Dainų autorė ir atlikėja Ingrida Toleikytė-I.T (28 m.), neseniai pristačiusi savo kūrybos dainą „Tiesa“, debiutuoja Lietuvos kine. Nuotykinėje dramoje „Leónė. Bėganti į šviesą“ ji atliko pagrindinį vaidmenį, dėl kurio ryžosi nusikirpti plaukus ir numetė daug svorio.
Žilvino Žusino režisuotame vaidybiniame filme I.Toleikytė suvaidino jauną merginą, vardu Leónė, kuri save ir neįgalų tėvą išlaiko užsiimdama nelegalia veikla. Dainininkė taip pat tapo šio filmo scenarijaus bendraautore.
I.Toleikytė papasakojo, kad filmavimo metu svėrė tik 40 kilogramų. Numesti svorio dėl vaidmens ji sugalvojo pati.
„Kadangi pagrindinė veikėja yra devyniolikmetė, gyvenanti nepritekliuje, pamaniau, kad ji ir vizualiai turi atrodyti trapi, berniukiška ir labai liekna. Taip sugalvojau, kad reikėtų numesti svorio. Vėliau pasigaau, nes tą patį svorį turėjau išlaikyti apie metus. Tai labai paveikė mano sveikatą ir psichinę būseną“, – kalbėjo I. Toleikytė.
Debiutuojanti aktorė anksčiau yra sirgusi bulimija. Tada liekną figūrą ji siejo su sėkme ir grožiu. Iš pradžių laikėsi dietos, vėliau apskritai nebevalgė. Kai pradėjo alpti, į racioną ir vėl įtraukė maisto produktus, tačiau viską, ką suvalgydavo, išvemdavo. Tai tęsėsi penkerius metus.
„Kai pradėjau valgyti ir vemti – dėl ko ir sulieknėjau – susiradau vaikiną. Kol buvau sveika, į mane niekas nekreipė dėmesio. Nors visą laiką jaučiausi prastai, organizmą draskė, kildavo rūgštys, bet dainavau, turėjau vaikiną, man daug kas sakė, kad puikiai atrodau, vadinasi, viskas gerai. Gyvenau su mintimi: kad gyventum normalų gyvenimą, turi mažai sverti“, – atviravo ji.
Sprendimas susilaukti mažylio, anot dainininkės, buvo didžiausias postūmis, privertęs ją gydytis. „Tik noras susilaukti vaiko mane išgydė nuo bulimijos. Sūnaus gimimas išmokė džiaugtis tuo, ką turi, o ne pergyventi dėl visokių smulkmenų. Vaikas grąžina ant žemės. Tai ypač svarbu meniškiems žmonėms. Visąlaik norėjau būti mama, todėl karjera man buvo ir tebėra antrame plane. Svarbiausia yra šeima ir sveikata, visi kiti dalykai praeina“, – tikino trejų metų sūnų auginanti kūrėja.
Vaidmuo privertė suabejoti savimi ir susimąstyti
Vis dėlto, filmavimasis I.Toleikytę privertė ir vėl suabejoti savo kūnu: „Išsigydžiusi bulimiją, laikui bėgant pradėjau save priimti tokią, kokia esu, tačiau šis vaidmuo vėl privertė suabejoti savimi ir savo išvaizda. Nors filme mano lieknumą kiek užmaskuoja storas sluoksnis drabužių, tačiau vienoje scenoje, kurioje dėviu maudymosi kostiumėlį, mano figūra matosi akivaizdžiai. Kai pamačiau, kaip atrodau tarp lieknų kolegių Dalios Belickaitės ir Ingridos Voverytės, pagavau save galvojant: „Kaip gaila, kad aš natūraliai taip neatrodau.“ Su tokiomis mintimis vėl sugrįžau į savo paauglystės mąstyseną. Nors buvau labai kūda ir šalia kolegių jaučiausi atrodanti ne prasčiau, filmavimų metu mano savijauta tikrai nebuvo gera – vaikščiojau kaip lavonas, nuolat jutau nuovargį.“
Anot dainininkės, Leónės personažas labai niūrus – nesišypso, nekalba. Kad viskas atrodytų tikroviškai, į jos nuotaiką panirdavo iš anksto, todėl didžiąją dalį filmavimų vaikščiojo gana paniurusi. Darbams pasibaigus, sako, kad buvo sunku „išeiti“ iš vaidmens.
Kitas iššūkis, su kuriuo susidūrė debiutuojanti aktorė – scenos su tėvu. Jį filme vaidino žinomas Lietuvos teatro ir kino aktorius Vytautas Kaniušonis.
I.Toleikytė augo be tėvo, todėl vaidinti dukrą nebuvo paprasta: „Mano pačios tėtis mirė, kai man buvo penkeri. Buvo sudėtinga vaidinti dukrą, nes tėvo neturiu ir nežinau, ką reiškia jį turėti. Man niekada neatrodė, kad jo trūksta, nes prie to tiesiog pripratau. Tačiau pradėjusi galvoti, supratau, kad daugelis turi tėčius – mano vaikas, kitos aktorės… Gal būčiau kitokia, jei turėčiau tėtį? Ne tokia užsidariusi ir jautri, puolanti į savigyną… Kartais netgi kaupdavosi ašaros, kai suprasdavau, kad Leónė savo tėvą myli nepaisydama, kad jis serga ir yra našta. Vis dėlto, jis yra vienintelis artimas žmogus, kurį mano herojė turi, kuriuo gali rūpintis. Dėl jo buvimo ji jaučiasi „pilnesnė.“
Paaukojo ilgus plaukus
Kad taptų panašesne į savo heroję, be svorio numetimo I.Toleikytė ryžosi dar vienam žingsniui – nusprendė nusikirpti savo ilgus plaukus. Aktorė visą gyvenimą buvo ilgaplaukė.„Nors save buvau įtikinusi, kad viskas bus gerai, bet kai artėjant tai dienai, pradėjau panikuoti. Netgi nuėjau į perukų parduotuvę, kad žinočiau, kaip atrodysiu. Pasimatavau ir vos neatsisėdau. Supratau, kad negaliu. Su trumpais plaukais atrodžiau tarsi nesava. Bet vėliau tą pačią dieną eidama pamačiau mažą trumpaplaukę mergaitę ir pagalvojau, kokia ji graži! Blaškiausi, bet galop ryžausi“, – prisiminė ji.
Filmas „Leónė. Bėganti į šviesą“ jau rodomas Lietuvos kino teatruose
Filmo anonsai:
