Lygiai prieš dvidešimt metų Lietuvos muzikos ir teatro akademijos koridoriuose susitikę Vytautas Leistrumas, Giedrius Kiela, Jonas Šarkus bei Sergejus Ivanovas jau anuomet degė noru kurti ir muzikuoti. Ketvertui tapus gerais draugais, kiekviename jų slypėjęs troškimas pasidalinti savo kūryba su kitais realizavosi įkūrus grupę „Solo Ansamblis“.
Šiandien „Solo Ansamblis“ – puikiai atpažįstamas muzikinis vardas. Ne tik paklausyti, o ir pajausti bei išgyventi kviečianti grupė į savo koncertus Lietuvoje ir už jos ribų pritraukia įvairaus amžiaus klausytojus. Šiandien su „Solo Ansambliu“ kalbamės apie inspiracijų šaltinius, įsimintiniausius koncertus ir tai, kokių paskatų vedama grupė vengia apibrėžti savo kuriamos muzikos stilių.
Gal galėtumėte trumpai papasakoti apie grupės susikūrimo pradžią – kaip susibūrėte ir pradėjote koncertuoti platesnei publikai?
Giedrius: Šiemet žymime 20 metų nuo tada, kai aš, Jonas ir Vytautas įstojome į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, o Sergejus tuo metu jau buvo ją baigęs. Taigi, plačiąja prasme, akademija yra mūsų grupės susikūrimo pradžia – joje susitikome ir iki šiol kartu kuriame įvairius projektus.
Vytautas: Taip, tai jau gana sena istorija, bet jos esmė: keturi grojantys ir kuriantys bendraminčiai dar labiau susibičiuliauja kurdami kartu. O noras kurti ir koncertuoti knibždėjo kiekviename iš mūsų atskirai, tad pradėjus tai daryti drauge, šis poreikis įgavo pakankamai daug jėgos ir buvo realizuotas.
Kaip patys apibūdintumėte savo grupės muzikinį stilių?
Vytautas: Mes jo neapibūdiname niekaip, nes kuriame tai, kas mums tuo metu yra gražu. Tai – keturių grupės narių kūrybinių impulsų derinys ir sunku jam rasti vieną būdvardį.
Jonas: Iš tikrųjų, mes netgi vengiame kalbėti apie savo muzikinį stilių. Mes kalbame apie jausmus, potyrius ir išgyvenimus. Apibrėžus muzikinį stilių įstatai save į rėmus, iš kurių vėliau labai sunku išlipti. Tegul į muzikinius stilius mus talpina mažiau ar daugiau profesionalūs muzikos analitikai, o mes leisime sau kurti taip, kaip jaučiame.
Vytautas: Beje, patiems labiausiai patikęs mūsų kuriamos muzikos apibūdinimas iš vienos gerbėjos lūpų skambėjo taip – „sad dance“. Man jis prie širdies, nes tai reiškia, kad mūsų kūryba aprėpia priešybes: jausmą ir šokį, mintį ir kūną, tamsą ir šviesą.
Ar savo muzika norite perteikti kokią nors mintį, kurią klausytojas galėtų perskaityti garse ar tekste?
Jonas: Dažnai nutinka taip, kad net neįsivardijame minties, o grodami ar leisdami laiką drauge, ją tiesiog pajaučiame, todėl kartais kuriant nereikia vienas kitam sakyti net žodžių, kad suprastume, ką norime daina pasakyti. Žinoma, yra eilės, tekstai, kurie kartais suteikia impulsą atsirasti muzikiniams sprendimams, bet visas procesas ir, vėliau, rezultatas, yra gyvas ir nenuspėjamas. Tad jame yra nemažai paslapties ir kodų, kurių kartais nesinori apipinti paaiškinimais, kad dainos išlaikytų paslaptingumą ir klausytojas turėtų erdvės tose paslaptyse pasiknaisioti.
Kas jus inspiruoja kūrybai? Galbūt žavitės kokiais nors muzikantais, kurių kūryba įkvepia?
Giedrius: Gal atsakysime kiekvienas asmeniškai – aš žaviuosi daugybe kūrėjų tiek muzikos, tiek teatro, tiek kino srityse. Žinoma, jie mane veikia. Tarp jų yra tokie vardai kaip Joy Division ar The Cure – tai muzikinės grupės, su kurių kūryba aš užaugau.
Jonas: Mane inspiruoja gyvenimas ir žingeidumas. Taip pat noras suprasti kur, kas ir kodėl mes esame arba tą, ką, atrodo, suprantame, paversti intriguojančia nuojauta, pasitelkiant muziką ar vaizdinius.
Vytautas: Aš apibendrinsiu, kad žavimės įvairiausias dalykais ir įkvėpimo kiekvienas semiamės iš daugybės aspektų – vidinių ir išorinių.
Sergejus: Pritariu – viskas yra įkvėpimas. Bet turbūt labiausiai – pamatytas ir išklausytas geras koncertas.
Gal galėtumėte įvardinti savo patį įsimintiniausią koncertą?
Jonas: Tikriausiai visi keturi manome panašiai – visi koncertai visada yra tarsi naujas ir nepatirtas nuotykis. Bet man, turbūt, įsimintiniausi koncertai – vasarą Palangoje, su grupe „ba.“. Jau kelinti metai iš eilės rengiame mini festivalį „Juoda Palanga”. Ten žmonės šėlsta tarsi išprotėję, kiekvienas atiduoda visą save ir, gaudami tokią galingą energijos bangą, mes duodame jiems dar daugiau. Nežinau, kas ten vyksta kitaip nei kitur, bet įvyksta toks tikras, nesuvaidintas išgyvenimas ir todėl to festivalio aš visada labai laukiu.
Giedrius: Aš dar pridursiu, kad visas 2020 m. albumo „Olos” pristatymo turas, vykęs po pandeminės izoliacijos, turėjo labai gražią aurą ir visi koncertai iš tiesų buvo labai jautrūs.
O koks yra jūsų požiūris į šiandieninę muzikos ir meno sceną? Ar laikote ją pakankamai kūrybiška ir inovatyvia, ar kažko jai vis dėlto stinga?
Vytautas: Lietuvos alternatyvios ir elektroninės muzikos scena yra tikrai gyva ir spalvinga, joje reiškiasi daugybė jaunų (ir ne tik), gražių, kūrybingų ir talentingų žmonių. Džiaugiamės, kad esame visa to dalimi, ir linkime šiems muzikantams garsinti Lietuvos vardą, pasisakyti už bendražmogiškas, šviesias ir laisvas vertybes, o svarbiausia – kurti ir dalintis savo kūryba su klausytojais. Tai – didžiulis džiaugsmas.
Jonas: Aš irgi džiaugiuosi, kad Lietuvos muzikos scenoje vyksta visko tiek daug ir kokybiškai, kad net nebespėju visko susekti, o mūsų sceną aš sekti mėgstu :)
Kur šiuo metu nukreiptas jūsų kūrybinis taikilis? Kokios yra netolimos jūsų ateities vizijos?
Vytautas: Tikriausiai mes patys esame savo būsimų kūrinių taikiklyje – jie tik ir laukia, kada mes studijoje juos pabaigsime ir įrašysime naują albumą.
Giedrius: Šiuo metu mes labiausiai esame susikoncentravę į vasaros koncertus – bus gastrolių ir Vokietijoje bei Švedijoje. Tuo pačiu stengiamės neapleisti ir studijinio darbo, naujų paieškų.
Jonas: Taigi, planas – atlaikyti vasaros koncertų maratoną ir kibti „krapštyti” naujus kūrinius bei pabaigti jau pradėtus. O toliau žiūrėsime. Nemėgstame savęs statyti į laiko rėmus – mėgstame kurti ramiai ir rasti tokį laiką, kuris nėra apipintas stresu ar įtampa.
