Meno „teroristas“ – taip jį vadina jo gimtojoje Anglijoje. Jo veiklos rezultatai – autobusų stotelėse, prestižiškuose muziejuose, ant Londono sienų, tiltų ir gatvių, zoologijos soduose net ant Raudų sienos Jeruzalėje. Jis – vienas populiariausių ir neabejotinai pats paslaptingiausias graffiti meistras pasaulyje.
Visi žino, ką jis daro, tačiau niekas nė nenumano, kas jis – koks jo tikrasis vardas, kur jį rasti ir, galų gale, kaip jis atrodo!
Niekas niekada nematė
Manoma, kad tikrasis „Banksy“ vardas yra Robertas Banksas, kad jis gimė maždaug 1974 metais netoli Bristolio, Anglijoje, ir kad jis neva yra fotokopijavimo aparato mechaniko sūnus, mokęsis tapti mėsininku! Tačiau visa tai tėra žiniasklaidos spėliojimai, o kaip yra iš tiesų žino tik jis ir keli jo draugai.
Sūnaus veikla, pasak „Banksy“, paslaptis net jo tėvams, kurie mano, kad jų sūnus yra paprasčiausias dailininkas ir dekoratorius.
Nors ir neįtikėtina, kad šiais paparacių, laikais pasauline garsenybe tapęs „Banksy“ vis dar taip sėkmingai slepia savo tapatybę, tačiau iki šiol niekam nepavyko ne tik pagauti jo darbo vietoje, bet ir nufotografuoti (išskyrus jo draugus, įamžinusius „Banksy“ „teisingu tašku“ – iš nugaros).
Tiesa, kelios nuotraukos, kuriose, manoma, yra užfiksuotas „Banksy“, jau egzistuoja. Viena jų – visai neseniai Londone eilinio praeivio padaryta fotografija, kurioje matyti 2 žmonės ant sienos piešiantys geltoną gėlę. Ši gėlė „išaugusi“ iš geltonų gatvės linijų, draudžiančių tose vietose statyti automobilius – „Banksy“ nepasitenkinimo šiomis naujovėmis Rytų Londone išraiška.
Tai patvirtino paties „Banksy“ atstovas. Tačiau, kad tose nuotraukose tikrai yra Banksy ir jo asistentas, jokių įrodymų, kaip ir galima tikėtis, nėra. O ir pati nuotrauka gana prastos kokybės, tad „Banksy“ (jei ten tikrai buvo jis) gali lengviau atsikvėpti – iš šios fotografijos jo tikrai niekas neatpažins.
Intelektualus gatvės menininkas
Yra žinomi vos keli laimingieji, kuriems pats „Banksy“ davė išskirtinius interviu. Vieno jų autorius, Simonas Hattenstone’as iš „Guardian Unlimited“, vėliau papasakos, kad „Banksy“ jam pasirodė esąs panašus į aktoriaus Jimmy Nailą ir britų reperio Mike’o Skinnerio mišinį.
Pasak jo, gatvės artistas vilkėjo paprastus džinsus, segėjo sidabrinius auskarus ir grandinę – nieko neįprasto – išskyrus tai, kad jo burnoje blizgėjo tokio pat metalo dantys!
Savo karjerą (ne mėsininko – graffiti meistro) „Banksy“ pradėjo maždaug 1980-aisiais metais, kai būdamas vos 14-os metų mokinukas pirmą kartą į rankas paėmė dažų flakonėlį. Paėmė ir nebepaleido. Iš pradžių dirbęs patyrusių Bristolio meistrų asistentu, pamažu „Bansky“ pats tapo savarankišku ir labai originaliu gatvės menininku.
Didžiausios savo sėkmės valandos jis sulaukė tik visai neseniai, maždaug 2000 metais, kai pradėjo piešti pagal iš anksto paruoštus piešinių trafaretus. Jis suprato, kad taip sutaupys daug daugiau brangaus laiko ir mažiau rizikuos nespėti pabaigti pradėto darbo, kurį bet kurią akimirką gali nutraukti pasirodžiusi policiją. O nuo pastarosios jam teko sprukti, ir ne kartą.
Po vieno tokio nuotykio, kai jam teko slėptis po traukinio vagonu, „Banksy“ galutinai nusprendė – nuo šiol dirbs tik iš anksto viską gerai apgalvojęs ir suplanavęs. Sprendimas buvo teisingas – išbaigti, gerai apgalvoti ir kruopščiai atlikti Banksy darbai tapo išskirtiniu „Banksy“ braižu, puikiai atpažįstamu ne tik Bristolyje ar Londone, bet dabar jau – visame pasaulyje.
„Banksy“ darbai – tai ne tik gražūs paveiksliukai, tai yra reikšmingos ir taiklios žinutės bei originaliai išreikštas, skanaus sarkazmo persunktas manifestas: paradoksalios, juokingos situacijos pasisako prieš karą, kapitalizmą, „elitą“, įvairius suvaržymus ir pan.
Muziejų siaubas
Sienas gatvėse puošiančiųjų – daugybė, tačiau tokių, kurie drįstų pagražinti ir muziejuose eksponuojamus meno kūrinius… Įžūlu! Bet būtent tai ir yra dar viena „Banksy“ veiklos dalis – muziejų „teroras“.
Išradingas vyrukas kažkokiu stebuklingu būdu itin saugomuose muziejuose sugeba palikti savo pėdsaką dažniausiai nė nepastebėtas daugybės muziejų stebinčių apsaugos darbuotojų ir video kamerų.
Po kepure ir plačiais rūbais savo tapatybę slepiantis vaikinas dvipuse izoliacija prie meno kūrinio originalo priklijuoja savo patobulintą to eksponato versiją (tiksliau – parodiją) ir skubiai, niekieno nepastebėtas pasišalina taip pat staiga kaip ir atsirado.
Jo klastotės atliktos taip kruopščiai ir subtiliai, kad net akyli meno muziejaus darbuotojai kurį laiką nieko neįtaria ir nepastebi. Ką jau bekalbėti apie muziejaus lankytojus – ir iš kur gi jiems žinoti, kad Niujorko „Metropolitain“ muziejuje kabėjęs paveikslas, kuriame puikavosi dama su dujokauke, yra ne lakios dailininko fantazijos vaisius, o „Banksy“ pokštas.
Dažniausiai pats „Banksy“ savo interneto svetainėje praneša apie kūrinio „patobulinimą“ ir netgi pasiūlo prizą tam, kuris pirmas suras jo pėdsaką muziejuje.
Jo darbai pasižymi ne tik išskirtiniu atlikimo braižu, bet ir giliomis potekstėmis. Pavyzdžiui, kartą Amerikos gamtos muziejuje eksponuotą vabalėlį jis apginklavo karinėmis sparnuotomis raketomis ir satelitine antena. Vabalėliui „Banksy“ duotas vardas skambėjo taip: „Withus Oragainstus“ (skamba gana normaliai, t.y. lotyniškai, bet iš tiesų tai frazės „With us or against us“ ištartos vieno JAV prezidento citata).
Prie bajerio
Neabejingas jis ne tik politikai, bet ir paprastiems zoologijos sodų gyventojams. Londono zoologijos sode pingvinų narve jis parašė: „Mums nusibodo žuvis!”, o Londone dramblio narve „Noriu iš čia ištrūkti! Čia taip šalta. Prižiūrėtojai smirda. Nuobodu. Nuobodu. Nuobodu.“
„Banksy“ itin mėgsta pasišaipyti ir iš jį persekiojančių policijos ir valdžios pareigūnų. Pavyzdžiui, Britų muziejuje, 41-ojoje galerijoje, kur yra eksponuojami autentiški Romos imperijos laikų eksponatai: įvairios skulptūros, piešiniai ir pan., jis rado vietą ir savo kūrinėliui pavadintam „Ankstyvasis žmogus eina apsipirkti“.
Ant akmens luito, akmens amžiaus laikų stiliumi nupieštas žmogeliukas prieš save stumiantis prekybos centro vėžimėlį! Darbo aprašyme mokslišku stiliumi rašoma, kad šį piešinį nupiešė gerai pietryčių Anglijoje žinotas menininkas – Banksymus Maximus.
Rašoma esą, deja, daugelis šio menininko darbų neišliko, nes juos sunaikino pavydūs municipaliteto atstovai, nesugebėję Banksymus darbuose įžvelgti meninės bei istorinės vertės.
Kaip ir daugelis „Banksy“ muziejuose paliktų staigmenų, ši taip pat pastebėta ir iš ekspozicijos pašalinta buvo tik po kurio laiko.
Paris Hilton kliuvo „saldžiausiai“
Nuo graffiti virtuozo kliūva ne tik valdžiai ir policijos pareigūnams, kuriuos „Bansky“ nupiešia, pavyzdžiui, aistringai besibučiuojančius arba apieškančius mažą mergaitę, bet ir įvairaus plauko garsenybėms. Tarkim 2006 metais jis pakeitė 500 debiutinio Paris Hilton albumo „Paris“ kopijų net 48 skirtingose Jungtinės Karalystės muzikos įrašų parduotuvėse į savo sukurtus Paris albumo variantus.
Šių albumų viršelius puošė „Bansky“ patobulintos Paris nuotraukos: vietoj Paris veido – šuns galva arba Paris be viršutinės suknelės dalies ir t.t. Prodiuserio Dangerio Mouse’o pagalba buvo pakeistos netgi kai kuriuos šios veikėjos dainos, todėl šiame albume jos pavadintos „Kodėl aš populiari?“, „Ką aš padariau gero?“, „Koks mano tikslas?“ ir pan.
Įdomiausia, kad kurį laiką to niekas nepastebėjo, todėl dalis šių albumų buvo parduoti. Dabar gi jie yra kone kolekcinė vertybė ir interneto aukcionuose kainuoja daugiau nei 700 svarų!
Kiek kainuoja „Banksy“ „šlamštas“?
Kolekcinėmis vertybėmis anksčiau ar vėliau tampa daugelis šio meno „teroristo“ darbų, dar nuo tų laikų, kai jis surengė pirmąja savo darbų parodą, kurioje, žinoma, pats nepasirodė. Jau tada jo darbai buvo vertinami penkiaženklėmis sumomis, tačiau, pasirodo, tai tebuvo pati pradžia.
Kol valdžia plauna „Bansky“ papuoštas sienas, kiti pasiryžę sumokėti bet kokią sumą, kad tik galėtų savo namus ar ką kitką papuošti jo piešiniais. Tai puikiai iliustruoja ir faktas, kad 2007 metais „Banksy“ darbai „Sotheby‘s“ aukcione buvo parduoti už šimtus tūkstančių svarų!
Pavyzdžiui, vienas šiame aukcione pristatytų darbų – „Bombing Middle England” – buvo parduotas už 102 tūkstančius svarų! Kiek mažesnės, bet ne mažiau kuklios buvo ir kitų darbų kainos. Šie skaičiai viršijo visas prognozes, o pats abstulbęs „Banksy“ savo interneto puslapyje po to rašė „Aš negaliu patikėti, kad jūs, silpnapročiai, perkat šitą šlamštą!”
Maža to, daugybės autorinių pasiūlymų sulaukiantis menininkas, kurio simbolis – žiurkė, daugelį jų (kad ir koks būtų siūlomas atlygis) paprasčiausiai atmeta. Juk jis dirba ne dėl pinigų! Išimtį „Banksy“ padarė tik britų roko grupei „Blur“.
2003-ųjų metų jų albumo „Think Tank“ viršelį puošia būtent Banksy darbas. Už šį piešinuką jis gavo 10 tūkstančių svarų. O „Blur“ – ne tik puikų viršelį, bet ir galimybę pasigirti, kad jie yra vieni iš nedaugelio asmeniškai turėjusių reikalų su garsiuoju „Banksy“.
„Autobusų stotelės yra kur kas įdomesnės ir naudingesnės vietos už meno muziejus. Graffiti tokiose vietose turi daugiau galimybių pasakyti ką nors prasmingo nei visa tai, kas saugoma už uždarų durų.
Graffiti buvo naudojami pradėti revoliucijas, sustabdyti karus, tai yra žmonių, kurių niekas neklauso, balsas. Graffiti yra vienas tų įrankių, kai tu beveik nieko neturi. Net jei viso to nesupranti, galų gale, graffiti yra tai, kas kažką, kam tądien yra šlykšti nuotaika, privers nusišypsoti…“ – „Banksy“.
