Mandala Indijos religijose – apskritimo arba kvadrato formos geometrinė kompozicija, simboliškai vaizduojanti tam tikrą dvasinę, kosminę arba psichologinę tvarką.
Ją sudaro kvadratai, koncentriniai ratai, susijungę trikampiai, besitelkiantys apie centrinį tašką. Mandala gali būti tiek abstrakti, tiek vaizduojanti dievybes.
Ji gali būti piešta ant medžiagos ar supilta iš spalvoto smėlio, smulkinto marmuro, maltų ryžių, brangakmenių. Smėlio mandala sunaikinama iš sykio norint pabrėžti materialaus pasaulio laikinumą. Plačiausiai naudojama hinduistinėje ir budistinėje tantroje kaip pagalbinė priemonė medituojant, sutelkiant sąmonę. Medituojant mandala gali būti vizualizuojama ir be išorinio pavaizdavimo. Mandaloje simboliškai atsispindi visos visatos arba atskirų jos dalių pilnatvė. Mandaloms artimos jantros, naudojamos kaip dievybių atspindžiai hinduistiniame tantrizme.
Mandalų kūrimo praktika susiklostė hinduizme (mandalos aprašytos agamose – tradicinių doktrinų traktatuose), įsitvirtino ir labiausiai paplito Tibeto budizme. Pagrindinės geometrinės sudedamosios mandalos arba jantros dalys yra: taškas (bindus) centre, apskritimas, kvadratas, simbolinis lotoso lapelių vainikas, trikampis. Mandalai artimų struktūrų aptinkama ir kitų tradicijų mene.
Psichoanalitikas Karlas Gustavas Jungas laikė mandalą „pasąmoninio „aš“ atspindžiu“ ir manė, kad mandalų piešimas jam leidžia išsiaiškinti emocines problemas bei siekti asmenybės pilnatvės. Jis kasdien savo bloknote nupiešdavo po mandalą, nes pamatė, kad kiekvienas piešinys atspindi jo vidinį gyvenimą tuo momentu. Jis pradėjo mandalą naudoti kaip priemonę fiksuoti savo „psichinę transformaciją“. K. Jungas mandalą vertino kaip archetipinį modelį, kurio pagalba žmogus gali saugiai pažvelgti į savo pasąmonę, siekdamas rasti kelią į vidinės visatos centrą. Mandala padeda žmogui peržiūrėti, iš naujo pergrupuoti ir susidėlioti tai, kas chaotiškai ir neharmoningai yra išbarstyta aplink šį jo vidinį centrą. K. Jungas priėjo prie išvados, kad mandala gali padėti susisiekti su asmenybės centru siekiant pažinti kiekvieno asmens unikalų individualumą, ir šią idėją panaudojo savo gydymo praktikoje.
Yra įvairių rūšių mandalų, randamų skirtingose kultūrose ir naudojamos įvairiems tikslams – tiek meniškai, tiek dvasiškai. O kokie yrs pagrindiniai mandalų tipai?
1. Mandalos mokymas Mokymo mandalos yra simbolinės, o kiekviena forma, linija ir spalva reiškia skirtingą filosofinės ar religinės sistemos aspektą. Studentas sukuria savo mandalą, remdamasis projektavimo ir konstrukcijos principais, suprojektuodamas vizualų visa, ką išmoko, simboliką. Mokymo mandalos tarnauja kaip spalvingi, mentaliniai žemėlapiai jų kūrėjams.
2. Mandalos gydymas Gydančios mandalos yra intuityvesnės nei mandalų mokymas, ir jos gaminamos meditacijos tikslais. Gydomosios mandalos yra skirtos suteikti išminties, sukelti ramybės jausmą, nukreipti dėmesį ir susikaupimą.
3. Smėlio mandala Budistų vienuoliai ir navahų kultūros jau seniai naudoja smėlio mandalas kaip tradicinį, religinį elementą. Šiuose sudėtinguose dizainuose naudojami įvairūs simboliai, pagaminti iš spalvoto smėlio, atspindintys žmogaus gyvenimo nepastovumą.
