Lotynišką posakį „Ex oriente lux“, arba „Iš rytų šviesa“, šiais laikais galima būtų išplėsti pridedant „ir pinigai“. Juk antroji ir trečioji pagal dydį pasaulio ekonomikos, Kinija ir Japonija, yra Rytų šalys. Didžiausių planetos ūkių dešimtuke įsitvirtinusi ir dar viena Azijos valstybė, Indija. Tad nenuostabu, kad daugelis Vakarų šalių ypatingą dėmesį skiria tiek ekonominiams, tiek diplomatiniams, tiek kultūriniams ryšiams su Azija stiprinti. Apie tai vis garsiau kalbama ir Lietuvoje.
„Klausimas, kuo Lietuvai svarbu ir naudinga stiprinti ryšius su Azijos šalimis, šiandien atrodo net nekeltinas. Ir vis dėlto, kalbantis su kolegomis kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje, Australijoje, ir matant, kokį dėmesį ir investicijas jos skiria tiltams į Aziją tiesti, gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvoje atsitiktiniais viešais pareiškimais ir tėra apsiribojama. Tačiau tokia padėtis keičiasi. Pamažu, bet keičiasi“, – tvirtina Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytojas, sinologas, buvęs instituto direktorius dr. Vytis Silius.
Ragina nesustoti ties Europa
Anot dr. V. Siliaus, pasaulio dalis, kurią dauguma tarptautinių mokslo, politikos, ekonomikos ekspertų vadina didžiausia šio amžiaus galia ir potencialu, pas mus vis dar gana menkai pažįstama. Tokią padėtį ir užsibrėžusi taisyti Azijos kultūras tyrinėjanti ir šios srities specialistus rengianti instituto komanda.
„Kai Lietuvoje kalbama apie tarptautinę veiklą, rinkas ar studijas, dažnai omenyje turima Europa. Tačiau, mūsų požiūriu, Europos šalys Lietuvai veikiau jau kambariokės nei kaimynės. Kalbėdami apie tarptautinius ryšius, norėdami žvalgytis plačiau, privalome žvelgti už Europos ribų. Ir čia labai svarbu, kad auganti sprendimų priėmėjų karta – artimiausios ateities mokslininkai, verslininkai, diplomatai, valstybės tarnautojai – ne tik bendrais bruožais žinotų Aziją, jos tautas ir kultūras. Būtina užmegzti emocinį ryšį, išmanyti ir jaukiai jaustis Azijos šalyse, pažinoti žmones ir turėti asmeninių ryšių“, – pabrėžia pašnekovas.
Tai – viena iš priežasčių, dėl kurių studijas institute pasirinkę studentai keliauja ir daug laiko praleidžia tiriamose šalyse. Kaip teigia dr. V. Silius, bent jau pusmečiui išvažiuoja absoliuti dauguma instituto studentų.
„Azijos ir transkultūrinių studijų instituto tarptautinis bendradarbiavimas išsiskiria viso VU mastu. Maždaug 8 iš 10 studentų dalinių studijų išvyksta daugiausia į Azijos, taip pat Europos šalis. Mūsų pirmakursiams kartais juokaudamas sakau, kad studijuojant institute reikia gerokai pasistengti, norint niekur nevažiuoti. Itin daug stipendijų skiriama studijoms Kinijoje, vis daugiau galimybių išvykti ir į Pietų Azijos valstybes. Be abejo, studentai ten vyksta mokytis, tačiau visuomet raginame juos neužsidaryti vien auditorijose, pakeliauti ir patyrinėti šalį, jos gyventojus, kad supratimas ir žinios būtų kuo geresnės, autentiškos, ne vadovėlinės“, – pasakoja instituto dėstytojas.
Traukia ir smalsumas, ir perspektyvos
Kaip pastebi dr. V. Silius, VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto programas pasirinkusiems jaunuoliams būdingi bendri bruožai – ne tik pomėgis keliauti, smalsumas, bet ir atvirumas, polinkis ieškoti kažko naujo, neįprasto.
Pavyzdžiui, japonologijos studijos dažnai patraukia gana stiprų ryšį su Tekančios saulės šalies kultūra turinčius jaunuolius. Instituto dėstytojas pasakoja, kad po Antrojo pasaulinio karo dideles investicijas kultūros sklaidai skyrusi Japonija šiandien yra užsiauginusi jau ne vieną kartą gerbėjų, besižavinčių šios šalies istorija, menu, kovos menais, populiariąja kultūra, ypač animaciniais filmais. Todėl didelė dalis būsimųjų japonologų studijuoti ateina labai motyvuoti, kartais – turėdami ir kalbos pagrindus.
Kinijos ir Artimųjų Rytų studijų programos neretai pritraukia dėl kiek pragmatiškesnių sumetimų:
būsimieji sinologai dažnai pabrėžia augančią Kinijos ekonominę galią, mąsto apie tarptautinės karjeros galimybes. Artimųjų Rytų šalys studentus taip pat domina dėl ekonominių ryšių, verslo galimybių. Tiesa, dr. V. Silius pabrėžia, kad tai – politiniu ir diplomatiniu požiūriu gana sudėtingas regionas. Kita vertus, jis artimesnis Europai geografiškai ir kultūriškai, be to, tokios šalys kaip Turkija Lietuvai gana gerai pažįstamos, kas irgi gali turėti įtakos renkantis šią studijų kryptį.
Pietų Azijos regiono kultūrų ir visuomenių studijos tradiciškai domindavo į dvasinius ieškojimus linkusius leistis žmones. Asmenybės raida, būties prasmė, tūkstantmetė filosofija ir kultūra – šie dalykai neretai sutraukdavo jaunuolius studijuoti Indijos ir aplinkinių kraštų kalbas ir kultūras. Tačiau tai keičiasi: Pietų Azijos regionas tampa vis įdomesnis ir dėl sparčiai augančios ekonomikos, mokslo ir technologijų pasiekimų.
Atsiveria visas pasaulis
Paramą tolimuose kraštuose studijuoti ir jų tyrinėti vykstantiems studentams noriai skiria pačios Azijos valstybės. Vis dėlto dr. V. Silius įsitikinęs, kad gerokai aktyviau prie to turėtų prisidėti ir Lietuva – tiek viešasis, tiek privatus jos sektorius.
„Aktyviai tyrinėjame Aziją ir siunčiame su ja susipažinti mūsų studentus, tačiau daugiausia tai vyksta pačių Azijos šalių lėšomis. Interesas suprantamas: tiltus į Europą tiesiantiems indams ar kinams paranku bendrauti su žmonėmis, kurie būtų pagyvenę jų kraštuose, turėtų su jais glaudžių ryšių. Tačiau šis interesas turėtų būti abipusis, Lietuva taip pat privalo investuoti tiek į Azijos kultūras tiriančius specialistus, tiek į siekius pritraukti žmones iš tų kraštų į Lietuvą. Labai svarbu, kad studentai iš Azijos atvyktų čia, užmegztų emocinį ryšį su mūsų šalimi, kad po kelerių metų svarstant, su kuo vertėtų bendradarbiauti Europoje, jų mintyse pirmiausiai iškiltų Vilnius ar Kaunas, o ne tik Londonas ar Berlynas“, – teigia dr. V. Silius.
Taigi šio VU instituto vykdomos Azijos ir transkultūrinės studijos gerokai reikšmingesnės ir atveria kur kas daugiau galimybių, nei gali pasirodyti iš vis dar labai riboto dėmesio Azijos kraštams viešojoje Lietuvos erdvėje. Kartu su kolegomis moksleiviams pasakodamas apie karjeros perspektyvas įgijus išsilavinimą institute, dr. V. Silius paprastai pabrėžia, kad jos atveria kelius daryti tai, kas labiausiai domina, tik gerokai platesnėje tarptautinėje erdvėje.
„Mūsų bakalauro studijos nenubrėžia vieno aiškaus karjeros kelio, mes net ir nekeliame sau tokio tikslo. Siekiame studentams suteikti platų humanitarinį išsilavinimą, galimybę įsigilinti į regiono socialines, kultūrines, kalbines subtilybes, kas mūsų absolventams vėliau leidžia įsitraukti į pačias įvairiausias veiklas ir prie bendro ekspertų stalo atsinešti unikalią žiniją. Ji padeda pažvelgti į pasaulį peržengiant europietišką mąstymą, sąvokas ir mokslą, suteikti gilų supratimą apie regionus, kurie plotu ar žmonių skaičiumi keleriopai pranoksta Europą“, – tikina dr. V. Silius.
Anot jo, net ir Azija ne riba. Kinijai, Indijai ir kitoms Rytų valstybėms plečiant savo įtaką Afrikoje, Lotynų Amerikoje, studentams atsiveria galimybės įsitvirtinti bet kurioje pasaulio vietoje ir daryti dalykus, kurie arčiausiai širdies.
„Mūsų absolventai dirba ambasadose – nuoširdžiai didžiuojamės įspūdinga Lietuvos kultūros atašė Kinijoje Agnės Biliūnaitės veikla. Daugelis įsidarbina stambiose pasaulinėse įmonėse, neretai ir patys kuria verslą Azijos šalyse. Didelę absolventų dalį patraukia kultūra, darbas su tarptautiniais kultūros ir meno projektais, renginiais. Be abejo, dalis pasirenka ir akademinius tyrinėjimus. Taigi veiklos laukas itin platus, o mūsų institutas jį išplečia suteikdamas progą daryti tai, ką norite, ten, kur norite, aprėpti gerokai platesnį mastą“, – šypsosi dr. V. Silius.
