Atlikėja Monika Linkytė (21) – jauna, bet Lietuvos scenoje puikiai žinoma atlikėja. Jeigu didžiuosiuose televizijos projektuose Monika nedainuodavo solo partijų, ją dažnai išvysdavome kaip scenos grandams talkinančią pritariančiąją dainininkę.
Tačiau šiandien Monika tvirtai žengia išsvajotos karjeros link: greitai tapusi viena iš muzikinio šou „Lietuvos balsas“ favoričių, ji nesiruošia užmigti ant laurų ir toliau atkakliai siekia tapti tikra muzikos profesionale.
Kuriame tavo gyvenimo takte „įstojo” muzika?
Muzika mane lydi nuo tos akimirkos, kai gimiau . Būdama dvejų metų jau dainuodavau įvairias daineles. Dar dabar karts nuo karto su tėvais pažiūrime Kalėdinį mano pasirodymą, kuriame dainuoju vaikišką dainelę apie žasytę .
Ar dainavimas – madinga veikla?
Niekada apie tai nebuvau susimąsčiusi… Manau, jeigu muziką atlieka tie, kas tikrai yra tam gabūs, tuomet tai yra savęs realizavimas, siekimas savo tikslų ir svajonių.
Ar pavyksta studijas suderinti su muzikine veikla?
Taip. Viską galima spėti jei to labai nori. Studijuoju Vilniaus universitete Teisės fakultete. Mokslas tikrai atima daug laiko, bet savęs neįsivaizduoju atsisakančios muzikos. Kadangi abu dalykai man yra labai svarbūs, dėl to juos labai vertinu ir stengiuosi derinti. Nenoriu, kad kas nors nukentėtų dėl mano nesugebėjimo derinti laiko .
Ar iš muzikanto profesijos šiais laikais galima neblogai užsidirbti?
Kadangi pati siekiu teisės magistro laipsnio, muzika man yra hobis. Džiaugiuosi, jog galiu daryti savo muzikinę karjerą tokią, kokią tikrai noriu pati, neprivalau taikytis prie klausytojų ir žiūrovų reikalavimų, o pastarieji – ypač dideli… Nesiekiu iš šios veiklos uždirbti daug pinigų, noriu, kad tiesiog man būtų gera.
Savo atliekamas dainas kuri pati?
Yra dainų, kurias sukūriau pati, bet daugelį dainų kūrė Linas Adomaitis, Mario Basanov, Mindaugas Lapinskas.
Kas lėmė tavo dalyvavimą projekte „Lietuvos balsas“?
Tai buvo intuityvus sprendimas. Sužavėjo „Lietuvos balso” šūkis – nesvarbu, kas tu toks, svarbus tik tavo balsas.
Esi dalyvavusi daugelyje muzikinių projektų, kaip manai, kodėl dar netapai pirmo ryškumo Lietuvos žvaigžde?
Šis klausimas skamba kažkaip labai jau ironiškai… Tų projektų mano gyvenime tikrai nebuvo daug. Kol kas suskaičiuoju du: „Žvaigždžių duetai” ir projektas, kuriame dalyvauju dabar, „Lietuvos balsas”. Tapti kažkokia ryškia žvaigžde, apie kurias rašo kasdien tokius dalykus kaip su kokios spalvos kelnėmis išvažiavo į miestą ar kiek morkų nuvežė miško žvėreliams, nėra mano tikslas.
Kaip save apibūdintum trimis žodžiais?
Esu gan savikritiška, siekianti užsibrėžtų tikslų, maksimalistė.
Pakalbėkime apie grožį. Sakoma, kad gražūs žmonės turi didesnį pasisekimą darbe, asmeniniame gyvenime… Ką tau reiškia frazė „gražus žmogus“?
Tiesą sakant, nesu girdėjusi tokio posakio. Manau, jog asmeniniame gyvenime bei darbe sekasi tiems žmonėms, kurie įdeda daug pastangų. Bet tai ne itin susiję su grožiu. Tuo labiau, kad grožis yra labai subjektyvi sąvoka. Kas man gražu, galbūt kitam yra nepakenčiama ir atvirkščiai.
Ar daug lauko praleidi prie veidrodžio ir kokias būtiniausias procedūras atlieki?
Prie veidrodžio daug laiko praleidžiu tik ruošdamasi pasirodymams. Nesu iš tų merginų, kurios negalėtų išeiti iš namų be makiažo. Dažniausiai net ir eidama į universitetą nesidažau. Manau, jog ne madų demonstruoti ten einu, o mokytis. Todėl svarbiausia – atrodyti tvarkingai.
Amžina dilema: gražiu gimstama ar tampama?
Kaip jau minėjau grožis yra labai subjektyvus dalykas. Tie žmonės, kurie gilinasi į grožį kaip paviršutinišką substanciją, kurie jaučiasi gražiais tik tuo atveju, kai yra pasipuošę, išsidažę ir t.t., jie nelabai supranta, ką reiškia grožio, kaip tam tikros amžinos vertybės sąvoka. Grožis jau nuo Antikos laikų buvo laikomas vertybe, tačiau tuometiniai filosofai iškėlė mano jau minėto amžinojo grožio savybę, kurios siekis buvo žmones priversti mąstyti apie gerumą, darbštumą, maloningumą, pagarbą ir daugelį kitų vertybių, su kuriomis šiuolaikinis žmogus dažnai netapatina grožio sąvokos.
O kada tu pati sau gražiausia?
Kai esu laiminga
O kaip tapti gražiu žmogumi?
Tiesiog nekreipti dėmesio į tai, ką apie tave kalba kiti, mylėti save tokią, kokia esi ir daug daug šypsotis.