Žygis Stakėnas – buvęs televizijos dainų projekto dalyvis, laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ vedėjas. Iki muzikinio projekto, linksmojo Žygio niekas nežinojo, jis buvo laidų redaktorius, likdavo televizijos ekranų ir žurnalų puslapių užkulisiuose.
Tačiau Žygiui ėmus dalyvauti televizijos projekte, vis dažniau žurnalistai pradėjo medžioti naują veidą, jiems rūpėjo sužinoti, ar gražuolis Žygis – laisvas vyras.
Žurnalistams ir jaunosioms gražuolio gerbėjoms teko nusivilti, jis – vedęs ir jau turi vaiką. Duoti interviu DELFI gatvei Žygis atėjo su laiminga žinia, tiesiai iš ligoninės – jam gimė sūnus.
DELFI gatvė: prieš metus dalyvavai televizijos projekte „Iššūkis žvaigždėms. Lietuvos dainų dešimtukas“. Kodėl dalyvavai šiame projekte?
Žygis: na, turbūt kaip ir daugelis – dėl įdomumo, ar galiu dainuoti? Tačiau taip pat norėjau truputį „investuoti“ į savo ateitį. Tas projektas tikrai pasitarnavo mano karjerai – vedu laidą (šypsosi).
DELFI gatvė: kas sunkiausia būna televizijos projekte?
Žygis: sunkiausia, ko gero, pasirodymai tiesioginiame eteryje. Nesu dainininkas ir lipdamas į sceną, šiek tiek, ką ten šiek tiek – normaliai jaudinausi.
Jaudinausi, kaip pasirodysime, kaip įvertins, ar išliksime. Visa kita : repeticijos, dainų pasirinkimas, pasisėdėjimai po laidų – tikrai sunkumų nekėlė.
DELFI gatvė: ar dar bendrauji su Eva, kitais dalyviais?
Žygis: į kinus ar teatrus kartu nevaikštome. Tačiau susirašome, atsitiktinai pasimatome, pasidžiaugiame. Dainavau vieną dainą kartu su Eva, jos albumo pristatyme. Ten susitikau daugiau dalyvių. Santykiai liko labai draugiški – viskas super.
DELFI gatvė: ar dar padainuoji?
Žygis: išskyrus Evos albumo pristatymą, daugiau neteko. Manau, kad ir gerai. Yra ir taip daug kam dainuoja. Nenorėčiau būti vienas iš tų, kurie nemoka (negali) dainuoti, bet vis tiek dainuoja.
DELFI gatvė: kaip manai, kodėl žinomi žmonės sutinka dalyvauti televizijos projektuose? Tik dėl didesnio populiarumo?
Žygis: tiesą sakant, tie dainų, šokių projektai daugeliui padėjo susigrąžinti populiarumą, o kai kam – jį užsitarnauti. Ar tai yra priežastis dalyvauti juose, kiekvienas sprendžia pats.
DELFI gatvė: iki šio projekto, niekam nebuvai žinomas, dirbai LRT laidų muzikos prodiuseriu. Kaip jauteisi, kai tave ėmė atpažinti gatvėje žmonės?
Žygis: su ta muzikos prodiuserio vieta – irgi juokinga situacija. Niekada juo nebuvau, kažkada kažkoks laikraštis leptelėjo tai ir visi pasigavo. Šiaip buvau keleto laidų redaktoriumi, dirbau ir už kadro, ir kadre – turėjau tokį personažą Staką Žygėną.
Žmonių dėmesys tikrai netrukdo. Gyvenu sau savo gyvenimą. Blogo nieko nepridirbau, tad ir žmonės, žiūrėdami į mane, ko gero labai blogai negalvoja. Tad viskas gerai.
DELFI gatvė: rudenį pradėjai vesti laidą „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“. Kaip manai, kodėl tave televizijos prodiuseriai pasirinko?
Žygis: nežinau, tiesiog tikau būti šios laidos vedėjumi. Prieš tai dirbau vaikų laidose, esu linksmas, gražus, o tokio jiems ir reikėjo. Kiek kandidatų buvo ir kuo aš buvau geresnis, nežinau, reikėtų klausti prodiuserių.
DELFI gatvė: gal tavo nuomonė pasikeitė apie Lietuvos vaikus, mokyklas, vedant laidą?
Žygis: apie tai negalvodavau. Tačiau buvau nustebintas ne tiek vaikų gabumų, kiek mokyklų atsinaujinimu. Naujos aparatūros, mokymosi priemonės, kokių ne tai, kad neturėjome, bet išvis negalvojau tokių esant.
DELFI gatvė: ar lengva – prakalbinti vaikus?
Žygis: priklauso nuo vaiko. Dažniausiai, nebūna sunku. Kalbamės ir tiek. Bet jei vaikas yra nekalbus, tai kalbink nekalbinęs – sunkiai.
DELFI gatvė: ar laidoje dalyvaujantys vaikai skiriasi nuo tavo kartos vaikų?
Žygis: dabar vaikai turi tiek visko… Mes galėjome apie tai tik svajoti. Galimybės iš tiesų yra didesnės, džiugu, tikiu, kad mano vaikai turės dar didesnes galimybes (šypsosi).
DELFI gatvė: koks vaikas turėtų tapti „Lietuvos tūkstantmečio vaiku“?
Žygis: tikrai ne tik knygų skaitovas. Visapusiškas vaikas: muzikuojantis, sportuojantis, fotografuojantis, organizuojantis, šokantis, piešiantis ir visa tai darantys vos ne vienu metu. Tokie ir tapo tūkstantmečio vaikais. Mums beliko išrinkti dar tūkstantmečio devintoką ir vienuoliktoką.
DELFI gatvė: ar pats sutiktum savo žinias pasitikrinti laidoje?
Žygis: taip, mielai pasitikrinčiau. Kiek pamenu, kai žaidė dvyliktokai ne kartą teko „kviesti pagalbą“, gerai, kad ne greitąją… Visko negali žinoti ir dėl to man visai ne gėda.
DELFI gatvė: ar sunkus televizijos laidų vedėjo darbas?
Žygis: negaliu kalbėti už visus. Nuo laidos priklauso. Nemanau, kad lengva vesti laidą, kai reikia kalbėti kaip kažkas kažką nužudė, paliko ar panašiai. Man tai tikrai nėra sunku.
DELFI gatvė: ko naujo išmokai, būdamas televizijos laidų vedėju?
Žygis: hm, nežinau, gal kai kurių teisingų žodžių kirčių (šypsosi).
DELFI gatvė: kaip vertini situaciją, jog televizijose – tik kelios laidos, skirtos vaikams?
Žygis: na, negerai negerai, bet ką daryti? Vaikų laidų žiūrimumo reitingai yra tikrai nedideli. Ypač šiais laikais, kai daugelis laidų dingsta iš eterio, kurti laidą, kuri būtų pasmerkta „myriop“ – neprotinga.
DELFI gatvė: tuoj baigsis televizijos sezonas. Kokią laidą norėtum vesti naujame sezone?
Žygis: apie tai dar anksti kalbėti. Be abejo, norėčiau tęsti darbą šiame projekte su šia komanda, bet tai ne tik nuo manęs priklauso.
DELFI gatvė: ar sutiktum vesti bulvarinę laidą?
Žygis: o kodėl gi ne? Manau, kad dabar nedaugelis žmonių gali rinktis ką vesti (čia aš apie laidas).
DELFI gatvė: koks buvai mokykloje?
Žygis: padykęs buvau. Gal nederėtų man apie tai kalbėti. Jei kada vesiu bulvarinę laidą, pažadu papasakoti, koks padykęs buvau (juokiasi).
DELFI gatvė: o paauglystėje klausydavai tėvų?
Žygis: be abejo, kas čia per klausimas? Na, gerai gerai, buvo visko, tačiau visada stengiausi. Esu diržiuko gavęs, kad pažymių knygutėje liežuvių pripiešiau ir šiaip kad seną taupyklę sudaužiau, ištuštinau ir suklijavau. Buvo visko.
DELFI gatvė: su kokiomis problemomis susidurdavai paauglystėje?
Žygis: susidurdavau ir su vyresnių priekabiavimu, ir gatvėje gavau lupt, piniginę praradau, ir pažįstami aplink ne tais keliais nuėjo. Nežinau, ar dabar tas pats vyksta?
DELFI gatvė: ar paauglystėje vaikščiodavai į pasimatymus?
Žygis: tai ne, prie knygų sėdėdavau (juokiasi).Vaikščiodavau, žinoma, į kiną, Gedimino pilį, baseiną, buvo tų pasimatymų.
DELFI gatvė: kokios merginos tau patikdavo?
Žygis: labai protingos, pirmūnės, be abejo, su akiniais, būtinai, raudonplaukės, o jei rimtai – nežinau seniai, tai buvo. Visokių buvo merginų.
DELFI gatvė: ar turėjai pravardę?
Žygis: taaaip ilgą laiką, buvau vadinamas „stakanu“, ačiū Dievui, ne todėl, kad gerdavau – pavardė tokia (šypsosi).
DELFI gatvė: kokios muzikos klausydavai paauglystėje?
Žygis: sunkią: „Nirvana“, „Green Day“, „Offspring“, „Metallica“. Dabar visai kitaip – nelabai patinka rokas, kažkaip link elektronikos linksta ausys.
DELFI gatvė: kodėl būdamas toks jaunas vedei?
Žygis: o kodėl būdami vyresni ar seni – dar nevedę? Gal nelabai susiranda, ką vesti? O aš va, radau, vedžiau, dabar dar ir laidą vedu.
DELFI gatvė: ar nesijauti per jaunas santuokai?
Žygis: būna minčių. Bet bijai vilko – neik į mišką.
DELFI gatvė: koks esi tėtis?
Žygis: labai stengiuosi būti geras, kantrus, atsakingas, linksmas, daug kalbuosi. Problemas esu linkęs spręsti kalbomis. Na, būna sprogstu – tada kalbuosi garsiai.
DELFI gatvė: kaip leidi laisvalaikį?
Žygis: mėgstu gamtą bet kuriuo metų laiku. Visas mano laisvalaikis – šeima, su tam tikrais sporto ar pramogų nukrypimais. Ir man tai patinka.
DELFI gatvė: kokių turi pomėgių?
Žygis: sportas – ne tik pats, bet ir prie televizoriaus, kinai (filmai), kelionės, kurių jau senokai nebuvo, muzika, kuri visada šalia…
