Prieš penkerius susibūrė tuomet dar neregėta paauglių grupė „Mokinukės“. „Mokinukės“ buvo šešios merginos, kurios dainavo apie mokyklą, pirmąją meilę, pamokas ir pertraukas. Niekas nesitikėjo, jog jos užkariaus Lietuvos muzikos Olimpą.
Bet jas ėmė graibstyti spauda, televizijos laidos. Grupė „Mokinukės“, gavusios ne vieną muzikinį apdovanojimą, vos spėjo koncertuoti Lietuvos miestuose. Prieš daugiau nei metus grupę paliko dvi merginos – Simona ir Ieva. Jos išvažiavo mokytis į Vilnių.
Šiemet visos „Mokinukės“ baigia mokyklą, taigi, gerbėjai – nežinioje: kas bus su grupe?
DELFI gatvė nusprendė susitikti su grupės narėmis ir išsklaidyti gerbėjų abejones. Merginos atskleidė tiesą – jos lieka scenoje, keisis tik grupės pavadinimas. Grupės pavadinimą galės išrinkti grupės gerbėjai.
Jau vasarą merginos prisistatys nauju pavadinimu. Interviu DELFI gatvei merginos prisiminė karjeros pradžią, pirmus honorarus, kalbėjo apie artėjančius egzaminus ir ateities svajones.
DELFI gatvė: prisiminkite, kokios buvote karjeros pradžioje? Ar dar prisimenate pirmąjį grupės koncertą?
Ineta: pirmojo koncerto niekada nepamiršiu. Jis įvyko Marijampolėje, kiek pamenu, jis buvo sėkmingas.
Manau, pirmą kartą scenoje pasirodžiusi grupė „Mokinukės“ paliko neblogą įspūdį žiūrovams. Karjeros pradžioje stengėmės dainuoti profesionaliai, taip liko iki šiol.
Irūna: buvome mažos mergytės su dviem kasytėmis ir kepurytėmis. Dainavome dainas apie mokyklos meilę ir mokyklą. Pamenu, vienas iš pirmųjų filmavimų įvyko Lietuvos televizijoje, bet pirmieji pasirodymai man asocijuojasi su laida „NML“.
Kristina: karjeros pradžioje buvome šešios jaunos mergytės su dviem kasytėmis.
Taip, puikiai prisimenu pirmąjį mūsų koncertą. Tai buvo televizijos laidos filmavimas. Labai jaudinomės, nerimavome, kaip mus priims klausytojai, bet viskas praėjo sklandžiai, publika mus palaikė.
Rūta: žinoma, karjeros pradžioje buvome visai kitokios – daug jaunesnės, su dviem kasytėmis, visai nedrąsios, nelabai tikėjome, kad taip ilgai išbūsime kartu ir tapsime populiarios.
Prisimenu pirmąjį koncertą Marijampolėje, dalyvavome kaip pop choro „Olialia“ dainininkės. Tik koncerto pabaigoje pasirodėme šiek tiek kitokios su daina „Pažadai”, nuo kurios ir prasidėjo mūsų grupės karjera.
DELFI gatvė: kaip manote, ką grupė „Mokinukės“ padovanojo lietuviškai muzikos rinkai?
Ineta: pradėjome dainuoti dainas, kuriose yra daugiau gitarų akordų. O dabar vis dažniau gitaras girdime ir kitų atlikėjų dainose.
Nežinau, ar tai mes pradėjome, bet tikrai žinau, kad tai – tik į gerą.
Irūna: mūsų grupė buvo pirmoji Lietuvoje paauglių mergaičių grupė. Manau, tuo išsiskyrėme iš kitų grupių, todėl buvome įdomios.
Kristina: mes buvome vienintelė paauglių grupė Lietuvoje. Tai jau yra pasiekimas. Mūsų pirmosios dainos buvo apie mokyklos meilę ir paauglių problemas, apie tai nedainavo nė vienas dainininkas.
Rūta: nuoširdumo, tikrumo, profesionalumo.
DELFI gatvė: kaip jausdavotės, kai būdamos penkiolikos metų, uždirbdavote daugiau nei kai kurie suaugę žmonės?
Ineta: labai smagu, kai viską perki už savo pinigus ir nereikia prašyti tėvų.
Irūna: pirmieji honorarai mums buvo netikėti. Vėliau prie to pripratome ir uždirbtus pinigus leidome, kaip norėjome.
Kristina: tikrai gerai, nes nereikėdavo prašyti pinigų iš tėvų. Galėdavome pirkti, tai ką norėdavome.
Rūta: mes nuo pat mažens koncertuojame ir seniau tekdavo šiek tiek užsidirbti. Žinoma, jausmas labai geras, kai nereikia prašyti pinigų iš tėvelių.
DELFI gatvė: kur išleidžiate savo honorarus?
Ineta: pinigus leidžiame įvairiems dalykams: maistui, drabužiams, kosmetikai ir kitiems dalykams.
Irūna: perku drabužius, kosmetiką. Visko, ko reikia jaunai panelei.
Kristina: perku drabužius, kosmetiką, papuošalus.
Rūta: dažniausiai – savoms reikmėms: drabužiams, kosmetikai, papuošalams. Šiaip esu gana išlaidi, sutaupyti sekasi sunkiai (juokiasi).
DELFI gatvė: kur šilčiausiai jus priima publika: miestuose ar miesteliuose?
Ineta: publika mus visur šiltai priima. O miestų publika nuo miestelių beveik nesiskiria, gal tik tuo, kad mažesnių miestelių žmonės yra nuoširdesni.
Irūna: šilčiausia publika – mažuose miesteliuose. Taip pat šiltai priima Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje.
DELFI gatvė: per grupės gyvavimo istoriją, keitėsi ne tik jūsų dainos, bet ir stilius. Kuris stilius jums buvo mieliausias?
Ineta: man labiausia patinka dabartinis mūsų stilius.
Irūna: labiausiai patiko juodos suknytės. Atrodėme kaip tikros mokinukės.
Kristina: man mieliausias stilius – dabartinis. Manau, mes atrodome labai gerai.
Rūta: man yra daug širdžiai mielų dainų tiek senesniuose albumuose, tiek naujausiame. Mes augame, keičiamės pačios, ir mūsų muzika „auga“, tobulėjame – tai natūralu.
DELFI gatvė: esate gavusios ne vieną muzikinį apdovanojimą. Ką jums reiškia šie apdovanojimai?
Ineta: apdovanojimai reiškia labai daug. Smagu, kai kažkas mus įvertina.
Irūna: visi apdovanojimai mums – labai reikšmingi, visi jie išrikiuoti mūsų repeticijų salėje.
Kristina: visi apdovanojimai mums labai svarbūs, jie tarsi mūsų sunkaus darbo įvertinimai.
Rūta: tai – didelis paskatinimas mums toliau kurti ir stengtis.
DELFI gatvė: kuris apdovanojimas brangiausias?
Ineta: negaliu išskirti nei vieno. Visi labai brangūs.
Irūna: man reikšmingiausias apdovanojimas – „ RC metų debiutas“. Tai – pats pirmas apdovanojimas, gal dėl to jį galėčiau išskirti iš kitų.
DELFI gatvė: jums tenka važinėti po visą Lietuvą. Ar jums kelionės nenuobodžios?
Ineta: prie kelionių esame pripratę, tikrai nenuobodžiaujame.
Irūna: kelionių pasitaiko ir nuobodžių, bet dažniausiai randame, ką veikti.
Kristina: ne, nes kelionės laiką skiriu miegui.
Rūta: ne, mes esame pripratusios gyventi „ant ratų“, kelionės neprailgsta, randame užsiėmimų: bendraujame, skaitome, mokomės, dainuojame. Ir turbūt dažniausiai miegame (juokiasi).
DELFI gatvė: ar esate geriausios draugės?
Ineta: daugiau nei draugės, kaip seserys.
Irūna: tikrai esame geriausios draugės. Per tiek metų labai viena prie kitos prisirišome.
Kristina: taip, mes pačios geriausios draugės. Tiksliau tariant, esame sesutės.
DELFI gatvė: ar dažnai tarp jūsų kyla ginčų? Dėl ko pykstatės?
Ineta: kyla konfliktų, bet juk tai normalu. Daug laiko kartu praleidžiame, todėl ginčai – neišvengiami. O ginčijamės dėl įvairiausių smulkmenų, todėl konfliktai trunka labai trumpai.
Irūna: pykčių būna labai retai. Dažniausiai dėl smulkmenų susipykstame.
Rūta: pykstamės tikrai retai, nebent dėl smulkmenų ar tiesiog pervargimo, kai visos būname labai irzlios.
DELFI gatvė: ar koncertai, repeticijos netrukdo mokytis?
Ineta: netrukdo. Labai norime dainuoti, laiko galima rasti abiems dalykams, tik reikia mokėti jį planuoti.
Irūna: koncertai, filmavimai netrukdo mokslui, nes stengiamės pasimokyti prieš koncertus, tenka po gastrolių ir paryčiais grįžti namo. Būna, kad einame į mokyklą, neparuošę namų darbų.
DELFI gatvė: ar bijote artėjančių egzaminų?
Ineta: labai bijau.
Irūna: labai bijau istorijos egzamino, nes jam ilgiausiai reikia pasiruošti.
Kristina: tikrai taip.
Rūta: na, ši mintis, kad jie jau visai tuoj, nedžiugina. Baimės šiek tiek tikrai yra. Tačiau noriu, kuo greičiau pabaigti mokyklą.
DELFI gatvė: kur žadate toliau mokytis?
Ineta: dar nežinau, priklauso, kokie bus egzaminų rezultatai.
Kristina: dar nesu apsisprendusi.
Rūta: labai sunku apsispręsti, konkrečių planų neturiu.
DELFI gatvė: kada grupės pavadinimas pasikeis? Ar tiesa, jog galės gerbėjai išrinkti grupės pavadinimą?
Ineta: manau, tada, kai jau nebebūsime moksleivės. Pavadinimą turbūt galės išrinkti gerbėjai.
Irūna: pavadinimą pakeisime, kai baigsime mokyklą.
Kristina: gerbėjai galės išrinkti pavadinimą. Vasarą pasirodysime scenoje su nauju pavadinimu.
DELFI gatvė: gal su nauju grupės pavadinimu keisis jūsų stilius, pasirodys naujas albumas ar nauja daina?
Ineta galbūt. Dar šiandien esame „Mokinukės” ir apie ateitį daug negalvojame.
Irūna: turėtume išleisti albumą. Stiliaus keisti nežadame, nenorime prarasti savo gerbėjų. Jiems taip jau bus sunku priprasti prie mūsų naujo pavadinimo.
Kristina: dar nieko negaliu atsakyti.
Rūta: taip, toliau dainuosime, kursime, tobulėsime.
DELFI gatvė: ar sirgote žvaigždžių liga?
Ineta: tikrai ne.
Irūna: nesirgau žvaigždžių liga, nors yra tekę girdėti, jog esame „pasikėlusios“. Kas mus pažįsta žino, jog esame paprastos.
Kristina: ne, kokios buvome, tokios ir likome. Niekuomet dėl populiarumo nebuvome užrietusios nosių.
Rūta: manau, kad ne. Visos esame paprastos, tokios, kokios buvome. Tikrai nesijaučiame kažkokiomis „žvaigždėmis”.
DELFI gatvė: ar gatvėje aplinkinių dėmesys jūsų nebaugina?
Ineta: nebaugina, gal iš pradžių perdėtas dėmesys ir buvo šiek tiek bauginantis, bet dabar jau nebebaisu (šypsosi).
Irūna: dėmesys – smagu, bet perdėtas dėmesys tikrai vargina. Jau pripratome prie to ir kartais reikia apsimesti, jog negirdime kažkokių patyčių ar replikų, nes gatvėje – visko tekę išgirsti, įvairiausių komentarų.
Kristina: anksčiau baugindavo, kai išgirsdavome, jog juokiasi ar šaiposi, bet dabar nebebaugina. Tiesiog į pašaipas nekreipiame dėmesio.
Rūta: nebaugina, kartais žmonės mūsų net neatpažįsta.
DELFI gatvė: kada pirmą kartą įsimylėjote?
Ineta: trylikos metų.
Irūna: pirmą kartą rimtai įsimylėjau keturiolikos metų.
Kristina: pirmą kartą įsimylėjau šešiolikos metų.
Rūta: įvairių susižavėjimų buvo labai daug. Bet pirmą kartą įsimylėjau šešiolikos metų.
DELFI gatvė: ką galite papasakoti apie savo pirmąsias meiles?
Ineta: kadangi ji buvo jau labai seniai, tai nelabai ir prisimenu. Bet žinau, jog ji dabar man atrodo labai juokinga.
Irūna: pirmoji meilė – vienintelė ir nepakartojama.
Kristina: mano pirmoji meilė – vienintelė ir nuostabi.
Rūta: ji buvo nelaiminga.
DELFI gatvė: ar šiuo metu esate laisvos?
Ineta: žiūrint, apie kokią laisvę kalbame. Ar turiu vaikiną? Taip, turiu.
Irūna: esu užimta (šypsosi).
Kristina: ne.
Rūta: taip.
DELFI gatvė: ką patartumėte jaunimui, kurie nori dainuoti ir išgarsėti?
Ineta: svarbiausia, didelio noro, o svajonei išsipildyti tik to ir reikia.
Irūna: tiems, kurie nori dainuoti, patarčiau dalyvauti įvairiuose konkursuose, kad jie būtų pastebėti, o kad išgarsėtumėte – reikia gero prodiuserio.
Kristina: nepasiduoti, suklupus. Kovoti iki galo!
Rūta: visuomet reikia stengtis tobulėti, siekti savo tikslo, parodyti ir atskleisti save.
DELFI gatvė: ko reikia dainininkui, kad jis būtų populiarus?
Ineta: aišku, reikia sugebėti dainuoti.
Irūna: talento ir charizmos.
Kristina: svarbiausia, būti savimi.
Rūta: talento, gerų dainų, mokėti save pateikti. Reikia daug reklamos, skandalų ir tu jau populiarus.
