Jis juokiasi tada, kai visi sukniubę ant kelių meldžiasi ir dreba iš baimės, jis kvatoja iš žmonių nelaimių, nesėkmių ir kvailybės. Jis drąsiai ir plačiai šypsosi tau į veidą su mažyte pagieža ir panieka. Jis – lietuvių gotikinės muzikos atlikėjas, „Comedia d‘el Arte“ vokalistas.
„Comedia d‘el Arte“ – viena originaliausių šiuo metu grojančių gotikinių kauniečių grupių. Ji susikūrė 2006 metais. Šių jaunų atlikėjų kūryba netelpa į jokius rėmus. Kuo jie ypatingi? Vokalistas Optura visad slepiasi po gausaus makiažo kauke, jo juodai dažytos lūpos nenustoja ironiškai šypsotis, jo balsas primena suaugusio vaiko verksmą, dainų tekstai – socialinę kritiką, muzika – linksmą turgaus gaudesį…
Pirmą kartą išgirdę grupės muziką galite pagalvoti, kad tai linksmas E. Kusturicos muzikos analogas, tačiau neapsigaukite. „Comedia d‘el Arte“ pasirodymai – žavingi maži tamsūs teatrai, dvelkiantys senovės Italijos prabanga, skurdu ir liūdesiu.
„Commedia d‘ell arte“ buvo populiari improvizacinio teatro forma, kilusi iš Italijos XVI amžiuje ir ypač klestėjusi XVIII a. Improvizacinio teatro spektakliai būdavo komiškos dramos, skirtos plačiajai auditorijai. Jos nebuvo repetuojamos, o vykdavo spontaniškai. Paprastai spektakliai būdavo nemokami, kad jais galėtų mėgautis ir neturtingi Italijos gyventojai.
Šis improvizacinis teatras neturėjo jokio scenarijaus, jis buvo kuriamas čia pat. Aktoriai sekdavo publikos pasiūlymus ir istorijos tėkmę pakreipdavo taip, kaip norėdavo auditorija. Kurdami dialogus, pasirinkdami aplinką, galvodami siužetą, „Commedia d‘ell arte“ aktoriai rimtai nemąstydavo, spektakliai buvo spontaniški ir skirti masių pramogai.
Aktoriai vilkėdavo kostiumus, slėpdavosi po išraiškingomis kaukėmis. Teatras po atviru dangumi sutraukdavo galybę žiūrovų, nors aktoriai buvo beveik mėgėjai ir jokie profesionalai… Tai būdavo tarsi gatvės klounų pasirodymas, kuris juokingai perteikdavo tautos balsą…
Tarp „Commedia d‘ell arte“ veikėjų buvo ir moderniųjų klounų protėvis – Arlekinas (Arlecchino, Harlequin).
Jis – margas, klounas. Vaidindamas komedijoje, Arlekinas visuomet nešiodavosi įrankį, su kuriuo vis užtvodavo kitiems aktoriams per nugaras, tačiau galiausiai pats būdavo nubaustas.
Arlekinas nėra piktavalis herojus, labiau šelmiškas, apsukrus bei gabus. Kartais jis nerangus ir silpnas, tas nevykėlis, kuris visada aplink save sukelia chaosą.
Pats žodis „Arlecchino“ greičiausiai yra darinys iš „hellech“ bei deminutyvinės priesagos „ino“, tai reiškia mažą kipšą.
Arlekinas gali būti vadinamas begale skirtingų vardų, kurie italams skamba juokingai, tarkim: Traccagnino, Bagattino, Tortellino, Naccherino, Gradelino, Mezzettino, Polpettino, Nespolino, Trappolino, Zaccagnino, Bagolino, Fagottino, Fritellino ir kt.
Kauniečių „teatralų“ „Comedia d‘el Arte“ vokalistas Optura, neretai save vadina Arlekinu. Ką jis pasakoja apie savo muziką ir įvaizdį, skaitykite žemiau.
DELFI gatvė: kodėl pasirinkai būtent tokį išskirtinį įvaizdį?
Optura: nes tai yra commedia, tai yra teatras. Be to, teatrališkumas grupę daro efektingesnę. Mano nuomone, pasirodymų metu muzika turi būti derinama su vaizdu.
DELFI gatvė: ką nori pasakyti savo dainomis? Apie ką dainuojate?
Optura: apie gyvenimą. Dainos tekstas man yra labai svarbus, tai turi būti išgyventa… Noriu, kad tekstas paveiktų klausantįjį.
Turbūt pagrindinė idėja, kurią norime išreikšti, yra ta, jog
mes visi šiek tiek esame aktoriai, vaidinantys savo spektakliuose.
DELFI gatvė: kokio pobūdžio jūsų pašaipa (koncertuodami juk visą laiką šypsotės, juokiatės), ar jūs ką nors ironizuojate? Ką vaidinate ant scenos?
Optura: juokas yra įvairaus pobūdžio. Mimikomis išreiškiu dalį emocijų ir išgyvenimų. Veido mimika – labai svarbi išraiškos forma.
Ta šypsena vieną sekundę gali būti nuoširdi ir tuoj pat pasikeisti į ironišką – tai priklauso nuo teksto ir personažo, į kurį įsijaučiu – dažniausiai tai – Arlekinas.
DELFI gatvė: kas tave įkvepia? Kaip kyla įvaizdžio idėjos?
Optura: teatras. Kaip atrodysime ir ką vaidinsime pradedame galvoti ruošdamiesi koncertams. Idėjų yra labai daug, tačiau dar negalime sau leisti siūtis įspūdingų kostiumų ir įsigyti įdomių rakandų pasirodymams.
DELFI gatvė: koks jūsų muzikos stilius?
Optura: sunku atsakyti, nėra vieno konkretaus stiliaus. Turime suformavę savo savitą skambesį, tačiau būtinybės jo įvardinti nematome – tam yra kritikai.
Galbūt – alternative gothic rock.
DELFI gatvė: gal turite kokių autoritetų, sektinų pavyzdžių?
Optura: autoritetų turi visi, tačiau sekti kuo nors nesinori. Norisi kurti tai, kas būtų savita ir su niekuo nesupainiojama. Galbūt, kai tik pradėjome groti, kitų įtaka ir jautėsi, tačiau, manau, kad nuo to jau atsiribota.
Taigi, Lietuvos padangėje turime ambicingus naujokus, kurie siekia išskirtinumo. Kol kas jiems tikrai sekasi, nes vieną kartą juos pamačius, įspūdis išlieka ilgam.
Tiems, kas dar negirdėjo „Comedia d‘el Arte“ muzikos, siūlome šviežutėlį jų darbą „Forever“.
