Kovoti prieš „Čili“ tautiškumą sukilo Lietuvos jaunimo atstovai. Tokią jaunimo organizacijų iniciatyvą paskatino vasario mėn. viduryje pasirodęs leidinys „Cukrus + Čili“, platinamas picerijose, kurio viename rašinių kuriamas neigiamas tautiškumo, valstybės istorijos, papročių bei tradicijų įvaizdis.
Vasario 13-27 d. periodui išleisto leidinio „Cukrus + Čili“ tema – „Lietuva“. Antrajame leidinio rašinyje, pavadintame „Drąsūs ir ištikimi sau“, publikuojama subjektyvi nuomonė apie Lietuvos istorinius įvykius, jos tradicijas bei savitą čia gyvenančių žmonių būdą.
„Pripažįstame, kad demokratiškoje valstybėje nuomonių bei požiūrio laisvė privalo egzistuoti, tačiau kartu norėtume atkreipti dėmesį, jog pirmaujančios verslo institucijos turėtų jausti atsakomybę šaliai, kurioje veikia. Susirūpinimą kelia tai, jog leidinys, kuriame neigiamai atsiliepiama apie vienus iš pagrindinių istorinių Lietuvos įvykių, platinamas jaunimo dažnai lankomose vietose. Tai tikrai neugdo jų tautiškumo bei pagarbos jausmo savo šaliai”, – sako LiJOT prezidentas Šarūnas Frolenko.
„Nežinau, kaip jūs, bet aš dar nesu radęs jokių mielų būdų, kaip tinkamai švęsti Nepriklausomybės paskelbimo ir atkūrimo šventės, nors dideliam mano pavydui valstybinė televizija tai daro sėkmingai“, – rašoma leidinyje.
Pasak rašinio autoriaus, pirmą kartą Lietuvos vardas buvo paminėtas dėl to, kad lietuviai, įbauginti iš Vakarų sklindančios „imperialistinės homoseksualios kultūros“, nužudė šv. Brunoną – vienuolį skelbusį krikščionybę. Kodėl? Nes pastarasis vilkėjo ilgą, t.y. į moterišką drabužį panašų abitą: „Mūsų protėviai, barzdoti miškų ir pelkių gyventojai, tikriausiai negalėjo toleruoti tokio „gėjiškumo“, to negalėjo pateisinti ir pagoniškas krivių krivaičių kodeksas“.
Leidinyje šiuolaikiniai lietuviai vadinami sukrikščionėjusiais pagoniais homofobais. „Baltijos kelias – tai geriausias „Fluxus“ menininko ir pirmojo beveik Lietuvos prezidento Vytauto Landsbergio kūrinys. Joks šiuolaikinis menininkas jau nepasieks tokių kūrybos mastelių.“
„Gal ir nereikėjo tam Vytautui garsiai šaukti, kad „netiesa, jog Lietuvos TSRS pati pasiprašė priimama į draugiškų respublikų ir tautų glėbį, kad Lietuva niekada nenorėjo būti per daug draugiška su draugiškomis TSRS respublikomis, kad Lietuvai būdingas frigidiškumas“.
„Jei prisiminėme „Fluxus“, galime prisiminti ir jo įkūrėją Jurgį Mačiūną, kuris net per savo vestuves pasipuošė žmonos drabužiais, arba kitą didįjį lietuvių transvestitą – Vytautą Didįjį. O juk pikantiškų polinkių turėjęs Vytautas Didysis numirė nukritęs nuo arklio. Visai nerimtai ir visai ne mūšio lauke. Nieko didvyriško.
Teigiama, kad jis [Vytautas] pabėgo iš kryžiuočių nelaisvės persirengęs tarnaite ne todėl, kad buvo linkęs į seksualinius eksperimentus, bet todėl, kad mąstė geopolitiškai. Man vis aiškėja, kad transvestizmas yra politinė lietuvio būsena, kurios jis pats nepripažįsta. <...>
Jei sukurtume [Lietuvos] logotipą su transvestitu Vytautu vaivorykštės fone, mūsų šalis išpopuliarėtų bent jau netradicinių orientacijų sluoksniuose“, – rašoma leidinyje.
Artu taip pat įsivaizduoji patriotiškumą?
