Projekto „Paslaptis kelnaitėse“ dalyvės dalinasi netikėčiausiomis savo „tų dienų“ istorijomis. Juk per jas nutinka įvairiausių kuriozų! Šįkart moksleivė Karolina papasakos, su kokiais neįtikėtais „tų dienų“ mitais jai teko susidurti.
16-metei Karolinai dabar – įtemptas metas, jos laukia 10-osios klasės egzaminai, o kur dar dailės mokyklos peržiūros ir vargas dėl bendraklasio Luko, kuris po žiemos atostogų pradėjo jai rašinėti mįslingas žinutes. Karolinai iki gyvo kaulo įgriso nuobodžios pamokos, pareigos namuose ir iš proto varanti jaunesnioji sesė, kuri, vos pasitaikius progai, išrausia jos apatinių stalčių. Karolina svajoja kuo greičiau pabaigti mokyklą, išvažiuoti studijuoti į Vilnių (interjero dizainas skamba patraukliai, tačiau ko ji iš tikrųjų nori, Karolina dar tikrai nežino). Visą laisvą laiką ji leidžia su geriausia drauge Juste, abi valandų valandas naršo „Facebook’e“ ir svajoja apie suaugusių merginų ateitį.
Karolina pasakoja, kaip jai teko gerokai paraudonuoti, prasitarus savo plaukų stilistei, jog jai – „tos dienos“.
16-ojo gimtadienio proga mama pažadėjo, kad galėsiu nusidažyti plaukus. Žinoma, „ombre“ darytis ji man neleido, sakė, kad toks plaukų dažymas jai – itin neskoningas. Ji nesupranta, kaip taip plaukus dažosi visos žvaigždės, o jos pasiūlytos šviesios sruogelės – didžiausia atgyvena. Užjuoktų mane mokykloj, jeigu ateičiau su sruogelėmis dažytais plaukais. Todėl susitarėme, kad galėsiu plaukus šiek tiek pašviesinti, nes dabar mano plaukų spalva – pilka it močiutės rūsyje gyvenančios pelės.
Užsiregistravau pas savo plaukų stilistę išsvajotajam plaukų dažymui, tik štai džiugųjį vizitą apkartino ne itin laukiama kas mėnesinė „staigmenėlė“ – „tos dienos“. Tačiau nepaisant to vis vien ėjau į plaukų saloną pagaliau turėti tokią šukuoseną, apie kurią svajojau. Jau beeinat pajutau, kad ėmė mausti pilvo apačią, o ir šiaip visuomet nerimauju, kad tik pro higieninio paketo kraštelį nepratekėtų…
Bet noras pasikeisti buvo stipresnis už bet kokius nesklandumus: po 15 minučių jau sėdėjau stilistės kėdėje ir laukiau pokyčių. Kol ji šukavo man plaukus, pradėjau muistytis: skaudėjo pilvą, bandžiau pasisukti taip, kad skaudėtų mažiau. Stilistė pasiteiravo, kas nutiko, ir aš jai tyliai pašnibždėjau, kad man „tos dienos“. Jos akys išsiplėtė ir ji man atrėžė: „Tu ką, nežinai, kad „sergant“ plaukų dažyt negalima? Būtum išėjusi su žalia galva! Gerai, kad pasisakei, nieko tau nedažysiu, grįžk, kai pasibaigs“. Galite tik įsivaizduoti, kaip aš išraudau, atrodė, kad visas salonas stilistės žodžius išgirdo. Nešiau kudašių iš to salono ir pažadėjau kojos ten daugiau nekelti. Mamai pasakiau, kad eisiu plaukų dažyti kitur, nes dar apsigalvos ir nebeleis, ji taip mėgsta. Tik niekaip nesuprantu, kaip plaukai dėl „tų dienų“ gali pažaliuoti? Ir kodėl jų negalima dažyti? Ko jau ko, bet tos stilistės tikrai neklausiu…
Daugiau Karolinos nuotykių – jau greitai portale panele.lt!
