Pirkdama bilietus į „Heineken Open`er 2007“ festivalį Lenkijoje tikėjausi, kad tas renginys bus jei ne sezono ar metų įvykis, tai bent pusmečio tikrai. Kol kas drąsiai galiu pasakyti, kad šis festivalis tapo bene geriausiu mano gyvenime matytu dalyku.
Negaliu nustovėti vietoje, kaip noriu Tau papasakoti.
Šiaip nesu išranki muzikos atžvilgiu. Tėtis kažkada sakė, kad turiu paklausyti visko po truputį ir būti punktuali. Pastarasis patarimas praslydo pro ausis, o štai muzika domiuosi kiek daugiau nei statistinė jauna lietuvė.
Su maždaug 80 tūkstančių žmonių iš visos Europos dūmiau į Lenkijos mieste Gdynioje vykusį ir jau tradicija tapusį super duper festivalį „Heineken Open`er 2007“.
Jei domiesi ne tik lietuviška ar rusiška popmuzikos scena, vieną kartą gyvenime turi aplankyti vietą, kur susirenka pasaulinio garso muzikos žvaigždės, kurios mindžioja Holivudo, Los Andželo ir Niujorko raudonus kilimus.
Gdynios sceną trypė mano jaunystės numylėti ir nuklausyti „Beastie Boys“ , be perstojo ant pakylos šokinėjo mano mamos amžiaus sulaukusi Bjork. Ten koncertavo ir Lietuvoje išsireklamavę, bet koncertuoti taip ir neatvažiavę „Groove Armada“, drebino orą rokeriai „Muse“,„LCD Soundsystem“, ir „The Roots“…
Pastarųjų koncertą girdėjau jau miegodama palapinėje. Niekas nesugebėtų prie scenos atmerktomis akimis budėti 3 dienas…
Koncertas su kaupu atpirko mano pasipiktinimą dėl besikeikiančių neorganizuotų lenkų, valandų, praleistų eilėse prie dušo, besaikio lietaus, užtvindžiusio viską, kas tik galėjo būti užtvindyta.
Be to lenkai buvo ir siaubingai neekonomiški, nes nė nepaimdavo pinigų už kavą…
Užtat pusė festivalio lankytojų man pavydėjo mano spalvingų guminių batų. Nors ant jų pieštų gėlyčių nebesimatė jau po penkių minučių šokio prie scenos, mano ištvermingasis didvyriškas apavas atlaikė ilgiau nei daugelis tūsovčikų. O jų buvo nemažai.
Su kai kuriais, linksmai nusiteikusiais festivalio “veidais” galėjai susipažinti dar prie įėjimo į pagrindinę renginio teritoriją.
Jie siūlė visko, ko patys turėjo: ir valgyti, ir gerti, ir sušildyti, ir paprasčiausiai protingai pakalbėti apie muziką. Nesuprantu, kur žiūri jų mamos…
Vis tik tokie renginiai ne veltui vadinami kultiniais. Lietuvoje nei per “Visagino Country”, nei per “Bliuzo naktis”, nei per paskutinįjį “Foje” koncertą nesusirinko tiek žmonių, kiek per pusdienį plūsteli į „Heineken Open`er 2007“. Todėl kitą kartą važiuodami į šį festivalį būtinai pasiimkite didelį termosą kavos, lietuvių-lenkų kalbos žodyną ir portatyvinį tualetą. Dar nupirkite visiems draugams gėlėtus guminius batus ir daug geros nuotaikos.
