Silvestras Beltė, prieš beveik savaitę išvykęs į Malmę, jau sukasi didžiosios „Eurovizijos“ virtuvėje ir ruošiasi pasirodymui pusfinalyje gegužės 7 dieną. ,,Manau, kad su komanda mums pavyko išpildyti būtent tokią viziją, kokią nuo pradžių ir turėjome“, – apie būsimą pasirodymą atvirauja Lietuvos atstovas. Interviu Silvestras Beltė pasakoja apie sceninio įvaizdžio detales, išskirtinio nosies aksesuaro reikšmę ir stiliaus įkvėpimą.
Įvaizdis „Eurovizijos“ scenoje – viena esminių pasirodymo detalių
Silvestras Beltė, paklaustas, kaip atrodys pasirodymas Malmės scenoje, atvirauja, kad žiūrovai gali tikėtis paslaptingo, įsimenamo ir kontrastingo reginio. „Padarysime viską, kad galėtume juo didžiuotis“, – teigia jis. Neatskiriama pasirodymo dalis yra ir įvaizdis, kuri Silvestrui Beltei svarbi ne ką mažiau nei dainos atlikimas.
– Lemtingą vakarą „Eurovizijos“ finale demonstravai išskirtinį Vainoto Jakšto ir Neringos Ulozaitės kurtą įvaizdį. Kai galvojai apie savo finalinį lipimą ant scenos, kiek svarbi viso pasirodymo dalis tau asmeniškai buvo įvaizdis?
– Kaip atlikėjas noriu, kad pasirodymas, kurį ruošiu, būtų išpildytas visais aspektais, tad be abejonės, įvaizdžiui su komanda skyrėme daug dėmesio. Man svarbu, kaip atrodau scenoje, tad džiaugiuosi, kad turėtą viziją pavyko įgyvendinti būtent taip. Visgi, jei kalbėtume apie tą laiką prieš pat pasirodymo pradžią, tuomet jau stengiuosi susitelkti į tai, kas mano paties rankose – dainos atlikimą, choreografiją, darbą su kameromis ir panašiai. Laimei, tomis paskutinėmis akimirkomis kostiumo detalėmis pasirūpina stilistas („Eurovizijos“ atveju – Vainotas) arba komanda, kuria pilnai pasitikiu.
Bet kalbant bendrai apie pasiruošimo procesą, įvaizdis yra tikrai viena kertinių detalių, apgalvoju jį išsamiai.
– Kokių tavo įvaizdžio detalių galime tikėtis pamatyti didžiosios „Eurovizijos“ scenoje?
– Radikalių pokyčių, lyginant su tuo, ką matėte Lietuvoje, nėra. Tačiau sceniniai kostiumai – tiek mano, tiek šokėjų – buvo sukurti naujai. Išlaikėme tą pačią idėją, tačiau keitėsi kai kurios detalės.
Džiugu tai, kad visas sceninis įvaizdis buvo sukurtas nuo nulio, specialiai šiam euroviziniam pasirodymui, ir kad visą jį kūrė talentingi lietuvių dizaineriai. Pavyzdžiui, kostiumus kūrė Marija Petraitytė, papuošalus – Gintarė Pečkytė („Soda Futura“). Konkrečiai šiam pasirodymui mano įvaizdžiui netgi buvo sukurti batai – juos taip pat kūrė Ispanijoje gyvenanti lietuvių dizainerė Kamilė Peleckytė. Tad visas mūsų pasirodymas, pradedant daina, jos žodžiais ir baigiant dėvimais rūbais, bus iki galo lietuviškas. Labai tuo didžiuojuosi.
– Kas įkvepia tavo pasirodymų įvaizdžius?
– Sunku išskirti konkrečius įkvėpimus. Kūrybiniame procese, kai galvoji apie dainą, vėliau apie pasirodymą, dažniausiai viskas tiesiog teka, net nesuvoki, kaip ateina viena ar kita idėja. Įkvėpimas nebūtinai kyla iš kur nors pamatytų rūbų – kartais tai gali būti tam tikra spalva, melodija, o dažnai mintis įvaizdžiui ar tam tikroms jo detalėms padiktuoja pati daina. Tad kažkokiu magišku būdu iš mažų dalelių susidėlioja tas paveikslas, kurį galiausiai matome ant scenos.
– Jeigu reikėtų išskirti kelis didžiosios „Eurovizijos“ dalyvių įvaizdžius, kurie tave labiausiai sužavėjo per visą projekto istoriją, kokie jie būtų?
– Prisipažinsiu, kad žiūrėdamas „Eurovizijos“ pasirodymus, neatkreipiu dėmesio konkrečiai į drabužius. Mano manymu, visas pasirodymas – atlikimas, rūbai, vizualizacijos – turi gražiai susilieti į vieną bendrą vaizdą. Tad jei jau pastebiu konkretų kostiumą, tikriausiai kažkas krenta iš konteksto, yra kažkoks disbalansas.
Įvaizdyje svarbus ne tik išskirtinumas, bet ir patogumas
Atlikėjas savo madingą įvaizdį apibūdina ryškiu gatvės stiliumi. Silvestras Beltė teigia, kad madoje jam svarbu išsiskirti iš minios, todėl ieško būdų, kaip tai padaryti originaliai.
– Kas tau yra svarbiausia madoje?
– Kalbant apie sceninius rūbus, poreikių būna visokių, bet svarbiausia, kad viduje jaustumeisi komfortabiliai, o išorėje – ryškiai. Svarbu, kad jaustum, kad dėvi „savo“ rūbą, kad jis dera prie tavo stiliaus.
– Ar mėgstama apranga ir išskirtinis įvaizdis tau suteikia pasitikėjimo?
– Taip. Man atrodo, kad būnant atlikėju, scenos žmogumi, svarbu gebėti atskirti savo dvi asmenybės puses – tą, kuri lieka namie, ir tą, kuri žengia pasirodyti publikai. Tas sceninis „aš“ gali būti tam tikras personažas, tad ir atrodyti jis gali (ir turi) kitaip. O kai gerai atrodai, dėvi tokį kostiumą, kuris tau patinka, turbūt kaip ir visiems, ir savijauta geresnė, ir tiesiog jautiesi labiau užtikrintas savimi.
– Tikrai galime pastebėti, kad mėgsti atkreipti dėmesį į įvaizdžių detales. Vienas iš tokių pavyzdžių – nosies aksesuaras. Ką jis reiškia tau pačiam? Kodėl ne masyvus diržas, galvos apdangalas, o nosies aksesuaras?
– Aš jau nuo paauglystės esu toks maištininkas, man visad norisi kažką daryti kitaip, vis ieškau būtų, kaip į ką būtų galima pažvelgti naujai. Tad ir žvalgantis aplinkui mąsčiau, kad jau esame pripratę matyti visokius papuošalus, nosies auskarus – jau nieko nebenustebinsi. Bet kažkodėl man vis tiek norėjosi, kad tas papuošalas būtų ant nosies. Ir štai pamačiau internete tokio „pleistro“ idėją ir pagalvojau, kad tai yra būtent tai, ko noriu šiam pasirodymui. Be to, pats pleistras kaip daiktas man susisiejo su dainos žodžiais, eilute „ar aš vis dar gyvas?“, tad tiek tiesiogine, tiek perkeltine žodžio prasme šita mintis man prilipo.
– Treningai ar džinsai?
– Priklauso nuo dienos ir vietos. Jei laiką leidžiu namuose – tuomet treningai, kadangi taip patogiau. Be to, esu iš Kauno, tad tikrai juos mėgstu (juokiasi). Jei diena mieste – tuomet džinsai, rinkčiausi platesnius ir patogius. Nebūtinai įprastus mėlynus, mėgstu įvairių spalvų ir su skirtingomis detalėmis.
