Pažvelgus, kaip žmonės gyveno prieš dešimtmetį, toks reiškinys, kaip „gyvenimas susimetus“ arba „pirma pagyvensime, o vėliau gal ir susituoksime“, pasitaikydavo kur kas rečiau. Šiandien nebestebina ir tai, kad vaikai gimdo vaikus, o dauguma jaunų porų tuokiasi tiesiog „iš reikalo“.
Tačiau daug jaunų šeimų vertybe laiko tradicinę santuoką.
Su „Klaipėdos“ žurnaliste mintimis sutikusios pasidalinti dvi jaunos klaipėdiečių šeimos savo santuokas ne vien įregistravo Civilinės metrikacijos biure, bet dviejų širdžių jungtis sutvirtino ir bažnyčioje.
Maldavimas “nepalik manęs” arba “protas velkasi iš paskos”
Pirmoji klaipėdiečių pora, nepanorusi viešinti savo pavardės, susituokę gyvena beveik metus. Nuomojamame bute Baltijos prospekte kartu įsikūrė tik po vestuvių.
„Manau, kad dauguma jaunų žmonių apskritai santuokos bijo dėl dvejonių, jog meilė gali pasirodyti netikra. Taip pat dėl popieriuko, kuris juos įpareigoja. O bažnytinės santuokos itin kratomasi, nes ji įmanoma tik vieną kartą. Tam įtakos turi ir asmeninio santykio su Dievu nebuvimas“, – svarstė jauna mama.
Jos teigimu, santuokos „iš reikalo“ dažniausiai būna tuomet, kai protas reikiamu momentu velkasi iš paskos. Maldavimas „nepalik manęs“ dažniausiai ir paskatina susituokti.
Santuoka – tik „iš reikalo”?
„Neneigiu, kad kartais po tokių vestuvių susiklosto gražūs poros santykiai. Tačiau tokių „reikalo prispaustų“ atvejų galėtų būti kuo mažiau. Esu susidūrusi su aplinkinių požiūriu į būsimas mamas mokymo įstaigose. Galiu patvirtinti, kad jaunai, pasiryžusiai mokytis būsimai mamai nėštumas nėra kliūtis. Dėstytojų požiūris, žinoma, skirtingas. Vieni yra tolerantiški ir užjaučiantys, kiti kandūs. Tačiau dažniausiai studijuojančiai nėščiajai yra sudaromos lengvatos“, – pasakojo mėnesio amžiaus sūnelį Nojų auginanti mama.
Jai, kaip ir daugumai jaunavedžių, gyvenimo pradžioje „stotis ant kojų“ padeda tėvai. Paremia pinigais, savo užaugintomis daržovėmis, padeda auginti vaikus, nestokoja naudingų patarimų.
Moteris pasakojo, kad jai teko atsidurti tokioje situacijoje, kurią palengvino tai, jog yra ištekėjusi. Pavyzdžiui, susirasti darbą mokykloje – kur kas lengviau, nes mokiniai į ištekėjusią mokytoją žiūri daug rimčiau.
Nesantuokinis gyvenimas – mada
Kita su manimi kalbėjusi šeima – Jūratė ir Laimonas Karveliai – kartu nuomojamame bute pagyveno tik mėnesį po rimto apsisprendimo tuoktis.
Šiuo metu kūdikio besilaukianti jauna mama sakė, kad bažnyčioje santuoką įtvirtinti buvo apsisprendusi iš pradžių: „Man taip gražiau. Duodami įžadai, manau, stiprina santykius. Daugumos jaunimo bėgimas nuo bažnytinės santuokos ir pasitenkinimas vien Civilinės metrikacijos skyriumi, manau, paremtas mados vaikymusi. Tas formalumas kai kuriems svarbus tik tiek, kad turėtų oficialų patvirtinimą, ir kad, kaip sakoma, turėtų kur svečius pakviesti. Toks jaunimo mąstymas ir vaikymasis vienadienės mados tendencijų nutolina jį nuo tradicinės bažnyčios“.
Sulaukė apkalbų
Nepritarianti santuokoms „iš reikalo“ Jūratė sakė: „Tos, kurios pastoja 15-16 metų amžiaus, turėtų gerai pagalvoti apie tokį žingsnį. Vis dėlto tai – labai atsakinga. Šiuo metu esu besilaukianti pirmo kurso studentė. Mano padėtis neliko nepastebėta kurso draugų ar kitų, mane supančių žmonių. Kartais jaučiu priekaištingus žvilgsnius, diskomfortą. Iš dėstytojų nejaučiu nei diskriminacijos, nei ignoravimo. Galbūt šiek tiek daugiau apie gyvenimą paklausinėja, pasidomi mano savijauta.
Kartą važiavau autobusu ir pirkdama bilietą su nuolaida išgirdau autobuso vairuotojo klausimą: „Ar turėsi pažymėjimą?“. Tai išmušė iš pusiausvyros. Pirmą kartą atsidūriau tokioje padėtyje, kai kažkas suabejojo mano amžiumi ir keistai sureagavo į tai, kad laukiuosi.“
Jūratė ir Laimonas pasakojo susilaukę įdomios žmonių reakcijos dėl to, kad susituokė. Nors jaunuoliai iki vestuvių draugavo šešerius metus, aplinkiniams santuoka pasibaigusi jų draugystė buvo keista.
„Turbūt butų buvę mažiau apkalbų ir kur kas mažiau nuostabos, jeigu mes būtume gyvenę „susimetę“, – šyptelėjo Jūratė Karvelienė.
