Žymus aktorius Dovydas Stončius šiuo metu ruošiasi premjerai pagal Boldvino novelę „Sonio Bliuzas“, kurioje įkūnys šešto dešimtmečio mokytoją. Su aktoriumi kalbamės, kokį mokytoją Lietuvoje matome šiandien ir kaip jam pačiam sekėsi mokykloje.
Dovydai, ne paslaptis, kad švietimas Lietuvoje jautri tema. Kiekvieną savaitę išgirstame vis po naują skandalą, o su kiekviena nauja valdžia – švietimo reformą. Kokia Jūsų nuomonė apie dabartinę padėtį, kaip kūrėjui? Ar įmanoma šioje srityje rasti kompromisą?
Prisipažinsiu – daugiau girdžiu apie problemas švietimo sistemoje nei apie ją pačią iš esmės. Dar mokydamasis mokykloje supratau, kad ši institucija turi spragų – pačiam teko pakeisti keturias mokyklas, kai kuriose teko daugiau kovoti dėl išlikimo, kitose – dėl gero pažymio. Mane gelbėjo tai, jog gana anksti supratau, ko noriu – tai yra, mokytis aktorystės. Tikslo žinojimas skatino kuo greičiau baigti mokyklą. Kokia situacija mokyklose yra šiandien nelabai įsivaizduoju, spręsti galiu tik iš kalbų, kurios, deja, nėra teigiamos. Tikiuosi, kad kol mano dukra pradės lankyti mokyklą, jau bus nusistovėjusi kur kas geresnė sistema.
Šiuo metu džiazo spektaklyje „Sonio Bliuzas“ (rež. Žilvinas Vingelis), kuriate mokytojo vaidmenį. Kokį mokytoją matote Lietuvoje ir kokie, jūsų nuomone, Boldvino ir šiuolaikinio mokytojo skirtumai ir panašumai?
Bendras mokytojo portretas Lietuvoje man atrodo gan liūdnai: dažnai jie nusivylę, motyvacijos stokojantys ir neretai nuo savo darbo pavargę žmonės. Tačiau man pats žodis „mokytojas“ yra labai gražus, todėl nenoriu nieko menkinti.
Mano kuriamas mokytojo personažas jaučiasi neįvertintas, negerbiamas mokinių, todėl savo darbui nerodo meilės ir nepatiria didelės satisfakcijos mokydamas. Jis itin griežtas ir reiklus, todėl nemylimas ir mokinių. Ar tokie yra ir šių dienų mokytojai? Nežinau, norėčiau tikėti, jog tų mokytojų karta, kur trankydavo su liniuotėmis per nagus, jau yra išnykusi.
Akivaizdu, kad dabar gyvename visai kitokiomis žaidimo taisyklėmis nei gyvenome prieš 60 metų. Kaip manote, ko mokytojai šiandien galėtų pasimokyti iš D. Boldvino?
D.Boldvinas savo kūrinyje parodo, jog kiekviena sudėtinga ar kritinė situacija savyje turi kažkokio gėrio ir grožio, tik reikia jį atrasti. Galbūt skamba banaliai, bet to šių laikų mokytojams ir linkiu.
Spektakliu analizuojate ar egzistuoja teisingesnis gyvenimo būdas už kitų. Ši tema analizuojama per šeimos, dviejų brolių, santykį. Kaip Jūs suprantate teisingą gyvenimo būdą?
Manau, jog teisingas gyvenimo būdas tiesiog neegzistuoja, tai nuolatinis ieškojimų kelias. Aš pats vadovaujuosi labai paprastais dėsniais: meile, pasitikėjimu, pagarba. Norėčiau, jog visas šias vertybes turėtų ir mano dukra, tačiau suprantu ir tai, jog neklysta tik kvailiai.
