„Jaučiuosi tragiškai! Nieko įdomaus nevyksta, visi žmonės kažkokie moliai, gatvėse duobės, nerandu normalių kavinių“, – vos ne srūvančiomis ašaromis guodžiasi Avgustina. Pastarieji metai jai šiek tiek primena tremtį, kurioje niekada nebuvo, gal truputį net kalėjimą, kuriame, ačiū Dievui, dar irgi nesilankė. Visas tas blogis, apie kurį kalba – tai Kaunas, miestas, į kurį gyventi persikėlė dėl mylimojo krepšininko Edvin Butkevič. Vaikinas čia sportuoja ir studijuoja, o Avgustina nedaro nieko.
Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
„iOS“ versija
„Android“ versija
Avgustina sutiktų nebent būti žvaigžde, jei ją nusižiūrėtų kokie talentingi prodiuseriai. Tiesa, anksčiau mergina taip ir darė. Šlovės kelio pradžia – kartu su Monika Šalčiūte (interneto sensacija) bei Elita Citovičiūte (buvusi kandidatė į Mis Lietuva karūną ir turtuolio sūnaus primušta šokėja) jos lankė go-go kursus. „Tuo metu tai buvo lengviausias kelias pralįsti į šou pasaulį, šį planą sugalvojo Monika, ji labiausiai to norėjo. Džiaugiuosi, kad pasiekė savo tikslą. Turbūt nėra tokio žmogaus, kuris jos nežinotų. Mano privalumas buvo odos spalva,, jeigu kokia nors atranka, konkursas – visada laimiu, nes organizatoriai nori pamaišyti blondinių kompaniją. Kai šokau go-go, greta mūsų žvaigždutės Monikos dažniausiai imdavo mane.“
Avgustina įsitikinusi, kad po šios istorijos daugeliui jaunų merginų susisuks galva ir jos tikrai eis jos pėdomis. Todėl jaučiasi atsakinga ir būtinai nori perspėti: galvokite, ką darote! „Svarbiausia yra nepergerti, nepradėti uostyti ar rūkyti. Pasiūlymų ėjo ir eis, niekas čia to nesutvarkys, norėtų – sutvarkytų, bet aš nematau, kad kas stengtųsi. Man tie šokiai buvo tik būdas užsidirbti. Pasitūsinti likdavau gal kartą ar du per savaitę, man grynai to užteko, kad atsipalaiduočiau. Jeigu kasdien tą daryčiau, nei dantų, nei plaukų nesurinkčiau, pareina sveikata, keičiasi išvaizda. Merginos turėtų galvoti prieš užsitūsindamos.“
Gyvenimas be jokių vakarėlių skambėtų kiek nuobodokai, bet Avgustina tuoj pasiūlo išeitį – žaisti slėpynes, kaip kad ji su savo vietiniais lentvariškiais draugais. „Ai, ten ne tokios vaikiškos…“ – paklausta, kas gi aštuoniolikos metų žaidžia tokius žaidimus, trumpai atsako Avgustina, lentvarietiško stiliaus slėpynes apipindama paslaptimis.
Žmonių atmintyje likti tik kaip šokėja Avgustina nenorėjo, todėl sugalvojo, kad taps televizijos projektų dalyve. Pirmasis realybės šou, kuriame dalyvavo – „Paslapčių namai“, rodytas per TV3. „Nebuvau ta, kuri daugiausia veliasi į intrigas ar skandalina. Bet publika mane pamilo, palaikė, neleido greitai iškristi. Mano geras humoras, protingai dėstau mintis – tokių merginų visiems reikia, nes dauguma, tu pažiūrėk, be nuomonės, viskas joms tinka, visko iš gyvenimo nori. Man paprasčiausiai tokių gaila.“
Dar vienas projektas, kuriame sudalyvavo, vadinosi „Juoda Balta barškutės“, o jį rodė „Lietuvos ryto televizija“ internete. Keisto turinio laidoje Avgustina su projekte „Radži ieško žmonos“ išgarsėjusia partnere Daiva Pudžemyte kalbėdavo apie dietas, transvestitus, apie moterų grožį ir kitus svarbius dalykus. Ilgai projektas negyvavo. „Labai gerai jį vertinu, tokio amžiaus ne kiekviena sugeba būti vedėja. Aš atkalbėdavau viską, ko reikalavo prodiusai. Darėme ten cirkus, paskui rinkdavome tūkstančius komentarų. Stūmimas juodas būdavo.“
Tik štai dabar nuo šou verslo Avgustina nori pailsėti ir ėmė prisistatinėti kaip dizainerė. „Yra ir tokių, kurie sako, kad aš nieko nebaigusi, tai tipo, ne dizainerė? Gerai, žiūrėk: po mokyklos aš prasimokiau dizaino kolegijoje. Ir ten baisu… Nes visada mokytojai mums sakydavo, kad kokiam nors ceche dirbsime. Ir kartodavo tai nuolatos, tipo, būsimos cecho siuvėjos. Eikit jūs žinai kur su tokiais palyginimais? Į cechą aš? Niekada! Nors kurso draugės sėdėdavo, žodį bijojo pasakyti. Tokios paskui ir dirba už centus. O aš mečiau tokius mokslus, kam man jų reikia?“
Dėmesio, dabar dizainerė Avgustina atskleis savo kūrinių sėkmės palsaptį! „Aš nuvarau į turgų, prisiperku džinsų šminsų, sukarpau juos, prisegu visokių pribumbasų – ir šortai yra! Originaliai atrodo, mergoms patinka, bet svarbiausia, kaip už autorinį darbą pigiai imu, nuo 75 iki 95 litų. Man, aišku, labiau apsimoka kailinius parduoti, nes jų kaina būdavo 1800, dabar kelsiu iki 2400.“
Nors pati kūrėja savo darbais yra ne tik patenkinta, jais tiesiog didžiuojasi, mūsų nedidelėje šalelėje atsiranda tokių, kurie purkštauja, atseit, ne viską iki galo gerai Avgustina daro. Metų pradžioje net žiniasklaidoje nuskambėjo skandalas – klientės skundėsi nekokybiškais apdarais ir nemaloniu dizainerės bendravimu. „Puikiai prisimenu tą debilišką istoriją. Pas mane taip būna – ima ir į sąskaitą perveda tūkstantį litų. Nei adreso neparašo, nei už ką sumokėjo. Tik perveda ir laukia. Aš tai nežinau, už ką tie pinigai įkrito, gal už gražias akis? Tai išleidžiu, o ko laukti? Paskui atsiranda nepatenkinta merga – tipo, sumokėjo, o nieko negavo… Neturiu aš tokioms ką pasakyti. Dar nemėgstu, kai pradeda klausinėti, kur pasiuvau, iš ko… O jau kai derėtis pradeda – jomajo! Neturiu nervų šnekėti su durnais žmonėmis! Man norisi paprastumo: duodi pinigus – gauni prekę. Viso gero, daugiau vieni kitiems mes nieko neskolingi, neskambinkite!“
O dabar dizainerė ketina siūlyti ir darbo vietų! „Privalau rasti žmogų, kuris aptarnautų klientes ir su jomis susirašinėtų. Noriu atidaryti savo mados namus, tada priimčiau daug darbuotojų, manau, ir toms cechui ruoštoms buvusioms kurso draugėms vietos atsirastų.“
Ir visgi, Avgustinos utopijoje nėra nei šortų, nei pavaldinių-cecho darbuotojų. „Aš vietoj bet kokio darbo norėčiau keliauti ir apsipirkinėti. Jaučiuosi tiek nudirbusi, kad poilsis man būtinas. Tik gaila, čia svajonės… Išleidžiu santaupas, tada reikia vėl ką nors parduoti, nes bus ragai.“ Kaip paaiškėjo, Kaunas jai taip pat toli gražu ne svajonių miestas. „Blemba, o jūs pamėginkite Kaune gyventi. Man po Lentvario čia grynas kaimas, keisti žmonės, aš jų nesuprantu. Neturiu su tokiais apie ką šnekėti. Praktiškai visą laiką sėdžiu namie ir dažniausiai viena, nes mano vaikinas Edvinas tai sportuoja, tai su draugais kur nors. Jis dažnai burba, kad pritinginti esu, siunčia dirbti. Bet tegul nesvaigsta, aš nesiruošiu kitiems tarnauti, dirbsiu nebent sau. Ką nors su dizainais. Bet ne šią savaitę, dar noriu nieko neveikti.“ (Interviu tęsinio ieškokite rugsėjo mėnesio „Panelėje“)
