Geriausia Kalėdinė dovana - žurnalo MANO NAMAI prenumerata!
Bučiuotis sapne
Bučinys sapne

Įdomybės: bučinys anksčiau turėjo kitą reikšmę

Kol buvome mažos, prieš miegą mus švelniai bučiuodavo mamos, paaugus pradėjome svajoti apie romantišką pirmąjį bučinį su vaikinu, kurį įsižiūrėjome mokykloje, vėliau sekė aistringi ir kitaip ypatingi bučiniai, tačiau svarbu paminėti, jog bučinys meilę, prieraišumą ar aistrą reiškė ne visuomet. Nori sužinoti daugiau? Tuomet skaityk toliau.

Ar žinojai, kad senovės graikų-romėnų kultūroje bučinys buvo pagarbos, padėkos ar sutarimo ženklas, taip pat žymėjo asmens priklausymą kitam. Bučiniais apsikeisdavo tos pačios grupės žmonės, politiniai lyderiai, mokytojai, kunigai. Panašiai buvo ir tarp senovės lietuvių. Taigi romantiški bučiniai senovės lietuviams buvo nė motais. Ir nenuostabu. Juk jaunos merginos dažniausiai ištekėdavo už nepažįstamo vyro, tad joms nebuvo poreikio demonstruoti meilę ar šiltus jausmus, nes jų vedybų metu tiesiog dar nebūdavo. Žinoma, sutuoktuvės vis tiek būdavo paženklinamos bučiniu, tačiau bučinys vestuvių ceremonijos pabaigoje buvo perimtas iš romėnų tradicijos, kur lūpų susilietimu jaunavedžiai tiesiog patvirtindavo sėkmingą kontraktą. Taip, vestuvės buvo laikomos sutartimi: vyrai suteikdavo moteriai būstą, gerovę, o ji atsinešdavo su savimi kraitį, rūpindavosi savo vyru, vaikais bei ūkiu. Romantika net nekvepia.

Džiugu, kad šiais laikais jos daug daugiau. Negana to, mes bendraujame su kuo pageidaujame, mylime, ką norime, todėl ir bučiuojame ne svetimus, pirmą kartą matomus, o mylimus bei artimus žmones. Taigi šiais laikais bučinys tampa meilės, prieraišumo, atsidavimo, aistros, pagarbos ar džiaugsmo išraiška.

Tokią prielaidą įrodo ir bendrovės „Coca-Cola“ užsakymu atliktas reprezentatyvus tyrimas, kurio metu tirti Baltijos šalių bučiavimosi įpročiai. Tyrimas parodė, jog lietuviams bučiniai siejasi su meile, šiltų jausmų demonstravimu, o estams – su aistra. Tai įrodo ir tai, jog Lietuvoje gana įprasta sutikus artimą draugą ar giminaitį apsikabinti bei pabučiuoti jį į žandą. Estijoje tai nėra nei populiaru, nei priimtina. Taline gyvenantis estas Annes pasakojo, jog bučiniai skirti tik poroms, o susitikus užtenka pasisveikinti, todėl jis nuoširdžiai stebėjosi, kuomet jam pasakojo apie šiltą lietuvišką pasisveikinimą. Tiesa, jis pastebėjo, jog tam tikra jaunimo dalis mėgsta apsikabinti susitikus draugą, tai įrodo ir anksčiau minėti tyrimai. Siekdami pademonstruoti draugiškumą bučiuojasi 29 proc. Lietuvos, 20 proc. Latvijos ir tik 10 proc. Estijos respondentų. Tačiau kodėl egzistuoja tokia skirtis? Juk Estija ir Lietuva tos pačios Baltijos šalys, be to, stūkso visai greta. Į šį klausimą bandė atsakyti psichologė Birutė Kazlauskienė.

„Iš tiesų įdomus faktas, kad lietuviams ir ne taip jau toli esantiems estams bučiniai siejasi su skirtingais dalykais. Kadangi išsamesnių tyrimų, kodėl yra toks skirtumas tarp šių šalių nėra, galima tik kelti prielaidas, kas taip skiria mūsų suvokimą. Manau, kad pagrindinė priežastis, kodėl lietuviai ir estai į bučinius žiūri kiek kitaip yra kultūriniai skirtumai. Apskritai, kultūriniai skirtumai turi didelės reikšmės ir neretai nulemia, kaip mes suvokiame vienus ar kitus dalykus. Arčiau mūsų tiek fiziškai tiek kultūriškai esantys latviai bučinius labiausiai sieja su meile, o kiek tolėliau tiek fiziškai, tiek kultūriškai esantiems estams bučiniai jau reiškia kiek kitus dalykus. Jei žiūrėtume kiek plačiau, pamatytume, kaip iš tiesų ryškiai kultūriniai skirtumai lemia mūsų suvokimą apie bučinius.

Tiek pas mus, tiek Latvijoje bei Estijoje vieši bučiniai – nieko nestebina. Tai atspindi, kad turime ir panašių požiūrių apie bučinius – t. y., mūsų kultūros šiuo atžvilgiu panašios. O tuo tarpu japonai, indai bučinį suvokia kaip itin intymų veiksmą, todėl bučiuotis viešumoje ten neįprasta ir nepadoru. Apskritai, dėl įvairių priežasčių, apie dešimt procentų pasaulyje esančių žmonių iš viso nesibučiuoja. Kai kuriose šalyse bučiavimasis yra suvokiamas kaip nehigieniškas. Dar kitur, pavyzdžiui, Sudane, manoma, kad burna yra vartai į sielą ir bijoma, jog bučiuojantis galima ją prarasti.“

Reprezentatyvų Lietuvos, Latvijos ir Estijos tyrimą dėl romantiškų bučinių atliko bendrovė „Spinter Research“, š. m. balandį apklaususi 3016 respondentų trijose Baltijos šalyse.

Mano išsaugoti straipsniai