Jūratė, Tautovežis, Bedugnė, F-16, Finansinė klaida – tai tik keli vardai, kuriais pasidalino Lietuvos gyventojai, paklausti, kaip vadina savo automobilius. To savo skirtingų šalių socialinių tinklų paskyrose pasiteiravo judumo paslaugų platforma „Bolt“. Neformali apklausa taip pat atskleidė, kad net ketvirtadalis apklaustųjų Lietuvoje savo automobilį mato kaip šeimos narį, penktadalis – kaip draugą. Anot vartotojų psichologijos eksperto, taip pasireiškiantis prisirišimas gali turėti ir netikėtų pasekmių.
Birutis, nes byra, ir Jessica, nes „Jetta“
Vardais, kuriuos yra davę savo automobiliams, su „Bolt“ Lietuvoje pasidalino arti šimto socialinio tinklo „Instagram“ vartotojų. Apklausa parodė, kad dažniausiai savo automobiliui vardą lietuviai duoda pagal jo išvaizdą, spalvą ar kitą būtent tam automobiliui būdingą išorinę savybę – vadina tokiais vardais kaip Bruknė, Ragana, Delfina, Vyšnia, Aukselis ar Spuogas.
Antra pagal populiarumą kategorija – vardai, duoti pagal gamintoją ar modelį. Tarp tokių vardų – „Volkswagen Jetta“ vardu Jessica, „Citroen“ gamintojo automobilis vardu Citrina, taip pat Passerati, Volvytis, Golfsteris ir kiti panašūs vardai.
Taip pat lietuviai gana dažnai vardą automobiliui priskiria dėl jo techninės būklės bei dažnai nutinkančių gedimų. Tai paskatino automobilius pavadinti tokiais vardais kaip Bedugnė – nes naudoja itin daug degalų, Birutis, kurio savininkas taip automobilį pakrikštijo, nes šis „byra“ dalimis, ir Smirdukas, „nes labai dūmija“.
Be to, keli soc. tinklo „Instagram“ naudotojai atskleidė, kad mašiną vadina Greičiu, Raketa ar F-16, dėl pomėgio paspausti automobilio akceleratoriaus pedalą. Taip pat dažnai lietuvius pakrikštyti automobilį įkvepia automobilio numeriai.
Net draugas ar šeimos narys
Ketvirtadalis socialiniame tinkle „Bolt“ apklaustų lietuvių atskleidė, kad savo automobilį mato kaip šeimos narį, penktadalis – kaip draugą, kone kas dešimtas – kaip augintinį. Mažiau nei pusė – 47 proc. – apklausoje dalyvavusių žmonių atsakė, kad savo automobilį mato tik kaip funkciją atliekantį daiktą.
Be to, daugiau nei du trečdaliai sako, kad automobiliui priskiria netgi lytį – 35 proc. Į klausimus atsakiusiųjų naudotojų mano, kad jų automobilis yra vyriškosios lyties, 34 proc. – moteriškosios.
Anot Estijos ekonomisto ir vartotojų psichologijos eksperto Ivaro Soone’ės, žmonės linkę su savo automobiliu užmegzti daug stipresnį emocinį ryšį nei su daugeliu kitų daiktų. Pasak psichologo, automobiliams jų savininkai priskiria žmonėms būdingų savybių dėl įvairių priežasčių.
„Pirmiausia, automobilis yra labai brangus daiktas, kuris dažnai taip pat tampa statuso simboliu arba netgi saviraiškos priemone.
Žmonės sieja su laisve
Antra, automobilis dažnai nėra vien tik transporto priemonė – psichologiškai jis tampa objektu, per kurį žmonės siekia laisvės, saugumo ir nepriklausomybės. Tai ilgalaikė investicija, kurią žmonės renkasi atsakingai, remdamiesi praktiškumo, estetikos ir saugumo kriterijais. Tiek rinkdamasis automobilį, tiek ilgą laiką naudodamas jį, žmogus prie šio daikto prisiriša.
Trečia, emocinis ryšys gali kilti ir iš su automobiliu susijusių prisiminimų bei patirčių. Jei automobilio turėjimas asocijuojasi su teigiamomis emocijomis ir prisiminimais, jo naudojimas nuo pat pradžių susiejamas su asmenine tapatybe ir savęs suvokimu. Visa tai prisideda prie stipraus ir emocingo žmogaus ryšio su automobiliu – panašiai kaip kadaise žmogus ryšį jautė su arkliais“, – sako psichologas.
Anot I. Soone’ės, toks emocinis prisirišimas gali trukdyti pokyčiams, pavyzdžiui, automobilio pakeitimui saugesniu, ekonomiškesniu ar mažiau taršiu. Taip pat, anot psichologo, perdėtas prisirišimas prie automobilio gali sulaikyti žmogų nuo svarbių gyvenimo sprendimų – pavyzdžiui, ar persikelti gyventi arčiau darbo, taip pat gali trukdyti racionaliai įvertinti, ar nevertėtų dažniau rinktis viešojo transporto naudojimo.
„Kai automobilis suvokiamas kaip statuso simbolis, noras pasipuikuoti gali lemti ir neracionalų elgesį – pavyzdžiui, primygtinį norą statyti automobilį matomiausioje vietoje ar visada važiuoti iki pat durų, kad automobilį matytų visi. Geriausiu atveju tai sukelia spūstis mieste ir nepatogumų aplinkiniams, blogiausiu – gali užblokuoti priėjimą greitosios pagalbos ar ugniagesių automobiliams“, – sako I. Soone’ė.
