Geriausia Kalėdinė dovana - žurnalo MANO NAMAI prenumerata!
Saugirdas Vaitulionis prabilo apie sveikatos problemas: „Tenka pagulėti ir susilašinti lašelinę su vitaminais“

Saugirdas Vaitulionis prabilo apie sveikatos problemas: „Tenka pagulėti ir susilašinti lašelinę su vitaminais“

Komunikacijos specialistas, nuomonės formuotojas Saugirdas Vaitulionis pramogų versle sukasi ne vienerius metus. Žinomas vyras ne tik organizuoja renginius, bet ir yra vieno žurnalo vyrams redaktorius. Didelis darbų krūvis ir įtampa Saugirdo gyvenimą lydi nuolatos, tačiau vyras žino kaip nepersitempti ir nepervargti tiek fiziškai, tiek emociškai.

Net 60 procentų gyvenimo, maždaug apie 90 000 valandų, praleidžiame dirbdami arba mokydamiesi, o tai reiškia, kad nuolat patiriame nerimą ir įtampą. Tai stipriai įtakoja mūsų emocinę būklę. Siekdami viską atlikti tobulai, patys save neretai įstumiame į stresą ir perdegame.

Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ buvo kalbama apie tai, kaip išlaikyti darbingumą prasidėjus šaltajam laikotarpiui, kaip įveikti atsiradusią apatiją bei kaip nepervargti, kai gyvenimo tempas įsuka it viesulas.

Renginių organizatorius Saugirdas Vaitulionis pasakojo, kad didelė darbų gausa jo gyvenime neretai iššaukia pervargimą, o kartais sveikatą tenka atstatinėti net ir su medikų pagalba.

„Dabar, amžino bėgimo ir įtampos kupiname laikotarpyje, pervargimas yra kaip rankinė, kuri vaikšto visą laiką kartu su tavimi. Pervargimas – vienas iš mano nuolatinių palydovų bei galvos skausmų tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme. Galiausiai nutinka ir taip, kad tenka pagulėti ir susilašinti lašelinę su vitaminais“, – apie savo gyvenimo užkulisius kalbėjo S. Vaitulionis.

Žinomas vyras savo kailiu įsitikino, jog protinis pervargimas gali privesti net iki depresijos ar panikos atakų.

„Protinis pervargimas – baisus dalykas. Jis gali privesti iki beprotybės, depresijos ar panikos atakų. Savo organizmą esu kelis kartus gyvenime taip išsekinęs. Žinoma, tam įtakos turėjo didžiulis darbo krūvis. Man buvo depresija. Kai tavęs niekas nebedžiugina – tai yra paskutinis signalas, kad viskas – metas sustoti“, – savo patirtimi dalinosi S. Vaitulionis.

Saugirdas pasakojo, kad visuomet pajaučia savo kūno jam siunčiamus signalus ir žino, kada metas skirti laiko poilsiui.

„Aš pajuntu, kad artėja ta riba, kai manęs kažkas nebedžiugina, vakarais vargina galvos skausmai, kai aš tiesiog pabundu jau pavargęs, kai mintys pasimeta“, – apie siunčiamus kūno signalus kalbėjo pašnekovas.

Kai Saugirdas pajunta, kad jo kūnas reikalauja poilsio, jis tai ir daro. Žinomas vyras ne tik sumažina darbų kiekį, bet ir naudoja maisto papildus, stiprinančius organizmą iš vidaus.

„Pirmiausia, tai šiek tiek bandau riboti darbo krūvį. Tada pradedu organizmą stiprinti iš vidaus. Esu iš tų žmonių, kurie vartoja ne vieną papildą. Aš nuolat skubu, lekiu, todėl tikrai ne visada turiu laiko pilnavertiškai pavalgyti. Maisto papildai – vieni patogiausių lekiančio žmogaus priemonių. Tobula, kai vienos ar poros kapsulių per dieną suvartojimas gali padėti tavo kūnui iš esmės. O jei tie papildai dar gali padėti ir smegenims – išvis labai gerai“, – atviravo S. Vaitulionis.

Žinomas redaktorius laidoje atsikleidė ir kelias jo naudojamas praktikas namuose, kurios padeda atsipalaiduoti ir atstatyti psichologinę būseną.

„Kartą per savaitę arba bent kartą per 10 dienų aš stengiuosi pasidaryti tylos dieną. Kaip aš sakau – nuvarytus arklius nušauna. Tam kad nenušautų, geriau save patausoti“, – mintimis dalinosi žinomas vyras.

Apie nuovargį ir organizmo išsekimą papasakojo ir bendrosios praktikos gydytoja Galina Grigorovič. Specialistė teigė, kad atėjus šaltajam sezonui dėl vieno pagrindinių vitaminų trūkumo, pasireiškia ir nemalonūs organizmo simptomai, todėl labai svarbu išmokti tinkamai planuoti savo darbo dieną ir darbų gausoje atrasti laiko kokybiškam poilsiui.

„Mūsų smegenys kasdien nepaliaujamai dirba. Rudenį mažiau būname saulėje, mažėja dienos šviesos, o dėl to organizme mažėja vitamino D. Tuomet gali atsirasti depresijos požymiai, irzlumas, nerimas. Svarbu mokėti planuoti savo darbo dieną taip, kad po jos būtų galima atsipalaiduoti, pailsėti, turėti kokybiško laiko su savo šeima“, – pasakojo gydytoja G. Grigorovič.

Kaip teigė specialistė, jei norime padėti mūsų organizmui išlaikyti gerą savijautą ir išlikti darbingiems, labai svarbu yra fiziškai judėti.

„Darbingumas priklauso nuo fizinio aktyvumo. Nepamirškime, kad fizinis aktyvumas labai svarbus sveikatos išsaugojimui įvairiose amžiaus grupėse“, – kalbėjo gydytoja G. Grigorovič.

Taip pat vienas iš būdų padedančių išlaikyti gerą sveikatą – subalansuota mityba. Kaip gydytoja teigė, svarbu ne tik tinkamai maitintis, bet ir atsisakyti organizmui žalingų transriebalų.

„Subalansuota mityba atneša daug energijos ir puikią nuotaiką. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad mes vartotumėme daug daržovių ir vaisių: maždaug 5 kartus per dieną suvalgytumėme 400 gramų grūdinių, pieno produktų ir kiek įmanoma, vengtumėme transriebalų. Visi pusfabrikačiai, greitas maistas turi šių transriebalų. Geriau per dieną suvalgyti bent saują riešutų. Be to, reikėtų nepamiršti savaitės eigoje suvartoti ir riebios žuvies“, – apie mitybą pasakojo gydytoja.

Tačiau fizinis aktyvumas, tinkamas poilsis ir mityba – ne vieninteliai būdai padėti organizmui išlaikyti gerą savijautą. Dar vienas būdas padėti organizmui atsistatyti – vartoti tinkamus papildus.

Apie vitaminų naudą laidoje pasakojo ir „MANO vaistinės“ vaistininkas Tautvydas Endriukaitis. Specialistas pasakojo, kad nuovargį įveikti gali padėti naudojami kompleksinio poveikio papildai smegenų ir nervų sistemos veiklai.

„Aš, kaip vaistininkas, patariu atkreipti dėmesį į praktiškus papildus, tokius kaip Neurozan, kurių užtenka vos vienos tabletės per dieną. Tokia tabletes dar galima pavadinti protingosiomis, nes jose sukoncentruotas svarus kompleksas naudingųjų medžiagų, palaikančių protinę ir nervų sistemos veiklą. O tai reiškia, kad toks kompleksas idealiai tinka esant stresui, emociniam išsekimui ir lėtiniam nuovargiui“, – laidoje žiniomis dalinosi vaistininkas T. Endriukaitis.

Specialistas įvardino ir vitaminų rūšis bei naudingas medžiagas, ypatingai padedančias palaikyti ne tik protinę veiklą, bet ir nervų sistemą.

„Pantoteno rūgštis padeda palaikyti protinę veiklą. Cinkas, ginkmedis, geležis ir jodas – pažinimo funkciją. Tuo tarpu magnis, varis, vitaminai B1, B2, B3, B6 ir B12, palaiko nervų sistemos būklę. Foliantai, magnis, veikdami kartu su B grupės vitaminais, padeda palaikyti psichologinę būklę. O jeigu tokie papildai kartu turi ir platų antioksidantų spektrą, tuomet jie įvairiapusiškai gali palaikyti ne tik emocinę, bet ir fizinę žmogaus būklę“, – kalbėjo specialistas.

Mano išsaugoti straipsniai