Populiarieji smidrai Lietuvoje dar prieš pusę amžiaus buvo vertinami tik kaip puokščių komponentas, tad išpopuliarėjo ir pradėti auginti kaip daržovės visai neseniai.
Prasidedant smidrų sezonui Vakarų Europoje, atvežtinių jau atsirado prekybos centrų lentynose, o lietuviškų ragausime pavasario pabaigoje.
Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad dėl naudingų medžiagų gausossmidrai patenka į pasaulio sveikiausių daržovių sąrašą ir vis dažniau atsiduria lietuvių lėkštėse.
Smidrai vertinti įvairiais istoriniais laikotarpiais
Jie buvo vartojami jau senovės Egipte, Graikijoje ir Romos imperijoje: tik neaišku, ar labiau maistui, ar medicininiais tikslais.
XVI amžiuje paplito po Prancūziją ir Angliją, kur jiems buvo statomi specialūs šiltnamiai.
Gana seniai smidrai pasiekė ir Lietuvą, bet išliko tik kaip dekoratyvinis augalas, puošęs gėlių darželius.
Tik daug vėliau jie pradėti vertinti kaip delikatesas: atsirado ūkių, sėkmingai išauginančių ir lietuvišką jų derlių.
Kartais iškyla klausimas, kuo skiriasi baltieji ir žalieji smidrai?
Tai tas pats augalas, tik kol jis auga po žeme, yra baltas, o kai išlenda į dirvos paviršių pažaliuoja dėl vykstančios fotosintezės.
Norint išauginti baltuosius smidrus, jie padengiami storu dirvos sluoksniu, kad augtų tamsoje, o vos prasikala jų viršūnėlės, yra nupjaunami.
Pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis
Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, smidrai ne tik mažai kaloringa ir sveikatai naudinga daržovė – ji vertintina ir dėl išskirtinių medžiagų, saponinų, kurie pasižymi cholesterolį mažinančiu efektu.
„Smidrai priskiriami daržovėms, turinčioms ženklų antioksidacinį poveikį, o tai svarbu širdies kraujagyslių sistemai bei ligoms, susijusioms su lėtiniu uždegimu, pavyzdžiui, cukriniu diabetu ar nutukimu.
Smidruose gausu folatų, reikalingų baltymų sintezei ir rekomenduojamų nėščiosioms bei maitinančioms mamoms.
Tai pat juose yra vitaminų A, C, K ir E bei B grupės vitaminų, įvairių mineralinių medžiagų: geležies, magnio, kalio, kalcio, seleno, cinko, mangano, taip pat organizmui reikalingų skaidulų“, – vardija gydytoja dietologė.
Tad ne veltui smidrai patenka į sveikatai palankiausių daržovių sąrašą ir pasižymi ypatingomis savybėmis bei naudingų maistinių medžiagų gausa.
„Reguliarus smidrų vartojimas padeda kontroliuoti ir cukraus kiekį kraujyje. Tai dar viena priežastis įtraukti šią daržovę į sergančiųjų diabetu ar norinčių šios ligos išvengti racioną“, – sako dr. E. Gavelienė.
Užkandukai su smidrais ir „Camembert“ sūriu – receptas
Patiekalui reikės:
500 g šaldytos sluoksniuotos tešlos;
200 g smidrų;
250 g sūrio „Camembert“;
druskos ir pipirų – pagal skonį.
Padažui:
3 šaukštai klevų sirupo;
2 šaukštų citrinos sulčių.
Kaip gaminti:
- Šaldytą sluoksniuotą tešlą dėkite ant kepimo popieriaus ir palaikykite kambario temperatūroje, kad atšiltų.
- Tešlą supjaustykite stačiakampiais. Ant kiekvieno stačiakampio dėkite smidrų, sūrio, pašlakstykite aliejaus, pabarstykite druskos ir pipirų. Tešlos stačiakampius sudėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir įkaitintoje iki 190 °C orkaitėje kepkite apie 12 minučių.
- Dubenyje sumaišykite klevų sirupą su citrinos sultimis.
- Padažu apšlakstykite iškeptus užkandukus.
Skanaus!
