Necenzūruota kalba ir šmaikščiais pamąstymais talpinamais bloge „Maistas Ausims“, skaitytojų dėmesį patraukusi Evelina Stundžienė nusprendė, kad įprasminti internetinėje erdvėje būtina ir didžiausią savo pomėgį – traškučius. Taip atsirado antrasis merginos blogas „Closet Chipsin’“, kuriame įvertinami Evelinos ragauti traškučiai iš viso pasaulio.
Dosje:
Amžius: 26 m.
Šeima: ištekėjau už čipsų mėgėjo!
Išsilavinimas: aukštasis išsilavinimas nėra būtinas tam, kad veiktum tai, ką nori ir tai darytum gerai! Bent jau kūrybinėje sferoje.
Didžiausia baimė: tarakonai.
Beprotiškas malonumas: atvykti į dar neapkeliautą šalį ir būti nustebintai.
Dalykas, veiksmas, užtrukęs ilgiausiai laiko: nepastovumas.
Mėgstamiausia spalva: akiai maloniausi mėlyni atspalviai, mėtinė spalva, turkio, bet drabužius mėgstu vilkėti juodus.
Mane veža: čipsai, rašymas ir kūrybinės idėjos.
Kas yra „Closet Chipsin’“ ir kaip gimė ši idėja?
Aš blogeriauju nuo 2008 metų, pradėjau su tinklaraščiu „Maistas Ausims“, kuris vis dar egzistuoja, tik dabar yra labai retai pildomas. O šio tinklaraščio skaitytojams ir „Facebook“ sekėjams tikrai ne naujiena, kad visuomet turėjau didelę meilę čipsams ir norėjau ją paafišuoti. Todėl prieš trejus metus bekeliaudama pradėjau fotografuoti visus čipsus, kuriuos valgau – taip ir sukaupiau daug medžiagos apžvalgų rašymui. Ir toliau čipsus valgau – kuriuos paragauju, tuos įvertinu ir dedu į svetainę arba „Instagram’ą“.
Kiek rūšių traškučių yra tekę paragauti?
Paragavau apie 350 rūšių traškučių per trejus metus. Ragavau traškučius iš Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Prancūzijos, Švedijos, Ispanijos, Portugalijos, Jungtinių Valstijų, kai kurių Azijos šalių – Vietnamo ir Tailando. Iš Azijos, tiesa, traškučius atvežė draugai, nes pati ten nebuvau. Daugiausiai esu ragavusi čipsų iš Amerikos, nes ten jų tikrai daug! Nuvažiavus į kokį nors miestelį, traškučių pasiūla bus visai kitokia nei už 200 mylių.
Kodėl čipsai tave veža?
Nežinau, ką tau atsakytų kiti čipsų mėgėjai, bet… Amerikoj ir daugelyje Europos šalių populiariausias užkandis yra čipsai, o ne kokie nors riešutukai. Matyt, traškesys ir sūrumas sukuria tokią priklausomybę..
Yra žmonių, kolekcionuojančių kačiukus, drambliukus, turkiškas akis ir įvairius crazy dalykėlius, kuriuos perka patys ir prašo draugų, kad šie iš skirtingų šalių parvežtų lauktuvėms. O tu, galima sakyti, kolekcionuoji… skonius?
Taip, taip! Draugai, išvykę į tolimesnę kelionę, visuomet yra priversti parvežti lauktuvių – čipsų. Vienų tenka paprašyti, kiti patys susivokia. Žinoma, mane labiausiai domina crazy skoniai, kurių kitur nėra. Be to, buvome su vyru nusprendę sveikatos sumetimais traškučių kurį laiką nebevalgyti, o ir medžiagos blogui turiu trims metams į priekį, bet… Prieš porą savaičių rengėme įkurtuves naujuose namuose, į kurias atvykę draugai atnešė didelį maišą visų čipsų rūšių, kuriuos parduoda viename prekybos centrų! Ten buvo apie 30 pakuočių – viską suvalgėme per dvi savaites.
Ar tavo mylimasis yra priverstas kartu valgyti traškučius, kad tu nejaustum kaltės?
Visai ne, jam čipsai irgi patinka! Mes net ir vertinam juos kartu, diskutuojam, nutartą įvertinimą užsirašom, kad nepamirštumėm.
Kai kurie tavo pirmojo blogo sekėjai mano, kad itin daug dėmesio skiri liekno kūno kultui ir jį propaguoji. Ar tau tikrai taip svarbu lieknos kūno formos? Kai suderini figūros priežiūrą ir meilę traškučiams?
Tai žinoma, kad gera kūno išvaizda man svarbu, aš gi boba! Pati nesikūdinu, bet jeigu šiandien prisiėsčiau ir matyčiau, kad priaugau du kilus, tada susiimčiau, prisižiūrėčiau: kelias dienas nesmaguriaučiau, valgyčiau sveiką maistą ir su saiku.
Turbūt niekada gyvenime nesilaikiau dietos… Aš mėgstu maistą, pati dažnai gaminu, tačiau maistą suprantu kaip kultūros dalyką. Man nėra labai svarbus maisto kultas, nesureikšminu to, bet neskaniai nevalgau!
Šiaip, aš pastebėjau, kad kai įkeliu ką nors panašaus į manekenės nuotrauką su prierašu „O, stora!“, sulaukiu daugiau komentarų ir įvairių nuomonių. Tie, kurie mane pažįsta, puikiai žino, kad aš taip darau tam, kad sukelčiau hater’ių komentarų bangą: haters gonna hate! Viskas rašoma yra jums, todėl rašau tai, ką jūs norit skaityti. Kartais net atrodo, kad žmonės laukia, kol kažką parašysiu, kad galėtų paprieštarauti, išsirėkti.
Grįžkime prie traškučių. Koks skonis tau pasirodė keisčiausias?
Keisčiausi ir tuo pačiu skaniausi traškučiai, kuriuos iki šiol esu ragavusi, yra patiekalo „Haggis“ skonio. Kas yra „Haggis“? Tai škotų tradicinis patiekalas, išvaizda ir gamybos technika primenantis lietuviškuosius vėdarus. Bet į škotų patiekalą įeina įprastai nenaudojamos gyvūnų dalys, atliekos, pavyzdžiui, avies smegenys, kurios būna sumaišomos su grūdais.
Šlykščiausias skonis buvo…
Ekskliuzyviniai mojito skonio traškučiai yra patys neskaniausi pasaulyje. Jie buvo tokie saldūs ir šlykštūs, kad net draugai negalėjo valgyti! Neįtikėtinai šlykštu – tai vieninteliai čipsai, kuriuos dešimtbalėje sistemoje įvertinau vienetu.
Koks tavo santykis su žodžiu „chemija“? Turbūt dažnai tenka jį išgirsti, kai labai mėgsti į sveikos mitybos racioną neįrauktus traškučius…
Reikia visur turėti saiką. Kartais. Jei yra galimybė, nusiperku naują čipsų pakelį 30 g. svorio ir suvalgome jį dviese. Jei yra tik 200 g. pakuotė, aišku, suvalgome ir juos…
Ar tavo naujasis blogas – verslo idėja? Galbūt planuoji pardavinėti savo įrašus kaip reklamą traškučių prekės ženklams?
Esu gavusi ne vieną laišką iš plačiai nežinomų čipsų brand’ų, kurių dauguma yra gaminami Amerikoje. Jie norėjo atsiųsti man čipsų paragavimui. Bet su manimi susisiekę žmonės turbūt manė, kad aš gyvenu Amerikoje, nes dauguma mano svetainėje patalpintų traškučių rūšių buvo būtent iš ten. Atrašiusi į laiškus, jog mielai paragaučiau jų čipsų, deja, atsakymo negavau – greičiausiai dėl to, kad nusiunčiau jiems savo adresą. O pati tuo metu gyvenau Amsterdame.
Kaip apibūdintum meilę čipsams?
Meilė čipsams galbūt panašį į meilę vyrams, cha! Negali be jų, bet prisivalgai ir bloga. Nors aš nesakau, kad man bloga nuo vyro ar vyrų… Ne, čia aš kažkaip ne taip suformulavau, cha cha!
Evelinos blogas [-[0]-]
