Įprasta tikėtis, kad būsimoms studijoms ir karjeros pasirinkimui vyresniųjų klasių mokinius turėtų paruošti jų mokytojai ir tėvai, tačiau profesinio augimo konsultantė, „WoW University“ koordinuojamo ir drauge su Britų taryba bei „The ella fund“ įgyvendinamo projekto „Future Heroes“ koučerė Lina Danienė sako, kad, visų pirma, tai pačių jaunuolių atsakomybė.
Kokius svarbius žingsnius, norėdami aiškiau suvokti savo norus ir galimybes, vidurinių mokyklų ar gimnazijų paskutinių klasių mokiniai gali žengti jau šiandien, kas dažniausiai sustabdo nuo sėkmingo studijų pasirinkimo ir, kodėl karjeras tiksliųjų mokslų srityse bei versle dažniau renkasi berniukai nei mergaitės. „Pasaulyje tik 3 proc. rizikos kapitalo investicijų skiriama moterų įkurtiems startuoliams“, – statistika dalijasi pasaulinio filantropijos fondo, „The ella Fund“, investuojančio į merginų bei moterų išsilavinimo ir verslumo skatinimą, bendraįkūrėja Erin Gainer-Grigaliūnė.
„Šiuo metu gyvename kultūroje, kurioje vyrauja „patinka“ kultas, turiu omenyje mąstymą, jog reikia daryti tik tai, kas patinka, jokiu būdu negalima savęs versti. Šį principą galima taikyti dvejopai – atmetant viską, kas iš pirmo žvilgsnio nekelia susidomėjimo, arba domintis dalyku tol, kol atrandi, kas jame tau patinka. Antrasis variantas pravartus jau vien todėl, kad norint sėkmingai įstoti į aukštąją mokyklą reikės gauti pakankamai gerus pažymius iš visų mokomųjų dalykų.
Vidurinės mokyklos mokymosi programa yra sudaryta taip, kad ją gebėtų perprasti plačioji masė žmonių, todėl realiai visi mokiniai, įdėję darbo, visus dalykus gali mokėti 7–10 balų. Net jeigu pamoka nėra įdomi, nepatinka, nereikėtų leisti sau gauti žemesnį vertinimą nei 7. Nesvarbu, jog iš tos (-ų), kuri (-ios) patinka, turite apskritus dešimtukus“, – sako projekto „Future Heroes“ koučerė.
Ir priežastis kur kas reikšmingesnė nei sėkmingas įstojimas į universitetą. „Jei dar mokydamiesi mokykloje įprantame vengti to, kas mums nepatinka, vėliau gyvenime tai mums tampa didžiuliu apribojimu ir trukdžiu.
Vos pamatę, kad kažko nemokame, nesuprantame, kažkas nepavyksta, įprantame iš karto pasiduoti. Taip lieka nepasiekti mūsų tikslai ir svajonės, kenčia savivertė.
Užuot pasitenkinus prastu pažymiu, reikėtų išsiaiškinti, kodėl tas dalykas nesiseka. Galbūt yra spragų ir reikia perversti prieš tai mokytąsi medžiagą, galbūt paprašyti pagalbos draugų, tėvų, giminių, mokytojų… Apsčiai pagalbos, norint, galima rasti internete. O gal priežastis, dėl kurios nesinori mokytis, dalyvauti pamokose, yra konfliktas su mokytoja?
Labai svarbu išmokti problemas spręsti, o ne „pakišti po kilimu“ ir tikėtis, kad „prasisuksite“. Įgūdžiai – imtis iniciatyvos ir ieškoti sprendimų – vėliau bus vieni svarbiausių tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.
Išsiaiškinus priežastį, elementari disciplina, be kurios iš esmės neįmanoma sėkminga karjera ar pasiekimai bet kurioje srityje, padės išmokti bet kurią pamoką“, – įsitikinusi Lina Danienė.
Kuo daugiau praktikos
Kitas žingsnis, kurį reikėtų žengti tuomet, kai mokymosi spragos ištaisytos ir turime pakankamai gerus pažymius iš visų mokomųjų dalykų, mus labiausiai dominančios srities, kuri vėliau gali tapti mūsų studijomis ir karjera, paieškos.
„Puikūs būdai yra būreliai, šešėliavimas (kuomet praleidžiame laiką su vienos ar kitos srities specialistu jo darbo aplinkoje), savanorystė, praktika įmonėje, įvairūs projektai, kurių šiandien organizuojama tikrai nemažai. Pavyzdžiui, šiuo metu esu pakviesta dėstyti mergaitėms skirtoje mokymo programoje „Future Heroes“. Tai verslumą ir pasitikėjimą savimi skatinantys mokymai, kurių metu 13–17 metų mokinės iš visos Lietuvos, padedamos įvairių sričių profesionalų, gali realiai pačiupinėti, ką reiškia būti verslo pasaulyje ir kurti pirmuosius savo verslus (programos pabaigoje komandos pristatys savo idėjas startuoliams).
Ir čia vėlgi, grįžtu prie iniciatyvumo, jei mokykloje apie šešėliavimą, tokias programas nekalbama, mokiniai patys turėtų ieškoti, organizuoti, skambinti į įmones ir sekti informaciją žiniasklaidoje“, – sako L. Danienė.
Universitetuose laukiamos asmenybės
Net pasirinkus patinkančią sritį, reikėtų suprasti, kad geri pažymiai ir puikiai išlaikyti egzaminai negarantuos, kad įstosite ten, kur norite.
„Daugelis universitetų, ypač užsienio, nori matyti ne tik aukštus mokymosi rezultatus, bet ir potencialių studentų asmenines savybes. Mano sūnus šiuo metu vienuoliktokas. Jis tikisi studijuoti užsienyje IT technologijas ir programavimą. Nors čia jo žinios gilios, tačiau jis suprato, kad stojant reikės įrodymų, kad pats nėra vien siauro profilio programuotojas, tačiau turi ir lyderio savybių, geba bendradarbiauti yra bendruomeniškas, daug kuo domisi. Todėl vaikinas pradėjo domėtis naujomis veiklomis: lankyti šokius, vesti draugams dirbtinio intelekto būrelį, o per kiekvieną kelionę į užsienį pradėjo reikalauti, kad aplankytume kuo daugiau muziejų. Universitetams reikalingos asmenybės ir tik patys mokiniai gali pasirūpinti, kad, atėjus stojimams, turėtų, kuo įtikinti komisiją“, – kalba „WoW University“ dėstytoja.
Skirtingos žaidimo taisyklės
Filantropijos fondo „The ella Fund“ (mergaičių verslumo skatinančios mokymo programos „Future Heroes“ partnerio) bendraįkūrėja Erin Gainer-Grigaliūnė sako dar ir šiandien pastebinti, kad, kalbant apie išsilavinimą ir karjeros siekimą, mergaitės skatinamos mažiau nei berniukai.
„Pasaulio mastu, 31 mln. pradinio mokyklinio amžiaus mergaičių neturi galimybių mokytis, o COVID-19 dar padidino išsilavinimo atotrūkį. Daugumą geriausiai apmokamų ir aukščiausių pareigų pasaulyje dirba vyrai. Berniukai ir vyrai pasižymi didesne savigarba nei mergaitės ir moterys, ir šis skirtumas didėja dėl socialinių medijų įtakos. Dėl išsilavinimo, darbo užmokesčio, savigarbos ir finansavimo spragos mergaitėms bei moterims užsiveria galimybės išnaudoti visą savo potencialą“, – kalba buvusi verslininkė Erin Gainer-Grigaliūnė.
Anot jos, tokie projektai, kaip „Future Heroes“ yra gera priemonė kritiniais paauglystės metais panaikinti šias spragas, padedant merginoms įgyti žinių, įgūdžių, pasitikėjimo savimi, parodant, kad visuomenė jas palaiko ir jos gali įveikti bet kokius iššūkius, su kuriais gali susidurti, siekdamos įgyvendinti bet kokias savo karjeros ambicijas.
Sūnų ir dvi dukras auginanti Lina Danienė taip pat pastebi, jog, nepaisant to, kad per visą žmonijos istoriją dar niekada moterys ir vyrai nebuvo tokiose lygiose pozicijose kaip šiandien, stereotipai apie tai, kokias profesijas ir karjeros tikslus turėtų turėti mergaitės ir berniukai, vis dar gajūs. Tai didele dalimi lemia socialinių medijų turinys. Mergaitės nuo mažumės raginamos domėtis vienais dalykais, o berniukai – kitais.
Dar ir šiandien dauguma merginų užauga manydamos, jog reikia sulaukti princo ant balto žirgo ir jis viskuo pasirūpins. Atitinkamai berniukams diegiama, kad jie turi rūpintis. Natūraliai berniukai skatinami prisiimti atsakomybę už save, savo ateitį ir savo būsimos šeimos gerovę. Jie raginami rimčiau susidomėti profesija, rinkis geriau apmokamą. O merginos – paprastesnę, kad nepervargtų…
Statistika rodo, kad ties 14 metų daugelis merginų ima trauktis nuo fundamentaliųjų mokslų ir sukti link socialinių bei humanitarinių. Čia vėlgi, jei berniukas pasako, kad fizika jam per sunki, kad nebenori mokytis, aplinkiniai pataria būti atkakliam. Jei taip pasako mergaitė, daug dažniau jai aplinkiniai pritars ir neparagins susiimti.
Viena iš svarbių priežasčių, kodėl išlieka skirtumas tarp moterų ir vyrų atlygio ta, kad vyrai renkasi geriau apmokamas profesijas technologinėse srityse. Svarbu, kad merginos lygiai kaip vaikinai būtų skatinamos domėtis verslu, finansiniu raštingumu, gamtos bei tiksliaisiais mokslais“, – sako profesinio ugdymo konsultantė L. Danienė.
Diplomas – ne garantija
Tiesa, vienas iš dalykų, kurį „Future Heroes“ koučerė sako turi suprasti mokiniai yra tas, kad baigtą aukštąjį mokslą įrodantis diplomas nėra sėkmingos karjeros garantija. „Kaip minėjau, patys universitetai pradeda domėtis ne tik pažymiais, bet ir asmeninėmis savybėmis. Lygiai taip pat CV, kuriame įrašyta, kad turite vienos ar kitos specialybės diplomą, negarantuos, kad gausite trokštamą darbą, juolab, kad būsite aukštai vertinamas specialistas. Iš savo ir daugumos mane supančių žmonių patirties žinau, kad darbe iš esmės svarbūs du dalykai: ar padarai tai, ką pažadi (disciplina) ir, kiek tobulėji srityje, kurioje dirbi – nuolat mokaisi, imiesi iššūkių, nepasiduodi dėl nesėkmių“, – pokalbį baigia „WoW University“ dėstytoja.
