo klausimai apie žmogaus teises, skaidrumą, sąžiningą atlygį, vaikų darbą, miškų naikinimą, agrarinės miškininkystės praktikas, poveikį klimatui.
Apklausos rezultatus jos sureitingavo spalvotais zuikučiais. Pasirodo, yra organizacijų, kurios gavo aukščiausią įvertinimą – „žalią zuikį“, reiškiantį, kad organizacijos naudojasi tvarumo iniciatyvomis. Taigi, paieškojus informacijos internete, galima rasti prekės ženklą, kurio gaminius valgyti nebus sprangu dėl kaltės jausmo.
Tiesiog apsieikime be plastiko
Mokslininkai Žemę jau kuris laikas vadina „plastikine planeta“, taip norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į milžinišką taršą. Su mikroplastiku (mažomis plastiko dalelėmis) susiduriame visur: šiukšlėse, dulkėse, audiniuose, kosmetikoje, valymo priemonėse, lietuje, jūros gėrybėse, kituose maisto produktuose, net valgomojoje druskoje. Nenuostabu, kad mikroplastiko aptikta visame žmogaus organizme, įskaitant kraują, seiles, kepenis, inkstus ir placentą. Taigi, ši iš naftos gaminama medžiaga daro milžinišką poveikį mūsų sveikatai.
Kovo mėnesį viename autoritetingų mokslinių žurnalų PNAS (angl. The Proceedings of the National Academy of Sciences ) pasirodė straipsnis apie mikroplastikų poveikį maisto gamybai. Pasirodo, planetos tarša mikroplastiku smarkiai mažina maisto atsargas, nes kenkia augalų fotosintezės gebėjimui. Apskaičiuota, kad dėl plačiai paplitusių dalelių prarandama nuo 4 proc. iki 14 proc. pagrindinių pasaulio kultūrų – kviečių, ryžių ir kukurūzų – derliaus. Pasak mokslininkų, padėtis gali dar pablogėti, nes į aplinką mikroplastiko patenka vis daugiau.
Taigi, mažinti plastiko kiekį namų ūkiuose – tai ir kiekvieno iš mūsų atsakomybė, ir būtinybė siekiant išsaugoti sveikatą. Velykoms rinkimės gamtą tausojančias dekoracijas ir dovanas. Naminiai arba vietinės kilmės skanėstai, kurių nereikia pakuoti ilgam laikymui, knygos, rankų darbo dovanos – tai tik keli daiktai, kurie suteiks daugiau džiaugsmo ir prasmės nei paskubomis nupirkti ryškių spalvų plastiko viščiukai, gėlės ar kiaušiniai. Nepamirškime ir pakartotinio panaudojimo – galima kūrybiškai panaudoti senas dekoracijas, perdirbtas medžiagas ir sukurti unikalias dovanas, kurios būtų ir rūpestingos, ir ekologiškos.
Negalite išvengi – rinkitės mažiau
Beje, šokoladinių kiaušinių pakuotės – taip pat plastiko šaltinis. Remiantis Didžiosios Britanijos vartotojų nevyriausybinės organizacijos „Which?“ duomenimis, plastikinės ir kartoninės pakuotės sudaro maždaug ketvirtadalį viso parduodamų populiariausių velykinių kiaušinių svorio. Organizacijos ekspertai pataria prekybos centruose ieškoti šokoladinių kiaušinių, kurie supakuoti į mažesnes dėžutes.
Turėtume pagalvoti ir apie aliuminio foliją, į kurią susukami šokoladiniai saldumynai. Ji yra lengva, lupant nuo kiaušinio – suplyšta, tad dažnai tiesiog išmetama į mišrias atliekas. Specialistai pataria neskubėti išmesti, o iš jos susukti didesnį kamuoliuką. Prieš išmesdami į perdirbimo šiukšlių dėžę, vis papildykite kamuolį, taip bus lengviau jį surūšiuoti. Patikrinti, ar folija tinkama perdirbti, galite sugniaužę pakuotę rankoje – jei ji lieka sugniaužta į kamuoliuką, ji tinkama perdirbti. Iš folijos galima pasigaminti jau primirštą Velykų stalo dekoraciją – spalvota folija apsuktas avižų šakeles.
Augalinis maistas primins ryšį su žeme
Žemė sieja žmogų su gyvybe, meile, grožiu, laisve, šeima, kaimynyste, bendruomeniškumu. Tad ant Velykų stalo apstu Žemės ir gamtos simbolių. Be kiaušinio – visatos simbolio, čia sutiksime verbas, daigintus kviečius, lapelius išleidusias medžių šakeles. Anksčiau buvo madinga puošti Velykų stalą pataisais. Tačiau tai yra nykstantis augalas, tad gamtosaugininkai rekomenduoja jį pakeisti kitais visžaliais augalais: kadagiais, bruknėmis, meškauogėmis, kriaušlapėmis. Kiti pataria skinti smulkiais geltonas žiedais žydintį invazinį augalą – šiuolaikinį sausakrūmį.
Pagarbų ryšį su gamta puoselėsime ir valgydami daugiau augalinės kilmės produktų, rinkdamiesi mažiau anglies dioksido išskiriančius patiekalus. Oksfordo universiteto mokslininkai, „Klimato kaitos maisto skaičiuoklės“ autoriai J. Poore ir T. Nemecek teigia, kad vienai jautienos porcijai pagaminti išmetama beveik 8 kg anglies dvideginio, tuo tarpu porcijai vištienos – jau tik apie 1,5 kg, riešutų – mažiau nei 1 kg. Vis dėlto renkantis alternatyvas galima ir „sprandą nusilaužti“, todėl besidomintiems padės mokslininkų sukurta skaičiuoklė, kurią galima rasti internete.
Augalais dažyti margučiai – tobula dekoracija
Kad augalai yra ne tik maistas, bet ir vaistas, žinome nuo seno. Bet augalai turi ir dažančių savybių. Tad juos galima naudoti ir dažant kiaušinius. Daugelyje komercinių dažų yra cheminių medžiagų, kurios gali būti kenksmingos aplinkai, o plastiko lipdukų kaušiniams išvis reiktų atsisakyti. Gražu žiūrėti, kaip prekybos centrų lentynose prieš Velykas svogūnai „numeta“ savo lukštus. Tačiau po šios procedūros lukštai parduodami plastiko maišeliuose.
Pradėkite ruoštis Velykoms iškart po Kalėdų, tada „savos gamybos“ svogūnų lukštų niekada nepritrūksite. Juos galima sukaupti pamažu, laikant sausai dėžutėje nuo, tarkime, sausų pusryčių. O kas nori ryškių spalvų, natūralių dažų gali pasigaminti iš burokėlių, ciberžolės, špinatų ar raudonųjų kopūstų. Jie ir saugesni, ir nudažo kiaušinius gražiomis, ryškiomis spalvomis. Be to, visus augalinių ingredientų likučius galima kompostuoti.
Velykos – nuostabi metų šventė, apipinta tradicijomis ir kupina religinio jausmo. Tačiau tradicijos yra tuo žavios, kad jos keičiasi. Galime į tradicijas įvesti naujų, aplinką tausojančių ir vartojimą mažinančių elementų, išlaikydami šventės esmę – atsinaujinimą, bendrystę ir džiaugsmą.
